Vyriausybės atstovas Telšių apskrityje ragina atšaukti Tarybos sprendimą padidinti mero ir vicemero atlyginimus
Birželio pabaigoje politikai patvirtino didesnius mero ir mero pavaduotojo pareiginės algos koeficientus.
Tokį sprendimą Vyriausybės atstovas Telšių apskrityje ragina atšaukti, mat jis prieštarauja įstatymams.
Tai jau antras Vyriausybės atstovo sukritikuotas politikų bandymas pakelti šios kadencijos Tarybos vadovų atlyginimą.
RĖMĖSI
ĮSTATYMO
PAKEITIMAIS
Paskutinę birželio darbo dieną Savivaldybės Taryba merui Vilhelmui Džiugeliui ir jo pavaduotojui Rimantui Norkui patvirtino didesnius pareiginės algos koeficientus.
Tąkart Savivaldybės Personalo administravimo skyriaus vedėja Aleksandra Lukošaitienė pristatė naujus koeficientus, paaiškindama, kad vadovaujasi Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimais.
Politikų sprendimu, mero ir mero pavaduotojo atlyginimas didėjo atgaline data – nuo birželio 19osios, kada paskelbti įstatymo pakeitimai.
Buhalterinės apskaitos skyrius tąkart „Santarvei“ pateikė skaičius, kad mero V. Džiugelio pagrindinė mėnesio alga sieks 4725 litus (buvo 4255), mero pavaduotojo R. Norkaus – 3960 litų (buvo 3565). Įvertinus priedus už darbo stažą, iš viso meras gaus 5150 litų (buvo 4510), mero pavaduotojas – 4197 litus (buvo 3671).
Pagal įstatymą, koeficientai turi atitikti tuos, kurie buvo nuo 2007ųjų. Mero ir jo pavaduotojo atlyginimai buvo sumažinti nuo 2009ųjų spalio mėnesio.
NESUŽIŪRĖJO
VISŲ ĮSTATYMŲ
Šį Tarybos sprendimą Vyriausybės atstovas Telšių apskrityje Algimantas Čepys šiuo metu ragina pakeisti arba panaikinti. Savivaldybės Tarybai bei jos vadovui paruoštame teikime nurodoma, kad toks politikų sprendimas neatitinka minėtojo įstatymo nuostatų.
Nors pats dalyvavo šiame Tarybos posėdyje, A. Čepys „Santarvei“ paaiškino, kad įvyko „kazusas“.
„Ne visiškai graži istorija, bet reikia ją spręsti. Mes samprotavome lygiai taip pat, kaip ir jūsų Savivaldybė, tad sprendimo projektą praleidome“, – prisiminė Vyriausybės atstovas.
A. Čepys paaiškino, kad priimtame įstatymo papildymo įstatyme įsigaliojimo laikas nenurodytas, tad automatiškai turėtų įsigalioti nuo jo paskelbimo „Valstybės žiniose“.
Tačiau jo vadovaujamos įstaigos specialistai įsigaliojimo datą surado pakėlę pagrindinį įstatymą. Jame nurodyta, kad didesni valstybinės politikų pareiginės algos koeficientai įsigalioja nuo 2011ųjų pradžios.
Vyriausybės atstovas prisiminė, kad, atkapsčius terminą, po kelių dienų šalies politikai jį nukėlė dar vieniems metams – tad didesnius atlyginimus valstybės politikai turėtų gauti tik nuo 2012ųjų.
APSKRITYJE –
VIENINTELIAI
Seimo narių priimtas įstatymas didesnius pareiginės algos koeficientus numato visiems šalies politikams, pradedant Seimo Pirmininku, taip pat prokurorams, įvairių valstybinių įstaigų vadovams.
A. Čepys prisipažino, kad pirmąsias abejones sukėlė šalies žiniasklaidos tyla: krizės metu didinami atlyginimai, o žurnalistai nieko nerašo. Vėliau „ant kelio“ užvedę telšiškiai juristai.
Pasiteiravus, ar ir kitų apskrities rajonų politikai spėjo pakelti vadovų atlyginimus, A. Čepys užtikrino, kad mažeikiškiai – vieninteliai. Pasak pašnekovo, šiuo „pagerinimu“ suskubo pasinaudoti tik Mažeikių ir Panevėžio tarybos.
„Nebuvo masinių sprendimų, kadangi viskas vyko per labai trumpą laiką – tarp birželio devynioliktosios ir trisdešimtosios. Kitos tarybos galbūt būtų paruošusius sprendimus kito mėnesio posėdžiams, bet mes jas perspėjome“, – sakė Vyriausybės atstovas.
Dėl mažeikiškių politikų sprendimo padidinti Tarybos vadovų atlyginimus į Vyriausybės atstovą su skundu kreipėsi ir aktyvi mažeikiškė Daiva Šideikienė.
