Sodų bendrijoje „Papartis“ užsiliepsnojo namas. Gaisrą užgesinę ugniagesiai sulaukė priekaištų dėl to, kad iš tvenkinio išsiurbė vandenį, nulaužė slyvaitę, nupjovė spyną. Pareigūnai priekaištus atremia: ir kitąkart atsitikus nelaimei jie dirbsią taip pat. NENUTRŪKSTAMAS VANDENS TIEKIMAS –
DIDŽIULĖ PASPIRTIS
Gaisras sodų bendrijoje „Papartis“ kilo ankstų vasario vienuoliktosios rytą. Kai keturi ugniagesių ekipažai atvyko į gaisravietę, ugnis jau siautėjo mediniame dviejų aukštų 120 m2 name.
Namas sudegė, tačiau pavyko išsaugoti kaimyninį gyvenamąjį namą su garažu, kuris buvo priblokuotas prie degusio trobesio. Dėl didelio karščio penkių kvadratinių metrų plote apsilydė šio pastato lauko sienos plastikinės dailylentės.
Pasak gaisrą gesinusių ugniagesių, pastatus pavyko išgelbėti dėl to, kad už aštuoniasdešimties metrų nuo jų buvo vandens tvenkinys, iš kurio magistraline linija be pertraukos buvo tiekiamas vanduo.
Rytojaus dieną pareigūnai sulaukė didelių priekaištų: tvenkinio savininkas piktinosi, kad išsiurbus vandenį uždus tvenkinyje besiveisiančios žuvys, taip pat reiškė pretenzijas dėl sulaužytos spynos bei nuo automobilinių cisternų nukentėjusių slyvaičių.
UGNIAGESIAI VADOVAUJASI ĮSTATYMU
Anot ugniagesių, gaisrą gesinti labai padėjo vietos gyventojai, kurie ir nurodė artimiausią vandens šaltinį.
„Jeigu būtų tekę vandenį vežti iš Vytauto gatvės pabaigoje esančio, miškų urėdijai priklausančio daigyno vandens telkinio, būtų buvę sugaišta brangaus laiko, ir sodų bendriją, kurioje mediniai namai yra vienas šalia kito, galėjo ištikti Švėkšnos, kai sudegė visi vienos gatvės namai, likimas“, – sakė gaisrą gesinę ugniagesiai.
Pasak Mažeikių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pavaduotojo Raimondo Ramanausko, priekaištų dėl naudojimosi privačiais vandens telkiniais, jų šeimininkų grasinimo neduoti vandens yra tekę išgirsti ne kartą. Tačiau pareigūnai vadovaujasi Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymu, kuriame aiškiai nurodytos gyventojų pareigos.
Vienas iš punktų skelbia, kad gyventojai privalo leisti naudoti gaisrui gesinti jiems priklausančius vandens telkinius, vandens tiekimo sistemas, gamtinius išteklius, transporto bei ryšio priemones ir kitus gaisro gesinimui ar gesinimo organizavimui būtinus daiktus, neatsižvelgiant į gaisro kilimo vietą.
„Mes vadovaujamės šia nuostata ir negali būti jokių dirbtinių kliūčių, jeigu kyla pavojus žmonių turtui. Prieš reikšdami mums priekaištus, gyventojai turėtų pabandyti atsidurti nukentėjusiųjų vietoje ir juos suprasti. Išleistas vanduo ar išvažinėta žolė tikrai nėra brangesni už sudegusį namą ar kitą turtą“, – sakė viršininko pavaduotojas.
