Seniūnijos jau pateikė planus, kaip ruošiasi sutaupyti beveik pusę milijono rajono biudžeto lėšų. Taupyti padės nemokamų atostogų priversti išeiti seniūnijų darbuotojai. Biudžeto problemas pajuto ir eiliniai kaimo gyventojai: juos rečiau aplanko specialistai, kapinėse užsukamas vandentiekio vanduo, o netrukus kaimas liks be žemėtvarkininkų.
PAJAMŲ GAUTI
PLANUOJAMA
MAŽIAU
Savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Julija Balvočienė informavo, kad veržtis diržus verčia Seimo patvirtinti 2009 metų savivaldybių biudžeto sumažinti rodikliai. Metų pradžioje rajono savivaldybės rodikliai siekė beveik 140 mln. litų, o nuo gegužės 19-osios ši suma sumažinta apie 8 mln. litų.
J. Balvočienės teigimu, sunkiausias momentas – gyventojų pajamų mažinimas.
Savarankiškoms funkcijoms vykdyti naudojamų lėšų dabar patvirtinta net 5 mln. litų, arba 8,6 proc., mažiau nei numatyta 2009 metų pradžioje.
Savivaldybės įstaigų darbuotojai jau pajuto sunkmetį: praėjusį mėnesį atlyginimai vėlavo savaitę, o valdininkams – dar daugiau.
Finansų skyriaus vedėja informavo, kad sudėtinga situacija ir asignavimų taupymo galimybės ne kartą buvo aptartos įvairiuose pasitarimuose su biudžetinių įstaigų vadovais. Norint išvengti kai kurių įstaigų naikinimo, nutarta taikyti solidarumo principą – visų įstaigų asignavimus mažinti 10 proc.
Kaimiškosios seniūnijos Finansų skyriui jau pateikė išlaidų mažinimo planus, juos įgyvendinus, tikimasi sutaupyti apie pusę milijono litų biudžeto lėšų.
ŠIE METAI – SUNKIAUSI
Seniūnai „Santarvei“ guodėsi, kad nelengva buvo rasti ko atsisakyti taupant lėšas, nes ir iki šiol buvo balansuojama ant ribos. Vienur stringa atsiskaitymai su elektros, vandens tiekėjais, kitur dar neatsiskaityta už šildymą, apšvietimą.
Šeštus metus Židikų seniūnijai vadovaujanti Stanislava Valatkevičienė sakė, kad tokių sunkių metų dar nebuvę. Anot jos, taupiai gyvenant sunku bus išsiversti be 26 tūkst. litų (tiek sudaro 10 proc. asignavimų).
„Na, popieriuje suplanavome, kaip sutaupyti 32 tūkstančius litų. Tačiau bijau, kad metų pabaigoje nebebus nė kuo važiuoti, nei iš ko atlyginimų mokėti“, – samprotavo Tirkšlių seniūnas Klemas Sobutas.
Padėties nedramatizavo tik Šerkšnėnų seniūno pavaduotojas Antanas Valtas. Esą seniūno Alfonso Šakausko iniciatyva seniūnijoje ne pirmi metai vykdoma taupymo programa. Sutaupytomis lėšomis suremontuotos seniūnijos patalpos, visiems darbuotojams nupirkti kompiuteriai.
GELBĖJA
NEMOKAMOS ATOSTOGOS
Rajono biudžetą gelbės ir seniūnijų darbuotojai, išeidami nemokamų atostogų, tačiau kaip geriau pasinaudoti šia galimybe, kiekviena seniūnija sprendžia savaip.
Viekšnių seniūnas Aldonis Eselinas informavo, kad seniūnijos darbuotojų susirinkime buvo nuspręsta, kad visi darbuotojai pagal grafiką eis po savaitę nemokamų atostogų.
„Mums atima 44 tūkstančius litų, tai didelė suma. Niekaip neišgyventume, jeigu ne tokios atostogos“, – atviras seniūnas.
Židikų seniūnijos darbuotojai taip pat ruošiasi nemokamoms atostogoms. Tačiau S. Valatkevičienė sakė, kad nebus jomis piktnaudžiaujama.
„Žiūrėsime, kad nenukentėtų darbuotojų darbo stažas. Taip pat neliesime valytojos, kapinių sargo, pirties prižiūrėtojo, nes jų atlyginimai nedideli – žmonės nukentėtų finansiškai“, – teigė seniūnė, pati besiruošianti eiti ilgiausių nemokamų atostogų.
