Žemės reikalų tvarkymas „pailgėjo“ 250 kilometrų

Žemės klausimų sprendimais nepatenkintiems žmonėms teks vykti nebe į Telšius, bet į sostinę.

Jau visas mėnuo, kaip neliko apskričių viršininkų administracijų, tačiau savivaldos atstovai šią reformą vadina popierine. Labiausiai piktinamasi dėl to, kad valstybinės žemės valdymas perduotas ne savivaldybėms, o Nacionalinei žemės tarnybai.

REIKALUS IR TOLIAU TEKS SPRĘSTI SOSTINĖJE
Apskričių viršininkų administracijos panaikintos nuo liepos 1 dienos, viršininkai tapo Premjero patarėjais. Po reformos apskritims priklausiusios įstaigos perėjo ministerijų arba savivaldybių žinion.
Mūsų Savivaldybė „praturtėjo“ tik iš apskrities perimta Mažeikių specialiąja mokykla. Savivaldybės daugiau tikėjosi iš reformos, tačiau jų atstovai pastebi, kad, be priskirtų švietimo, mokslo, sveikatos įstaigų, ši reforma daugiau galių nesuteikė.
Savivaldybės meras Vilhelmas Džiugelis taip pat nusiteikęs kritiškai. Esą ši reforma tik popierinė, didelių pokyčių nesijaučia.
Savivaldybėms perduotos tik biurokratinės smulkmenos, pavyzdžiui, medžioklės plotų nustatymas ir leidimų išdavimas.
„Ta reforma nieko gero mums nedavė. Visus reikalus kaip reikėjo važiuoti į Vilnių tvarkyti, taip ir toliau reikės“, – situaciją komentavo meras.

ATSAKYMO NESULAUKĖ
Rajono politikai taip pat tikėjosi, kad apskričių viršininko administracijų panaikinimas sustiprins savivaldos galias. Sužinojusi apie ruošiamą pertvarką, Savivaldybės taryba dar šių metų pradžioje nutarė kreiptis į Seimo Kaimo reikalų komitetą, Žemės ūkio ministeriją bei Lietuvos savivaldybių asociaciją. Buvo teigiama, kad žemėtvarkos struktūros nereikėtų skaidyti, o panaikinus apskrities viršininko administracijas žemėtvarkos skyrius tikslinga perduoti savivaldybėms.
Vicemeras kaimo reikalams Jonas Siminkevičius tada teigė, kad dėl numatomos pertvarkos kyla nemažai klausimų: ar nebus sudėtinga rasti reikiamus dokumentus, kur bus kaupiama informacija apie kaimo teritorijose esančią žemę, ar kaimo žmogus susivoks, kokiu atveju į kurią instituciją kreiptis ir kt.
Meras V. Džiugelis yra Savivaldybių asociacijos tarybos ir valdybos narys. Jis patikino, kad panašios nuostatos yra ir kiti rajonai. Meras apgailestavo, kad su savivaldybėmis nebuvo suderinti reformos planai, funkcijų paskirstymas.

SAVIVALDAI – TIK ŽMONIŲ NEPASITENKINIMAS
Daugiausia diskusijų sukėlė tai, kad po reformos valstybinės žemės valdymas atiteko ne savivaldybėms, o Nacionalinei žemės tarnybai. Savivaldybės labiausiai tikėjosi valdyti valstybinę žemę miestuose, tačiau Prezidentė vetavo įstatymą. Vienas iš argumentų buvo – didesnis skaidrumas.
„Anot Prezidentės, galima pasitikėti keliais asmenimis, o visa Lietuvos savivalda – ne. Ar čia kitokie žmonės dirba?“ – retoriškai klausė tokiais argumentais nepatenkintas meras V. Džiugelis.
Jis pridūrė: jeigu jau kyla abejonių dėl korupcijos, skaidrumo, šalyje yra daug kontroliuojančių instancijų – Specialiųjų tyrimo tarnyba, prokuratūra. Be to, Savivaldybės administracijos ir Tarybos sprendimus prižiūri Vyriausybės atstovas.
„Žmonės nesiorientuoja, kam patikėtos žemės valdymo funkcijos. Visada politinis fonas nukrisdavo ant Savivaldybės. Jei kokios klaidos ar kas neišspręsta, pasipila kaltinimai, kad visi čia vagys, nieko nedirba ir panašiai. Manau, kad ir toliau sulauksime skundų, konfliktų“, – spėjo meras.
Savivaldybių asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas yra išsakęs nuomonę, kad, valstybinės žemės valdymą perdavus savivaldybėms, žmonės būtų tris keturis kartus greičiau tvarkę su žeme susijusius reikalus, nes nebūtų reikėję gaišti laiko institucijų susirašinėjimui, sprendimų derinimui.

