Rajono savivaldybės Tarybos priimamus dokumentus nėra įprasta tirti antikorupciniu požiūriu.
Tačiau tokio įvertinimo turėtų sulaukti Savivaldybės planuotas akcijų pardavimo sandoris su „Mažeikių butų ūkiu.“ Tokio žingsnio imtasi įsikišus Savivaldybės merui Vilhelmui Džiugeliui.
KOMITETAI
NEPRIEŠTARAVO
Savivaldybė yra UAB „Mažeikių butų ūkis“ dalininkė. Jai priklauso 33 proc. bendrovės akcijų.
Dar birželio mėnesį Savivaldybės administracija sulaukė įmonės siūlymo parduoti 4647 akcijas. Už akcijas, kurių nominali vertė 11 litų, buvo siūloma dvigubai tiek. Paskaičiuota, kad toks sandoris rajono biudžetą papildytų 102 tūkstančiais litų.
Savivaldybės administracijos Turto valdymo skyrius, atsižvelgdamas į „Mažeikių butų ūkio“ siūlymą, parengė sprendimo projektą. Jis buvo svarstytas jungtiniame Ekonomikos, finansų, vietinio ūkio bei Kaimo reikalų ir gamtos apsaugos komitetų posėdyje. Politikai akcijų pardavimui neprieštaravo, nors kai kuriems ir kilo klausimas, kodėl kainą nustato pats pirkėjas, o ne pardavėjas.
MERUI KILO ĮTARIMŲ
Pagal akcijų pirkėjo „Mažeikių butų ūkio“ siūlymą parengtas sprendimo projektas pasiekė ir Savivaldybės Tarybą. Galima tik spėlioti, ar metų pabaigoje vykusiame posėdyje akcijų pardavimas būtų sulaukęs didesnio politikų susidomėjimo. Vis dėlto Tarybai sandoriui įjungti žalią šviesą neteko, nes Savivaldybės meras Vilhelmas Džiugelis pasiūlė projekto nesvarstyti… o jį ištirti antikorupciniu požiūriu. Buvo paaiškinta, kad toks esąs ryte posėdžiavusios komisijos sprendimas. Politikai be jokių diskusijų tokiam siūlymui pritarė.
„Santarvei“ jokios komisijos pėdsakų aptikti nepavyko. Mūsų žiniomis, dar prieš Tarybos posėdį Savivaldybės meras V. Džiugelis pasikvietė kai kuriuos politikus, Savivaldybės administracijos atstovus ir išsakė kilusias dvejones dėl akcijų pardavimo.
„Jeigu jums („Santarvei“ – B. R.) kyla klausimų dėl Savivaldybės akcijų pardavimo, man – taip pat. Be to, remiuosi specialistų išvadomis. Yra dvejonių, tai ir nutarėm ištirti antikorupciniu požiūriu“, – paaiškino meras.
Kodėl tuo susirūpinta tik Tarybos posėdžio dieną? Gruodžio mėnesį savaitę atostogavęs V. Džiugelis paaiškino, kad atostogos jam sutrukdė laiku įsigilinti į sprendimo projektą.
SIŪLYMŲ SULAUKĖ
IR KITI AKCININKAI
„Mažeikių butų ūkio“ generalinis direktorius Vidmandas Stonkus „Santarvei“ teigė, kad jokio detektyvo nėra – bendrovės eilinis visuotinis susirinkimas priėmė nutarimą įsigyti savų akcijų. Esą Akcinių bendrovių įstatymas leidžia tai daryti.
Siūlyme rašoma, kad Savivaldybei bendrovė mokėtų maksimalią kainą, t. y. 22 litus už akciją, nes Savivaldybė yra vienas didžiausių bendrovės akcininkų ir, palyginti su kitais akcininkais, gali parduoti didesnį akcijų kiekį.
„Santarvei“ V. Stonkus sakė, kad siūlymai dėl akcijų pardavimo išsiųsti ir kitiems akcininkams. Nors visiems buvo siūloma maksimali kaina, norinčiųjų parduoti akcijas neatsirado. Daugiau komentuoti direktorius nepanoro, kad „negautų pylos nuo akcininkų“.
ĮSTATYMUOSE – SPRAGOS
Savivaldybės administracija dėl ketinimų parduoti akcijas konsultavosi su Vyriausybės atstovu Telšių apskrityje Algimantu Čepiu. Sulaukta atsakymo, kad numatomas teikti sprendimo projektas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams.
Savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vedėjo pareigas laikinai einantis Antanas Naujokas su tuo sutinka, tačiau pastebi, kad įstatymai tarpusavyje „nelabai draugauja“, skirtingai traktuoja tuos pačius dalykus.
