Lietuva ir Mažeikiai kovo 12–18 dienomis. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
Lietuva kovo 12-ąją
1794 m. prasidėjo Tado Kosciuškos vadovaujamas sukilimas – Abiejų Tautų Respublikos nacionalinis išsivadavimo sukilimas prieš Rusijos ir Prūsijos intervenciją.
1863 m. Rusijos caro Aleksandro II įsaku panaikintas lažas ir įvestas privalomas skirtinės žemės išpirkimas.
1896 m. gimė Nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministras, diplomatas, vertėjas Juozas Urbšys. Mirė 1991 m.
1908 m. gimė kompozitorius, chorvedys, pedagogas Vaclovas Šimkus.
1919 m. įkurta Lietuvos karo aviacijos mokykla.
1990 m. Aukščiausioji Taryba atšaukė TSRS visuotinės karinės prievolės įstatymo galiojimą Lietuvoje.
1994 m. Kintuose, Klaipėdos rajone, atidarytas rašytojo, filosofo, kultūros veikėjo Vydūno memorialinis muziejus.
2002 m. alpinistas Vladas Vitkauskas Čilės Andų kalnyne įkopė į aukščiausią pasaulio ugnikalnį Ochos del Salado. Ši ekspedicija buvo skirta geologo, mineralogo, etnologo Ignoto Domeikos gimimo 200-osioms metinėms.
2003 m. Vašingtone įsteigta Amerikos lietuvių ekonominės plėtros patarėjų taryba, siekianti plėsti Lietuvos ūkį, perteikti patirtį bei išnaudoti ryšius Jungtinėse Valstijose.
2009 m. Seimas visos Lietuvos partizanų vadą, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos pirmininką Joną Žemaitį-Vytautą pripažino ketvirtuoju Lietuvos Respublikos Prezidentu.
2009 m. su pirmuoju vizitu Lietuvoje besilankantis Austrijos Prezidentas Haincas Fišeris (Heinz Fischer) įteikė Lietuvos vadovui Valdui Adamkui ordino „Už nuopelnus Austrijos Respublikai“ Didžiąją žvaigždę, Prezidentas V. Adamkus apdovanojo Austrijos vadovą Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine.
2010 m. daugiau nei 30 šalių parlamentų atstovų Vilniuje pasirašė deklaraciją ir įkūrė Demokratijų bendrijos parlamentinį forumą, taip simboliškai įamžindami prieš 20 metų Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pasiektą demokratijos laimėjimą ir savo veikla skatindami tolesnę demokratijos plėtrą pasaulyje.
2010 m. eidama 81-uosius metus mirė architektė Elena Nijolė Bučiūtė. Geriausiai visiems žinomas architektės darbas – Operos ir baleto teatro rūmai Vilniuje.
Lietuva kovo 13-ąją
1362 m. kovo 13 – balandžio 16 dienomis kryžiuočiai sugriovė Kauno pilį ir pradėjo nuožmiausių kovų prieš Lietuvą etapą, trukusį beveik 20 metų.
1401 m. prasidėjo žemaičių sukilimas prieš kryžiuočius.
1564 m. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas paskelbė deklaraciją dėl unijos. Jis teigė uniją suprantąs kaip Lietuvos ir Lenkijos susijungimą, turintį vieną valdovą. Taip pat pareiškė atsisakąs savo dinastinių teisių į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę.
1886 m. Joniškyje gimė rašytoja, literatūros ir meno kritikė, dramaturgė, prozininkė, poetė, vertėja Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė. Mirė 1958 m.
1918 m. Amerikos lietuvių Seimas balsavo už Mažosios ir Didžiosios Lietuvos sujungimą nepriklausomoje valstybėje ir kreipėsi į JAV vyriausybę, skatindamas pripažinti tokią nepriklausomą Lietuvą.
1949 m. padarytas pirmasis radijo įrašas – Aleksandro Puškino kūrybos ištraukas skaitė aktorius ir režisierius Borisas Dauguvietis.
1990 m. Kūno kultūros ir sporto komitetas bei Tautinis olimpinis komitetas nutarė, jog Lietuvos sportininkai nebedalyvaus SSRS čempionatuose.
