Neteisingi atlyginimai priešina kolegas

Virginija Vilimienė (iš kairės), išklausiusi direktorės Birutės Vaičkienės, pasiūlė problemą spręsti Vyriausybės lygmeniu. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Profsąjungos dėl neteisingų atlyginimų imasi ginti socialinį darbą dirbančius žmones. Nutarta šaukti trišalę tarybą ir parengti siūlymus Vyriausybei. Esą vieni kitiems prieštaraujantys teisės aktai bei neteisingi atlyginimai kiršina socialinius darbuotojus. O Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valdininkų deklaracija, kad šiemet dešimt procentų didėjo socialinių darbuotojų atlyginimai, – tėra mitas.

Priimti dokumentai

Praėjusių metų pabaigoje Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo numatyta nuo šių metų sausio 1 d. vidutiniškai apie 10 procentų padidinti biudžetinėse įstaigose socialinį darbą dirbančių darbuotojų darbo užmokestį. Tam tikslui buvo skirta 1,5 procento socialinių pašalpų ir kompensacijų administravimo bei 1 proc. šalpos išmokoms mokėti skirtų lėšų.
Mažeikių rajonui atiteko 243,8 tūkstančio litų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigė, kad socialinių darbuotojų darbo užmokestis, įvertinant, koks tai atsakingas ir sunkus bei atitinkamo išsilavinimo reikalaujantis darbas, yra neadekvačiai mažas, todėl jį privalu didinti.
Ministerijos valdininkai aiškino, kad už  gautų valstybės biudžeto lėšų savo biudžetinėms įstaigoms teisingą paskirstymą yra atsakingos pačios savivaldybės. Esą kiekviena savivaldybė, jos biudžetinė įstaiga turi įvertinti kiekvieno socialinį darbą dirbančio žmogaus situaciją, turimą išsilavinimą, kompetenciją, darbo stažą ir savarankiškai nuspręsti, kaip paskirstyti bei tikslingai panaudoti šias valstybės biudžeto lėšas.

Padidinta ne visiems

Rajone dirba per 60 socialinių darbuotojų. Iki šių metų rajono socialiniai darbuotojai uždarbio vidutiniškai gaudavo šiek tiek daugiau nei tūkstantį litų per mėnesį. Maksimalus priskaičiuotasis socialinio darbuotojo atlyginimas nesiekė nė 1 600, daugelio jis tebuvo šiek tiek per 1300 litų.
Nors jau beveik įpusėjome kovą, paaiškėjo, kad žadėtais dešimčia procentų darbo užmokestis padidėjo ne visiems socialiniams darbuotojams. Arba vieniems didėjo, kitiems – ne.
Tokia situacija, pavyzdžiui, susiklostė Mažeikių vaikų našlaičių ir senelių globos namuose, kur dirba 7 socialiniai darbuotojai ir 16 jų padėjėjų. Įstaigoje padidėjo tik padėjėjų alga.
Įstaigos direktorė Birutė Vaičkienė paaiškino, kad buvo remtasi socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. sausio 12 d. pasirašytu įsakymu, kuriuo buvo pakeisti socialinių darbuotojų darbo užmokesčio koeficientai. Socialiniams darbuotojams jie nustatyti, atsižvelgiant į išsilavinimą, stažą, suteiktą kvalifikaciją.
„Yra koeficientų „šakutė“ – nuo minimumo iki maksimumo. Galima didinti algas tik visiškai mažus atlyginimus gaunantiems darbuotojams. Apatinės „žirklių“ ribos nesiekė tik socialinių darbuotojų padėjėjų atlyginimai“, – situaciją Globos namuose komentavo B. Vaičkienė.

Atlyginimai susilygino

B. Vaičkienės teigimu, Globos namų socialiniams darbuotojams atlyginimas liko nepakitęs, nes jų atlyginimo koeficientai buvo didesni nei minimumas – panašiai siekė vidurkį.
Direktorė paaiškino, kad skaičiuodami atlyginimus jie vadovavosi iš Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus gautu raštu, kuriame buvo nurodyta, kad socialinių darbuotojų ir jų padėjėjų atlyginimas gali būti didinamas tik iki minimumo, t. y. taikomas mažiausias atlyginimo skaičiavimo koeficientas.
„Dabar situacija tokia, kad socialinių darbuotojų – kvalifikuotų specialistų, turinčių aukštuosius išsilavinimus, atlyginimas nedaug skiriasi nuo jų padėjėjų. Yra vienas darbuotojas, kuris turi aukštąjį  pedagoginį išsilavinimą, įgijo socialinio darbuotojo kvalifikaciją, tačiau „į rankas“ gauna tik 1 168 litus, tuo tarpu toje pačioje šeimynoje dirbanti padėjėja… 1 250 litų. Kyla klausimas, kam žmogui reikalingas išsilavinimas? Padėjėju galima dirbti ir kursus išklausius, o socialiniam darbuotojui reikia aukštojo mokslo diplomo“, – samprotavo Globos namų profsąjungos pirmininkė Kornelija Kekienė.