PASISAKO PRIEŠ VALDYMO CENTRALIZACIJĄ
Savivaldybės vicemeras Jonas Siminkevičius taip pat kritiškai vertina apskričių viršininko administracijų reformą.
„Vietos savivaldos įstatymas akcentuoja, kad valdžia turi tarnauti žmonėms, bet valstybė nuo Savivaldybės atitolina gyventojus. Kuo Savivaldybė galės padėti žmonėms, kai šie kreipsis dėl žemės reikalų, jeigu jos valdymas atiduotas sostinės institucijai?“ – retoriškai klausė pašnekovas.
Ir ūkininkai baiminasi, kad dėl tokios reformos gali turėti nepatogumų. Pavyzdžiui, vietos žemėtvarkininkų sprendimais nepatenkintiesiems tektų važiuoti į Vilnių.
„Negali būti valdymo centralizacijos. Mano nuomone, tai atgyventa. Valstybė nepajėgi pati centralizuotai viską valdyti. Žemės valdymo funkcijos turėjo būti atiduotos savivaldai. Kam vadinama savivalda? Ar Savivaldybė nėra valstybinė įmonė?“ – samprotavo vicemeras.
Vis dėlto J. Siminkevičius bandė nuraminti žemės naudotojus. Esą rajono Žemėtvarkos skyriaus vedėjas yra „geras gaspadorius“, dėl to gal didelės bėdos nebūsią.

SKYRIUI – DAUGIAU FUNKCIJŲ
Savivaldybių teritorijose žemės tvarkymo funkcijas ir toliau atliks teritoriniai žemėtvarkos skyriai. „Iš esmės teritorinių žemėtvarkos skyrių funkcijos kaip ir nepasikeitė – tik dalis apskrities funkcijų perduota Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir pagal įgaliojimus yra pavesta vykdyti teritoriniams žemėtvarkos skyriams“, – paaiškino Mažeikių skyriaus vedėjas Zigmas Šimkus.
Jis informavo, kad žemėtvarkos skyrių vedėjai turi teisę priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, parduoti ar išnuomoti valstybinę žemę, organizuoti kaimo plėtros žemėtvarkos projektų, žemės sklypų pertvarkymo projektų, žemės reformos projektų rengimą valstybinėje žemėje, tvirtinti anksčiau minėtus teritorijų planavimo dokumentus ir papildomai žemės paėmimo visuomenės poreikiams, žemės konsolidacijos projektus.
Z. Šimkus konstatavo, kad po reformos jo asmeninė atsakomybė gerokai padidėjo. Iki šiol iš minėtų įgaliojimų žemėtvarkos skyriaus vedėjai galėjo tik parduoti ar išnuomoti valstybinę žemę, kitus darbus vykdė apskričių viršininkai.

SKYRIUS NEBAIGTAS FORMUOTI
Nuo liepos 1 d. Mažeikių žemėtvarkos skyrius jau iš esmės atlieka jam pavestus darbus. Nors skyrius dar nėra galutinai suformuotas, tačiau Z. Šimkus patikino, kad visas pavestas funkcijas specialistai yra pajėgūs atlikti.
Šiuo metu skyriuje dirba dešimt žmonių, kiek dar bus priimta, neaišku. Tačiau bent juristo ir finansininko etatas turėtų atsirasti.
Be didesnės atsakomybės, skyriaus darbuotojams tenka ir didesnis darbų krūvis. Vedėjo teigimu, specialistams darbų krūviai išlieka dideli – 1 specialistas kaimo teritorijoje aptarnauja 1,5 seniūnijos, tai yra praktiškai atlieka prieš porą metų dirbusių trijų specialistų darbą. Situaciją apsunkino tai, kad praėjusiųjų metų pavasarį seniūnijose buvo panaikinti žemėtvarkininkų etatai.
Z. Žimkus nenorėjo vertinti reformos. Jam svarbiausia esą kuo operatyviau spręsti žemės klausimus.

REFORMA ARTĖJA Į PABAIGĄ
Birželio 1-osios duomenimis, atkurtos nuosavybės teisės rajono kaimo teritorijoje – 98,53 proc., rajono miestų teritorijose – 89,9 proc. piliečių prašymuose nurodyto ploto. Negrąžinta žemė natūra kaimo teritorijoje 10-čiai piliečių į 156 ha ploto, privatizuota ar išnuomota 98,2 proc. asmeninio ūkio žemės. Laisvas žemės fondas siekia šiek tiek per 4,3 tūkstančio hektarų.
Iš viso gauta apie 780 prašymų žemės ūkio paskirties žemei (12380 ha) pirkti, patenkinta apie 40 proc. prašymų.
Z. Šimkus informavo, kad kai tik bus atidarytos skyriaus sąskaitos, žemės sklypų pardavimo procedūros bus tęsiamos.
„Užbaigus žemės įteisinimą, žemėtvarkininkų laukia nauji darbai – žemės konsolidacija, sklypų pertvarkymas, ūkininko ūkių ribų tvarkymas ir panašiai“, – skyriaus vedėjas patikino, kad darbai dėl reformos nesutriks.
Nuotr. Sigito STRAZDAUSKO.:Mažeikiškiai, norintys susitvarkyti sudėtingesnius žemės nuosavybės reikalus, turės vykti į Vilnių.