Prietaisai deguonies trūkumo neužfiksavo

Pranešama kad užtrukę žiemiški orai kelia pavojų ir miško gyvūnams. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Nors informuojama, kad dėl užsitęsusių žiemiškų orų miško gyvūnams gresia vadinamasis „baltasis badas“ bei kyla pavojus, kad vandens telkiniuose pradės trūkti deguonies, mažeikiškiai aplinkosaugininkai ramina – nei vieno, nei kito pavojaus mūsų rajone nėra.

Nukrypimų nuo normos nėra 

Aplinkos ministerija skelbia, kad susiklosčiusios gamtinės sąlygos kelią grėsmę žuvims, nes dėl gana storos ledo ir sniego dangos vandens telkiniuose ima trūkti deguonies, žuvys gali pradėti dusti. Pavojingiausi šiuo atžvilgiu – nepratekantys, pelkėti, taip pat iškastiniai vandens telkiniai ir tvenkiniai. 
„Atlikome matavimus ir galime nuraminti – grėsmės mūsų rajono vandens telkiniuose dėl deguonies trūkumo žuvims nėra. Oksimetru matavome deguonies koncentraciją tuose vandens telkiniuose, kur vanduo praktiškai neteka – Sedos ežere ir Kalnijų tvenkinyje. Leistina norma yra trys miligramai deguonies litre vandens, o Sedos ežere šis rodiklis buvo 2,55, Kalnijuose – 2,28. Kai deguonies norma litre nesiekia dviejų, tada jau reikia imtis veiksmų ir tiekti po ledu deguonį“, – paaiškino Mažeikių aplinkos apsaugos agentūros vyresnysis inspektorius Alfredas Nicius.
Aplinkosaugininkai pamatavo deguonies kiekį Plinkšių ežere. Rezultatai čia buvo tokie, kokių ir tikėtasi – ištirpusio deguonies kiekis litre vandens buvo septyni.
Pareigūnai matuodami deguonį kartu tikrino ir žvejų leidimus, bet nė vieno pažeidimo neužfiksavo. Jie taip pat primena, kad iki balandžio dvidešimtosios (kada baigiasi draudimas gaudyti lydekas) vyksta aplinkosauginė akcija „Lydeka 2013“. Jeigu iki tos datos bus sugaunama lydeka mėgėjiškais žvejybos įrankiais, gresia bauda iki 200 litų, jeigu su draudžiamais įrankiais – bauda iki 1000 litų. Taip pat už vieną lydeką teks sumokėti 543 litus už gamtai padarytą žalą.

Baltojo bado išvengta 

Pranešama kad užtrukę žiemiški orai kelia pavojų ir miško gyvūnams, jiems gresia vadinamasis „baltasis badas“, nes dėl suledėjusio sniego sluoksnio kanopiniai gyvūnai, ypač stirnos, negali pasiekti maisto, joms sunku judėti. 
„Gal tai aktualu šiaurės ir rytų Lietuvoje, tačiau pas mus padėtis kiek kitokia – pamiškės ir palaukės jau aptirpusios, stirnos gana lengvai gali prieiti prie žolės, tad „baltojo bado“ tikrai išvengsime.
Visą žiemą vyko įvairios akcijos, kuriose dalyvavo net mokyklos, į miškus buvo vežami natūralios kilmės maisto produktai, kiek matėme, savo įprastą darbą – pildyti ėdžias – savo būrelių plotuose gerai atliko ir rajono medžiotojai“, – patikino pareigūnas.
Pernai po žiemos rajono miškuose buvo aptiktos dvi galimai nuo šalčio ar ligų žuvusios stirnos, o šią žiemą pranešimų apie kritusius miško žvėris negauta, jų gaišenų neaptikta.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*

scroll to top