Pagalbos prašo profsąjungos

Aktyviai veikiantys Globos namų „profsąjungiečiai“ pagalbos kreipėsi į Žemaitijos regiono Mažeikių rajono profesinių sąjungų centro, kuriam priklauso, pirmininkę Virginiją Vilimienę. Ji situaciją aiškinosi vietoje – susitiko su įstaigos vadovais, darbuotojais.
Profsąjungų centro pirmininkei ir anksčiau yra tekę lankytis įstaigoje. Anot jos, anksčiau kolektyve vyravo nuoširdūs santykiai, o dabar jaučiama įtampa.
„Mes ne prieš atlyginimų didinimą padėjėjams, bet liko neišspręsta kita pusė. Aš suprantu, kad taip atsitiko ne dėl piktų kėslų. Tačiau iš darbuotojų pozicijos atrodo, lyg kalta direktorė, lyg jų  neginanti profsąjunga. Nėra gera padėtis“, – „Santarvei“ situaciją komentavo profsąjungų lyderė.
V. Vilimienė dėl darbo užmokesčio didinimo socialinį darbą dirbantiems specialistams Mažeikiuose kreipėsi į Savivaldybės tarybos Sveikatos priežiūros ir socialinių reikalų komiteto pirmininkę Ireną Macijauskienę.
Šis prašymas buvo nagrinėtas komiteto posėdyje. Į jį buvo pakviesti ne tik profsąjungos atstovai, bet ir Globos namų direktorė, Savivaldybės socialinės paramos skyriaus specialistai.
Skyriaus vyresnioji specialistė Lina Aliukevičienė neneigė, kad ministro įsakymas nedraudžia didinti atlyginimų visiems socialinį darbą dirbantiems žmonėms, tačiau tokių galimybių nebuvo – neužteko pinigų.
„Galbūt kituose rajonuose socialiniai darbuotojai uždirba daugiau, jiems buvo taikomas didesnis nei minimalus koeficientas. Nes pagal ministro įsakymą pirmiausia reikėjo peržiūrėti tų darbuotojų atlyginimus, kurių koeficientas nesiekia nustatyto minimumo“, – paaiškino specialistė.

Sprendė vietos savivaldybės

Kadangi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija leido pačioms savivaldybėms nutarti, kaip paskirstyti pinigus, kurie skirti socialinį darbą dirbantiems žmonėms, priimti sprendimai labai skiriasi.
Vienos savivaldybės nutarė didinti darbo užmokestį proporcingai visiems socialinį darbą dirbantiems žmonėms, įvertinus jų kompetenciją, darbo stažą ir turimą išsilavinimą. Kitos neaplenkė ne tik socialinių darbuotojų, bet ir socialinių įstaigų vadovų.
Pavyzdžiui, kaimyninė Telšių rajono savivaldybė yra nusprendusi didinti darbo užmokestį tik tiems žmonėms, kurie iki šiol gaudavo mažiausiai, bet nedidinti įstaigų vadovams.
Pagal ministro išleistą įsakymą, kuris nustato atlyginimų koeficientus, mūsų rajone apatinės „žirklių“ ribos nesiekė socialinių darbuotojų padėjėjai.
Socialinių darbuotojų padėjėjų yra 72. Jie dirba trijose įstaigose: Globos namuose, Nakvynės namuose ir Socialinių paslaugų tarnyboje.
Patvirtinus naujus didesnius koeficientus, socialinių darbuotojų padėjėjų atlyginimas „į rankas“ padidėjo kiek daugiau kaip pora šimtų litų.
Be to, seniūnijose šiek tiek kilo atlyginimai socialinio darbo organizatoriams, dirbantiems su rizikos grupėms priklausančiomis šeimomis.

Teisės aktų painiava

Globos namų direktorė B. Vaičkienė replikavo, kad socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas labai neproporcingai išdėstė atlyginimus. Dėl to ir kilę nesusipratimų. Anot direktorės, ministro įsakymas susikirto su nutarimu, kuriuo vadovaujantis apskaičiuojamas biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokestis.
„Yra neatitikimų. Juk socialiniai darbuotojai yra ir biudžetinių įstaigų darbuotojai. Atlyginimus galima mokėti ir  pagal vieną, ir pagal kitą dokumentą“, – apie dviprasmybes svarstė direktorė.
Profsąjungų centro vadovė V. Vilimienė siūlė kylančias problemas spręsti Vyriausybės lygmeniu.  Anot jos, socialiniams darbuotojams ir jų padėjėjams turėtų būti nustatyti proporcingi atlyginimo perskaičiavimo koeficientai.
„Vyriausybė neturėtų priešinti darbuotojų“, – tvirtino ji. Esą socialinių darbuotojų atlyginimų klausimą reikia spręsti iš esmės, o ne vienkartinėmis „akcijomis“.

Kreipsis į  Vyriausybę

V. Vilimienė spėjo, kad nustatant naujus socialinį darbą dirbančių žmonių darbo užmokesčio koeficientus, projektas nebuvo išdiskutuotas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veikiančioje trišalėje taryboje.
Trišalė taryba veikia ir mūsų rajone. Dar praėjusią kadenciją susitarimą dėl trišalio bendradarbiavimo ir trišalės tarybos įsteigimo pasirašė tuometinis meras, rajono verslininkų asociacijos prezidentas bei profsąjungų atstovė – V. Vilimienė.
Žemaitijos regiono rajono profesinių sąjungų centro pirmininkė siūlė sukviesti trišalės tarybos posėdį ir aptarti kreipimosi ir siūlymų Vyriausybei tekstą.
„Ko gero, būsime pirmosios kregždės, kurios kelia socialinį darbą dirbančių žmonių atlyginimo klausimą. Vyriausybė, manau, ieškos galimybių kaip nors įtampą nuimti“, – įsitikinusi V. Vilimienė.
Ją palaikė ir Tarybos Sveikatos priežiūros ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė Irena Macijauskienė, ir Globos namų direktorė B. Vaičkienė. Tačiau pastaroji siūlė neapsiriboti viena kategorija.
Anot jos, socialines paslaugas teikiančiose biudžetinėse įstaigose panašų darbą dirba ir socialiniai darbuotojai, ir padėjėjai, ir slaugytojos, tačiau įvertinimai skaičiuojant jų atlyginimą yra per daug skirtingi.