Kapela „Virventa“ tradicijas kuria kartu

Viekšnių kultūros centro kapela „Virventa“. Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Viekšnių kultūros centro kapela „Virventa“ kitąmet minės savo veiklos penkioliktuosius metus. Šiuo metu dvylikos narių kolektyvui vadovaujantis Rimantas Mikalauskas sako, jog būtent nuolatinis stiliaus, tinkamiausių ir mėgstamiausių kūrinių ieškojimas ir yra tas variklis, neleidžiantis kapelai sustoti vienoje vietoje.

Ieškojimai – paskata nesustoti

Pokalbį su kolektyvo vadovu R. Mikalausku pradedame bandydami apibrėžti tai, kokiam žanrui kolektyvas atstovauja. Pasak „Virventos“ vadovo, kolektyvą vadinti liaudiškos muzikos tradicijų puoselėtojais ir tęsėjais ar išskirtinai vien liaudiškos muzikos kapela būtų ne visai teisinga. Pirmiausia dėl to, kad kapelos atliekamų kūrinių repertuaras – įvairialypis. Jame yra ir estradinės muzikos, ir kantri stiliaus, ir Lotynų Amerikos muzikos kūrinių.
„Reikia ieškoti vis kažko naujo, nes kiek galima groti vis tą patį ir tą patį. Na, o per tuos ieškojimus ir susiformuoja viskas – ir kolektyvo sudėtis, ir tradicijos, ir atliekamų kūrinių repertuaras. Be to, tai paskata nesustoti“, – mintimis pasidalijo R. Mikalauskas.

Muzikantai – įvairaus amžiaus

Kalbėdamas apie savo vadovaujamo kolektyvo narius, vadovas prisiminė: kolektyvas formuotis pradėjo nuo dviejų žmonių.
„Mūsų kolektyvas yra labai įdomus tuo aspektu, kad jame drauge groja įvairaus amžiaus žmonės. Buvo laikas, kai kapeloje drauge muzikuodavo ir dvylikos metų vaikai, ir pensinio amžiaus žmonės. Jaunieji muzikantai čia grodavo po šešerius ar septynerius metus, kol išvažiuodavo mokytis į universitetus“, – sakė vadovas.
Kolektyvo nariai – muzikos mokyklų auklėtiniai ir žmonės vienu ar kitu savo gyvenimo momentu turėję kažką bendro su muzika ir be jos neįsivaizduojantys savo laisvalaikio.

Vyksta narių kaita

Kolektyvo narius vadovas vadina entuziastais. Nors „Virventa“ yra Viekšnių kultūros centro kapela, viekšniškiai šiuo metu sudaro mažumą.
„Viekšniškių kapeloje dabar gal tik trys. Na ir viena viekšniškė studentė pas mus važinėja iš Kauno. Grįžta pas tėvus, kolektyvas, matyt, yra brangus, svarbus, tad grįžta ir pas mus į kolektyvą. Drauge dalyvauja koncertuose, kurių dauguma vyksta savaitgaliais. Likusieji „Virventos“ nariai – mažeikiškiai. Ir visas kūrybinis procesas vyksta labai paprastai: kooperuojamės, sėdame į automobilius ir važiuojame į repeticijas į Viekšnius“, – muzikantų entuziazmą įvertino R. Mikalauskas.
Liūdniausios vadovui tos akimirkos, kai užaugę, pabaigę mokyklas kolektyvo nariai išvyksta studijuoti. Vienas iš kolektyvo išėjęs senbuvis arba atėjęs naujas narys gali išderinti darbą.
Kita vertus, nebūtinai senuosius, išvykusiuosius kolektyvo narius keičia nauji. Vienas vaikinas po studijų, sukūręs šeimą, sugrįžo į gimtuosius kraštus ir panoro vėl muzikuoti kapeloje.

Priežastys, dėl kurių groja

Prie pokalbio su „Virventos“ vadovu prisijungia ir viena iš kolektyvo senbuvių – Rasa Žalienė.
Viekšniuose kadaise buvo folklorinis ansamblis „Poilsėlis“. Jį pašnekovė lankė kartu su drauge Imeda Žilinskiene. Paskui atsirado ir „Virventa“.
„Esu baigusi muzikos mokyklą. Mokydamasi institute irgi lankiau kolektyvą. Imeda yra muziką baigusi, jos mama Viekšniuose dirbo muzikos mokytoja. Taigi šalia pagrindinės profesinės veiklos visada šalia buvo ir muzika. O paskui jau klostosi taip, kad susigyvename vieni su kitais, imame kurti savas tradicijas ir būtų gaila, jei kolektyvo neliktų. Tad kiek galėdami stengiamės, kad jis gyvuotų. Sako nėra namų be dūmų, tad ir kapeloje būna visokių akimirkų“, – mintimis pasidalijo kapeloje keturiolika metų muzikuojanti pašnekovė.
Pasak R. Mikalausko, žmonės į kapelą ateina ieškodami bendraminčių, prasmingo laisvalaikio praleidimo būdo, galimybių tobulėti muzikoje; taip pat ir norėdami atsipalaiduoti po kasdienių darbų.

Kokybės siekia darbu

Bendraujant su R. Mikalausku, kalba pakrypsta apie disciplinos ir nuoseklaus darbo svarbą. Tai yra pagrindinis dalykas, galintis užtikrinti tai, kad atlikėjai į sceną išeitų jausdami tik įprastinį jaudulį, o ne baimę dėl to, kad galbūt kažkas liko iki galo neišmokta, „nenušlifuota“.
„Kiekvienas sau išsikelia vienokią ar kitokią kartelę. Nesinori lįsti žemiau tos kartelės, norisi visada siekti aukščiau jos ar bent jau laikytis viename lygmenyje. Taigi ir siekiame: renkamės kūrinius, kuriuos patiems būtų malonu groti, o klausytojams klausytis ir, žinoma, daug repetuojame. Repeticijos ir atidirbimas yra šventas reikalas, nes kūrinys gali būti ir paprastesnis, bet jei jis gražiai, tvarkingai atliktas, yra vertingesnis nei sudėtingas kūrinys, tačiau atliktas su klaidomis“, – kalbėjo vadovas ir pasidžiaugė tuo, jog jo vadovaujamame kolektyve atsitiktinumų beveik nebūna.

Užsieniečiams – daugiau laisvės

Per keturiolika kūrybinės veiklos metų „Virventa“ užmezgė ryšių su Lietuvoje veikiančiomis kapelomis, kultūros centrais. Jų pakviesti dalyvauja įvairiuose koncertuose. Neseniai grojo Ryškėnų kultūros centre vykusioje liaudiškos muzikos kapelų šventėje „Jurginės 2016“, Mažeikiuose šurmuliavusioje šventėje „Išbudinkim žemę iš miego“, koncerte Ventoje.
Praėjusią vasarą kapelos muzikantai Suomijos liaudies muzikos asociacijos kvietimu viešėjo Suomijos Parainen mieste ir dalyvavo ten 11-ąjį kartą vykusiame liaudies muzikos festivalyje „Wiinit Pelimannit“.
„Sakyčiau, kad mes kolektyve dirbame profesionaliau, sistemingiau. Repetuojame taip, kaip priklauso, kaip orkestre. Panašaus žanro užsienio kolektyvų nariai susirenka groti, tačiau tuo pačiu turi ir visišką laisvę. Pavyzdžiui, koncerto metu kuris nors ansamblio muzikantas gali atsistoti ir kažkur išeiti, o po kurio laiko grįžti ir groti toliau“, – pastebėjimais pasidalijo R. Mikalauskas.