2004 m. tiesioginis televizijos tiltas „Kristus – Europos viltis“ sujungė Vatikaną ir dešimt į Europos Sąjungą stojančių valstybių, tarp jų ir Lietuvą. Skirtingų Europos šalių žmonės susitelkė bendrai maldai.
2008 m. Lietuvos diplomatijos istorijos vertybė – Lozoraičių šeimos archyvai tapo Lietuvos nuosavybe. Lietuvių diplomato ir visuomenės veikėjo Stasio Lozoraičio jaunesniojo sukaupta archyvinė medžiaga perduota Lietuvos centriniam valstybės archyvui.
2009 m. Lietuvos karo akademijoje atidengtas skulptoriaus Liutauro Serapino sukurtas bareljefas partizanų generolui Jonui Žemaičiui, minint jo 100-ąsias gimimo metines.
Lietuva kovo 14-ąją
1386 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila karūnuotas Lenkijos karaliumi.
1842 m. Purvėnuose gimė Jonas Balvočius-Gerutis. Kunigas, rašytojas, vertėjas. 1871 m. baigė Petrapilio dvasinę akademiją. Įvairiais slapyvardžiais bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje. Parengė spaudai lenkų–lietuvių kalbų žodyno rankraštį (1898 m.), išleido apsakymus: „Kunigo gimtinė“, „Jonukas Karklynas eina Lietuvos pažintų“. Daug vertė iš kitų kalbų. J. Balvočius – pirmosios astronominės knygelės lietuvių kalba („Sodiečių dangus“) autorius.
1896 m. Vilniuje pradėjo veikti pirmoji telefonų stotis. Ji aptarnavo 150 abonentų.
1921 m. Argentina pripažino Lietuvą de jure.
2001 m. Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas paskelbė finansuosiąs studiją apie energetikos tilto tarp Lietuvos ir Lenkijos statybą.
2002 m. Vilniaus vadovai kartu su dar 13 Europos sostinių atstovais pasirašė deklaraciją „Sostinės už Europos Sąjungos plėtrą“.
2006 m. į Lietuvą su pirmuoju oficialiu vizitu atvyko Lenkijos prezidentas Lechas Kačynskis (Lech Kaczynski).
2008 m. vieno žymiausių Lietuvos pokario rezistencijos vadų Adolfo Ramanausko-Vanago atminimui ant Panevėžio pradinės mokyklos sienos įrengta paminklinė lenta. 1939 metais į šį pastatą buvo perkeltas Klaipėdos pedagoginis universitetas, kuriame mokėsi ir A. Ramanauskas-Vanagas.
2008 m. eidama 80-uosius metus mirė dirigentė Margarita Dvarionaitė.
Lietuva kovo 15-ąją
1909 m. Mažeikių aps., Vaiteliuose gimė kunigas, visuomenininkas Vaclovas Martinkus. Mokėsi Mažeikių gimnazijoje, baigė kunigų seminariją, dirbo vikaru Mažeikiuose. 1940–1944 metais buvo Židikų klebonas. Nacių okupacijos metais išgelbėjo nuo mirties žydų vaikus. 1944 metais emigravo į užsienį.
1919 m. paskelbtas pirmasis naujokų, gimusių 1897 ir 1898 metais, šaukimas į Lietuvos kariuomenę.
1925 m. įsteigta Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės draugija. Jos narės galėjo būti tikrosios tarnybos bei atsargos karininkų žmonos ir dukros. 1940 metais draugijos veikla buvo uždrausta.
1941 m. Panevėžio dramos teatre suvaidintas pirmasis spektaklis – rusų dramaturgo Nikolajaus Pogodino pjesė „Sidabrinis slėnys“, režisuotas Juozo Miltinio.
1941 m. iš apyvartos išimti lietuviški pašto ženklai.
1943 m. uždaryta Lietuvos veterinarijos akademija. Centriniai rūmai ir prozektoriumas paversti vokiečių karo ligonine, materialinės vertybės išgrobstytos.
1992 m. pirmą kartą į Lietuvą oficialaus vizito atvyko NATO generalinis sekretorius Manfredas Verneris (Manfred Woerner).
2001 m. pirmojo oficialaus vizito į Lietuvą atvyko Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga.