Sprendimo projektas dėl akcijų pardavimo buvo rengtas vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo bei Akcinių bendrovių įstatymais. Deja, pastarajame nėra nuorodos, kaip valstybei ar savivaldybei pasinaudoti teise parduoti jai priklausančias akcijas bendrovei. Kaip jas parduoti ne bendrovei, o bet kuriam kitam subjektui, reglamentuoja Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymas.
A. Naujokas mano, kad parduodant viešo asmens, t. y. Savivaldybės turtą, pirmenybė turėtų būti teikiama ne Akcinių bendrovių, o specialiesiems įstatymams, tarp jų – Privatizavimo įstatymui.
„Tokiu atveju parduodamos akcijos turėtų būti įtrauktos į privatizuojamo turto sąrašą. Ar viešame aukcione būtų gaunama daugiau, ar mažiau pinigų, ne man spėlioti. Politikai turi įsigilinti, išanalizuoti ir priimti Savivaldybei ir jos žmonėms naudingą teisėtą sprendimą“, – samprotavo juristas ir pridūrė, kad pats nepritarė planuotam akcijų pardavimo būdui.
GALĖTŲ PASIKEISTI
ĮMONĖS SAVININKAS
Vyriausybės atstovas A. Čepys mano, kad iš tikrųjų politikams nėra lengva priimti teisingą sprendimą dėl akcijų pardavimo. Iš vienos pusės atrodytų: kam laikyti akcijas, kokia nauda iš jų, jeigu jos sudaro vos trečdalį šios įmonės akcijų.
Kita vertus, esą visokių povandeninių srovių. Paskelbus konkursą, akcijas gali nupirkti koks monopolininkas, pretenduojantis ir į kitas bendrovės akcijas.
Anot A. Čepio, šiuo metu „Mažeikių butų ūkis“, palyginti su kitais, neblogai tvarkosi. Pavyzdžiui, Aplinkos ministerija tik dabar prakalbo apie kaupimo fondus daugiabučiuose, kai Mažeikiuose jie egzistuoja bene dešimtmetį. Vyriausybės atstovas suabejojo, ar gyventojams būtų geriau, jeigu Butų ūkis pereitų į kitas rankas.
ĮTARIMAI DĖL KAINOS
Politikų ir valdininkų žingsnius akylai stebintys mažeikiškiai įtariai žiūri ir į akcijų kainą.
Iš tikrųjų, eiliniai pirkėjai galime tik pasvajoti apie galimybę patiems nuspręsti, kiek mokėti už mums siūlomas prekes.
Savivaldybės administracijos direktorius Bronius Kryžius „Santarvę“ patikino, kad jeigu Tarybos posėdyje būtų svarstomas sprendimo projektas, jis tikrai būtų pasiūlęs, jog be nepriklausomo turto vertintojo niekas negali nustatyti Savivaldybės akcijų pardavimo kainos.
„Vertintojo kaina būtų lyginama su siūloma kaina. Tik po to būtų galima pasirašyti sutartį“, – aiškino direktorius.
ANTIKORUPCINIS
TYRIMAS – NEPOPULIARUS
Savivaldybės administracijos vadovas B. Kryžius teigiamai vertina tai, kad buvo nuspręsta sprendimo projektą dėl akcijų pardavimo ištirti antikorupciniu požiūriu.
„Manyčiau, kad antikorupcinio vertinimo reikėtų dažniau. Toks vertinimas reikalingas sprendimams, dėl kurių gali iškilti privačiųjų ir viešųjų interesų konfliktas. Ypač tai liečia Savivaldybės turtą. Antikorupcinių priemonių plane yra numatyta skatinti ir diegti tokį tyrimą“, – informavo direktorius.
Administracijos vadovas prisipažino, kad iki šiol antikorupcinis tyrimas Mažeikių savivaldybėje nebuvo populiarus. Antikorupciniu požiūriu buvo įvertintas tik vienas Tarybai tvirtinti teiktas sprendimo projektas.
„Neradus antikorupcinių reiškinių jis buvo patvirtintas“, – teigė pašnekovas, tačiau su kuo susijęs minėtas dokumentas, neprisiminė.
TRŪKSTA TEISĖS AKTŲ
Anot B. Kryžiaus, antikorupcinį vertinimą turėtų inicijuoti sprendimo projekto rengėjas arba bet kuris kitas tarnautojas, derinantis dokumentą.
Turto valdymo skyriaus vedėjas Juozas Sperauskas, rengęs projektą dėl akcijų pardavimo Butų ūkiui, „Santarvei“ prisipažino jokios korupcijos neįžvelgęs.