„Šį skundą gavome vėliau. Mes jau iki tol buvome pakėlę pagrindinį įstatymą, kur numatyta konkreti įsigaliojimo data. Tik mes neskubėjome, dar užklausėme Seimo, tikrinomės, tik tada teikimą parašėme“, – sakė A. Čepys.
KALTINA SEIMO NARIUS
Vyriausybės atstovas A. Čepys pasakojo, kad, išaiškėjus „negražiai istorijai“, paskambino merui V. Džiugeliui ir pasiūlė geriau neišsimokėti papildomų pinigų. Tačiau pinigai jau buvo išmokėti.
Tuo tarpu meras „Santarvę“ patikino, kad jam didesnis atlyginimas išmokėtas teisėtai.
„Man sunku vertinti, kadangi tai liečia mane asmeniškai. Nei aš inicijavau, nei ką. Grįžau po atostogų, pasakė, kad yra Vyriausybės nutarimas. Man administracija įrodė, kad jie jokių pažeidimų nepadarė. Ten yra Seimo klaidos padarytos“, – dėl situacijos apgailestavo meras.
Apie Seimo narių, o ne vietos tarnautojų klaidas kalbėjo ir Antanas Naujokas, laikinai einantis Savivaldybės Juridinio skyriaus vedėjo pareigas.
„Kas yra įstatymas? Kada prasidėjo visokie išvedžiojimai, atsakymas vienas: įstatymas yra įstatymas. Jis mylimas ar nemylimas, jį reikia vykdyti“, – tvirtino A. Naujokas.
Savivaldybės Personalo administravimo skyriaus vedėją pavaduojanti Vanda Rubinaitė „Santarvei“ sakė, kad tos istorijos galėjo ir nebūti.
„Valstybės žiniose“ nepasirodo motininis įstatymas, tad pasirodė tik priedas. O „sujungtas“ įstatymas paruošiamas vėliau. Buvo trumpas laikas: specialistai gavo, paruošė… O kai paruošiamas sprendimas, pasakysiu atvirai, dėl darbo krūvio kas prie jo begrįžta?“ – sakė specialistė.
A. Naujokas paaiškino, kad padidinti politikų pareiginės algos koeficientai šalyje galiojo mėnesį: liepos 20ąją jie atšaukti. Tad kitą Tarybos posėdį turėtų būti pateiktas naujas sprendimo projektas, grąžinantis iki tol buvusius koeficientus.
RINKIMŲ INTRIGA?
Tarybai vadovaujantis V. Džiugelis „Santarvei“ prisipažino, kad jaučiasi kaip „pakištas“. Pasiteiravus, kas „pakišo“, tarstelėjo, kad įstatymų leidėjai.
Pasak V. Džiugelio, sunkmečiu kalbėti apie atlyginimų didinimą politikams – nepopuliaru. Tačiau net Seimo Pirmininkė Irena Degutienė pokalbyje taip pat sutiko, kad Savivaldybių merams turėtų būti keliami atlyginimai.
V. Džiugelis siūlo žiūrėti plačiau: mero institucija nuvertinta.
„Ar normalu, kad vienas iš pirmųjų asmenų rajone, kalbant apie vadovaujantį personalą, gauna vieną iš mažiausių atlyginimų? Administracijos vadovai gauna daugiau, skyrių vedėjai – daugiau, mokyklų direktoriai – daugiau. Ar čia yra normalu? Tai retorinis klausimas. Pakėlė kažkiek ir toks sujudimas“, – stebėjosi Savivaldybės vadovas ir pridūrė, kad ši istorija gali būti susijusi su rinkimais.
NEBE PIRMĄ KARTĄ
Vyriausybės atstovo Telšių apskrityje institucija Tarybos planus padidinti mero ir jo pavaduotojo atlyginimą žlugdo ne pirmą kartą.
2008ųjų pabaigoje per neeilinį posėdį rajono politikai šiems savo kolegoms patvirtino priemokas už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą. Tada buvo numatytos 100 procentų pareiginės algos dydžio priemokos.
Tuokart V. Džiugelis „Santarvei“ kartojo tuos pačius žodžius: sprendimo dėl mero ir vicemero atlyginimo priemokų jis neinicijavęs.
Vyriausybės atstovo institucijos juristai stebėjosi: mažeikiškiai vieninteliai skiria priedus merui ir vicemerui ir dar visai kadencijai. Vietos savivaldos įstatymas valstybės politikams numato pareiginę algą ir priedą už stažą, kitokių priedų nėra.
Ir nors su sprendimo projektais susipažinę juristai perspėjo mažeikiškius dėl prieštaravimų įstatymui, politikai sprendimą vis vien priėmė. Tuomet sprendimą dėl priemokų skyrimo merui V. Džiugeliui ir jo pavaduotojui R. Norkui netekusiu galios Taryba paskelbė po dviejų mėnesių.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.:
Tarybos nariams nekilo abejonių, kad sprendimas dėl pareiginės algos koeficientų padidinimo rajono vadovams
galėtų prieštarauti teisės aktams.
