Antradienį rajono Savivaldybėje lankėsi Žemės ūkio rūmų atstovai. Susitikime dalyvavę vietos valdininkai išgirdo Žemės ūkio rūmų poziciją dėl kaimo ateities. Savivaldybės mero pavaduotojas Jonas Siminkevičius ir administracijos atstovai svečius supažindino su situacija rajone, atkreipė dėmesį į problemas, kurias turėtų efektyviau spręsti Seimas ir Vyriausybė.
KALTA BLOGA PROPAGANDA
Svečiai su savivaldos atstovais daug diskutavo apie kaimo ateitį. Jie išsakė savo baimes dėl to, kad jaunimas nebenori grįžti į kaimą, ir ateityje „kaimą gali ištikti katastrofa“. Tėvų ūkius dar susigundo perimti kas nors iš jų atžalų, o šiaip jauni žmonės ūkininkauti ar gyventi į kaimą nesiveržia.
Žemės ūkio rūmų direktorius Vaidas Pocius mano, kad dėl šito kaltas viešojoje erdvėje piešiamas prastas kaimo ir jo žmonių įvaizdis.
„Kaimas vaizduojamas mėšlu dvokiantis, o kaimiečiai – „runkeliai“ su šakėmis. Bent tokį vaizdą piešia „dviratininkai“ ir kitokios pramoginės laidos“, – replikavo svečias.
REIKIA PILIETINIO UGDYMO
Žemės ūkio rūmų atstovai V. Pocius ir ekonomistė Aušra Žliobaitė informavo, kad ruošiama koncepcija dėl vaikų mokymo. Anot jų, nuo darželio vaikams būtina skiepyti meilę kaimui. Ir žaidimai, ir žaislai gali būti parinkti artimi kaimui – pavyzdžiui, traktoriukai, kombainai ir panašiai.
„Visi kaip į išsigelbėjimą žiūri į miestą. Nei iš tėvų, nei mokykloje nėra pakankamo pilietinio ugdymo“, – situaciją vertino V. Pocius.
Anot Žemės ūkio rūmų atstovo, tokiam ugdymui, vaikų „prisijaukinimui“ prie kaimo galėtų pasitarnauti ir jų ekskursijos į kaimą – pas ūkininkus, į žemės ūkio mokyklas.
PRASTAI KOORDINUOJA STUDIJAS
Žemės ūkio rūmų atstovė rajono savivaldai Rūta Čaplinskienė įvardijo ir kitą mokymo problemą. Ji pastebėjo, kad žemdirbių specialybes pasirinkę jaunuoliai taip pat į kaimą nesiveržia. Rajone keturi ūkininkai turi vadinamąjį Žaliąjį diplomą, suteikiantį teisę praktikai priimti studentus, tačiau jų nesulaukia.
V. Pocių nustebino tokia situacija ir jis pažadėjo mažeikiškiams tarpininkauti, jeigu šie panorės. Anot jo, matyt, kažkur nesuveikė grandinė.
Savivaldybės mero pavaduotojo J. Siminkevičiaus manymu, nėra kas koordinuoja, kiek reikia žemės ūkio specialistų. Arba yra tokių, kurie jas renkasi tik dėl diplomo, manydami, kad studijuojantiesiems žemdirbių specialybes lengviau mokytis.
Anot A. Žliobienės, apie tokias problemas kalbama ir Mokslo taryboje, tačiau mokymo įstaigos labiau suinteresuotos… dėstytojų išlaikymu.
„Jeigu tos studijos būtų labiau siejamos su specialybe, gyvenimu, tada ir paruošimas būtų geresnis“, – apie aukštojo mokslo problemas kalbėjo Žemės ūkio rūmų atstovė.
INFRASTRUKTŪRA ATSILIKUSI
Vicemero manymu, neužtenka tik tobulinti jaunimo ugdymą kaimo dvasia. Svarbiausia, kad jaunimas čia turėtų užimtumą, poilsį.
„Turime kultūros centrus, bibliotekas, bet to maža. Uždaromos ambulatorijos, paštas, mokyklos.
Kaime prastesnis apšvietimas, gatvės. Kaimui reikia didesnio dėmesio, tik tada jis bus patrauklus“, – samprotavo politikas.
Visi sutiko, kad ir Seimas, ir Vyriausybė nepakankamai rūpinasi kaimo ateitimi. Gal todėl, svarstė J. Siminkevičius, kad apie 90 procentų parlamentarų – miestiečiai. Jie apie žemės ūkio reikalus nusimano tiek, kiek reikėjo savo žemes susitvarkyti ar poilsio zonas sau įsikurti.
„Apie Premjero Kubiliaus taupymą knygas galima rašyti“, – replikavo Žemės ūkio rūmų direktorius.
KONSULTUOTI, O NE BAUSTI
Žemės ūkio rūmų ir savivaldos atstovai šį kartą beveik nelietė žemės ūkio produkcijos supirkimo kainų. Esą dėl jų aistros nurimusios, stambieji ūkininkai sugeba verstis pelningai. O smulkiesiems galėtų padėti išgyventi susijungimas į kooperatyvus.
„Ūkininkams papildomų rūpesčių sukelia per griežti reikalavimai. Įdomu, ar jie adekvatūs reikalavimams kitose Europos Sąjungos šalyse?“ – klausė Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Eimantas Salatka Žemės ūkio rūmų atstovų.
V. Pocius sutiko su tokia pastaba. Lankydamasis pas užsienio šalių ūkininkus jis pastebėjęs, kad kontroliuojančių institucijų atstovai ateina kaip patarėjai, konsultantai.
„Mūsų Aplinkos ministerijos specialistai jaučiasi kaip kunigaikščiai. Pirma pamatai antpečius, paskui žmogų. Jie ateina iš anksto nusiteikę, kad viskas blogai“, – replikavo svečias.
Žemės ūkį kuruojančių institucijų atstovų nuomone, valstybė daug daugiau naudos turėtų ne iš represijų, baudų, o iš ūkininkų mokymų. Nes neretai vieni ar kiti mokesčiai nesumokami ar pažeidimai padaromi dėl nežinojimo, įmantrių įstatymų nesuvokimo, o ne iš blogos valios.
Visi pasidžiaugė prieš kelerius metus pasikeitusia Mokesčių inspekcijos pozicija – kad reikia ne bausti, o patarti, išmokyti ir leisti pasitaisyti.
Sigito STRAZDAUSKO nuotrauka.: Žemės ūkio rūmų ir Savivaldybės atstovai aptarė pozicijas dėl kaimo ateities.