Vyriausybės atstovas Telšių apskrityje A. Čepys pastebėjo, kad ir kitose apskrities savivaldybėse nėra populiarus projektų tyrimas antikorupciniu požiūriu. Galbūt dėl to, kad tai nėra reglamentuota teisės aktais.
„Pastabas galėčiau pareikšti, bet dokumentuoti neišeina“, – „Santarvei“ prisipažino valstybės tarnautojas, prižiūrintis, kaip savivaldybės laikosi įstatymų ir Vyriausybės nutarimų.
Vyriausybės atstovas mano, kad Antikorupcijos komisija turėtų peržvelgti Tarybos posėdžio darbotvarkę ir atsirinkti projektus, kurie įdomūs korupcijos požiūriu. Tai galįs padaryti ir meras. A. Čepys pastebėjo, kad dažniausiai komisijos subrūzda dėl vieno ar kito klausimo. Esą tuo procesas ir baigiasi.
„Gerai, jei visi Tarybos nariai protingi ir supranta svarstomus klausimus. Bet būna, kad ne visi suvokia ir už ką balsuoja“, – replikavo pašnekovas.
TYRIMAS –
NE KOMISIJOS DARBAS
Antikorupcijos komisijos pirmininkė Laima Nagienė mano, kad Taryba nuėjo lengviausiu keliu, įpareigojusi komisiją atlikti sprendimo projekto dėl akcijų pardavimo „Mažeikių butų ūkiui“ įvertinimą. Anot jos, tai ne komisijos, o Savivaldybės Juridinio ar Kontrolės skyriaus darbas.
Politikė apgailestavo, kad dėl komandiruotės negalėjusi dalyvauti Tarybos posėdyje ir išsakyti savo nuomonės.
Panašiai kalbėjo ir komisijos narys Pranas Noreika, pridūręs, kad Savivaldybėje dirba specialistas, kuriam pagal pareigas priklauso vertinti teisės aktus ir jų projektus antikorupciniu požiūriu.
„Kaip reikės valdančiajai koalicijai, taip ji ir nuspręs. Kam be reikalo aušinti burną“, – pasiteiravus, kodėl apie tai nutylėjo Tarybos posėdyje, replikavo politikas.
Tarybos narys prisiminė pamokomą istoriją iš savo praktikos. Kai dirbo Savivaldybėje, jam tekę antikorupciniu požiūriu ištirti sprendimo projektą dėl rinkliavos už atliekų tvarkymą. Nors P. Noreika rekomendavo nustatyti rinkliavą pagal gyventojų skaičių bute, Tarybos sprendimas buvo kitoks, anot politiko, naudingas atliekų tvarkytojui, bet ne gyventojams.
Savivaldybės meras V. Džiugelis stebėjosi, kad Antikorupcijos komisija kratosi tyrimo.
„Kai skundai liečia mane, komisija visokius vėjus nagrinėja, o kai rimtas sprendimas – tai yra Savivaldybės turto pardavimas, nebenorima“, – replikavo meras.
SPECIALISTAS
ĮGALIOJIMŲ NETURI
Už antikorupcinį darbą atsakingas Savivaldybės vyriausiasis specialistas Stasys Keleris „Santarvei“ paaiškino, kad pagal pareiginius nuostatus jam priklauso atlikti antikorupcinį tyrimą. Tačiau jis peržiūri jau priimtus Tarybos sprendimus. Jeigu Vyriausybės atstovo institucija juos atmestų dėl korupcinių dalykų, specialistas surinktų medžiagą ir ją perduotų Šiaulių specialiųjų tyrimų tarnybai (STT). Praėjusiais metais tokių dalykų nebuvo.
„Kad nebūtų problemų, sprendimų projektus ruošiantys specialistai dėl kilusių neaiškumų tariasi su Vyriausybės atstovo institucijos juristais. Gal todėl dėl korupcinių dalykų jie neužkliūva“, – pastebėjo pašnekovas.
S. Keleris paaiškino, kad jam nepriklauso antikorupciniu požiūriu tirti Tarybai parengtų sprendimų projektus. Tačiau sulaukęs Tarybos ar Antikorupcijos komisijos įpareigojimų, tai privalėtų daryti.
„Kad neperžengčiau savo įgaliojimų, pirmiausiai konsultuočiausi su Šiaulių STT“, – pridūrė specialistas.
Nuotr. Sigito STRAZDAUSKO ir iš redakcijos archyvo.: V. Džiugeliui įsikišus, „Mažeikių butų ūkiui“, vadovaujamam V. Stonkaus, dar teks palaukti atsakymo dėl akcijų pardavimo.