2006 m. mirė poetas, pedagogas Biržiškų draugijos narys Stasys Ablingis. 1953–1994 m. buvo Viekšnių vidurinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas. Palaidotas Viešnių senosiose kapinėse.
2008 m. nesulaukęs 57-erių po žūtbūtinės kovos su liga Vilniuje mirė aktorius, dainininkas, kompozitorius, dainuojamosios poezijos atlikėjas, pramoginių renginių vedėjas Vytautas Kernagis.
2011 m. Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą dėl ūkio ministro Dainiaus Kreivio at-statydinimo.
2011 m. Vilniuje su vizitu viešintis Švedijos Premjeras Fredrikas Reinfeltas (Fredrik Reinfeldt) perdavė Lietuvai lietuvių ir švedų rašytojo ir diplomato Igno Šeiniaus archyvą.
Lietuva kovo 16-ąją
1846 m. gimė Lietuvos knygnešys, publicistas, Jurgis Bielinis, „Aušros“ ir „Varpo“ bendradarbis.
1962 m. sovietų kariai užėmė Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčią, kurios patalpose 1965 m. įsteigta vitražo ir skulptūros galerija.
1989 m. Lietuvos SSR Ministrų taryba įregistravo Sąjūdį kaip visuomeninę organizaciją.
1993 m. prezidentas Algirdas Brazauskas išvyko pirmojo oficialaus vizito į užsienį – į Daniją ir Islandiją.
1999 m. Tokijuje atidaryta Lietuvos ambasada.
2001 m. Klaipėdoje atidarytas Latvijos garbės konsulatas.
Lietuva kovo 17-ąją
1906 m. įkurtas Lietuvių kalbos mokymo komitetas, siekęs įvesti lietuvių kalbos mokymą Vilniaus miesto ir Vilniaus apygardos mokyklose.
1921 m. ties Širvintomis lenkų pasieniečiai sulaikė šešis Lietuvos kareivius. Sulaikytieji be jokių paaiškinimų buvo sušaudyti.
1938 m. Lietuvos Vyriausybei įteiktas Lenkijos ultimatumas, reikalaujantis užmegzti su ja diplomatinius santykius ir grasinantis panaudoti jėgą, jeigu Lietuva nesutiks to padaryti. Lietuvos atsakymui davė 48 valandas.
1943 m. okupacinė Vokietijos reicho valdžia uždarė Vilniaus universitetą.
1946 m. mirė dailidė, knygrišys, knygnešys ir daraktorius Kazys Ercupas (Erkumas). Palaidotas Pikelių kapinėse. Buvo gabus, išmoko ne tik lietuviško rašto, bet ir latvių, rusų, vokiečių kalbų. Lietuvišką spaudą platinti pradėjo 1877 metais. Platino Pikelių, Židikų, Ukrinų, Renavo, Sedos ir kt. parapijų kaimuose.
1990 m. Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas atmetė SSRS prezidento Michailo Gorbačiovo reikalavimą atšaukti Lietuvos Nepriklausomos valstybės atkūrimo aktą.
1990 m. Kazimiera Prunskienė paskirta Ministre Pirmininke.
1991 m. SSRS surengtas referendumas dėl valstybės išsaugojimo ir atnaujinimo. Atskiros balsavimo apylinkės, nepaisant Lietuvos Respublikos valdžios boikoto, veikė ir Lietuvoje.
1994 m. Seimas priėmė Lito stabilumo įstatymą.
1998 m. Vilniuje atidaryta Europos Komisijos delegacijos būstinė.
2002 m. Vilniaus Gedimino technikos universitete įamžintas pirmojo rektoriaus akademiko Aleksandro Čyro atminimas, Statybos fakultete atidarant jo vardu pavadintą auditoriją.
Lietuva kovo 18-ąją
1861 m. gimė rašytoja, publicistė, Lietuvos visuomenės ir politinė veikėja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė.
1974 m. mirė Leonardas Plechavičius. Gydytojas chirurgas. 1949 m. išvyko į JAV. Vertėsi gydytojo praktika. Bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje.
1989 m. Kaune atkurta Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga „Jaunoji Lietuva“.
1994 m. Lietuvos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai pasirašė dvišalę sutartį „Dėl draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo“.