DARBUOTOJŲ SĄSKAITA
NETAUPYS
Nemokamomis atostogomis biudžetą gelbės daugelis seniūnijų. Tačiau Sedos, Šerkšnėnų ir Mažeikių apylinkės seniūnijos kol kas bando apsieiti be tokių drastiškų priemonių.
„Kur parašyta, kad reikia leisti nemokamų atostogų, kokiu pagrindu? Seniūnijos darbuotojų atlyginimai nėra dideli, negalime žmonių skriausti. Kaip bus, taip, bandysime išgyventi“, – teigė Mažeikių apylinkės seniūnas Vidmantas Kesminas.
Sedos seniūno pareigas laikinai einantis Algirdas Grinkevičius irgi skeptiškai vertina taupymą darbuotojų sąskaita.
„Bandome dar taupyti kitaip. Pavyzdžiui, Sedoje alpinariumą įrengėme, Autobusų stotį sutvarkėme su rėmėjų pagalba, į darbus įsijungia gyventojai“, – teigė pašnekovas.
NUKENČIA TEIKIAMOS
PASLAUGOS
Visos seniūnijos savo taupymo planuose įsipareigojo taupiau naudoti elektrą, vandenį, transportą, telefono ryšius. Trūkstant lėšų seniūnams tenka už savo pinigus pirkti kurą, daugelis seniūnijų naudoja tik vieną automobilį, kitą pastatė iki „geresnių laikų“.
„Gyvenimas, darbai negali nutrūkti. Juk dėl to, kad nėra pakankamai pinigų, neužkalsi seniūnijos durų“, – replikavo Mažeikių apylinkės seniūnas V. Kesminas ir pridūrė, kad skaudu esą, jog dėl finansinės situacijos negali padėti žmonėms.
Ne vienas seniūnas guodėsi, kad dėl pinigų stygiaus nukenčia darbų kokybė. Susiduriama su sunkumais organizuojant darbus, prižiūrint viešuosius darbus dirbančius žmones. Dėl kuro stokos negalima aplankyti visų pagalbos prašančių žmonių.
KAPINĖSE
UŽSUKO VANDENĮ
Krizės pasekmes pajutę laižuviškiai pagalbos kreipėsi į „Santarvę“. Žmones papiktino tai, kad kapinės liko be vandentiekio. Nors kapinėse yra šulinys, bet, trūkstant lietaus, šulinyje vanduo baigia išsekti.
„Seniūnas kasdien iš Mažeikių į darbą ir iš darbo važinėja valdiška mašina, o taupo žmonių sąskaita“, – piktinosi į redakciją paskambinusi moteris.
Laižuvos seniūnas Stanislovas Putelis neneigė, kad taupymo sumetimais kapinėse buvo užsuktas vanduo. Seniūnija turi užduotį sutaupyti 24 tūkstančius litų, o vandeniui kapinėse per metus išleidžiama 600–700 litų.
„Visa Lietuva veržiasi diržus. Kitos išeities nėra“, – teigė pašnekovas.
Tačiau, kaip išsiaiškino „Santarvė“, niekur kitur kapinės neliko be vandentiekio vandens.
„Jėzau Marija! Tai mus pačius palaidotų. Juk tai būtų grįžimas į pokario laikus“, – pasiteiravus, ar taupymo priemonių plane nėra vandens atsisakymo kapinėse, teigė tirkšliškis K. Sobutas.
NAIKINAMI
ŽEMĖTVARKININKŲ
ETATAI
Ateityje kaimo žmonės patirs nepatogumų ir dėl žemėtvarkininkų etatų naikinimo. Mūsų rajone įspėjimus apie atleidimą iš darbo nuo rugpjūčio 1 dienos gavo devyni žemėtvarkininkai. Iš viso iš apskrities žemėtvarkos skyrių numatoma atleisti 42 darbuotojus. Nurodoma, kad grupinio atleidimo priežastis – mažinant lėšas, skirtas žemės reformai ir žemės ūkio institucijų programoms vykdyti, naikinamos kai kurios pareigybės.
„Žemės reformai pinigų kaip ir nebėra. Tačiau darbų yra nemažai. Dar neatmatuota žemė 300 pretendentų į nuosavybę. Negalime žinoti kiekvieno žemės lopinėlio, teks važiuoti į vietą, aiškintis, tai trukdys kitus darbus“, – apie būsimus sunkumus „Santarvei“ kalbėjo Žemėtvarkos skyriaus vedėjas Zigmantas Šimkus.
Vedėjas spėjo, kad, sumažėjus žemėtvarkininkų, prie skyriaus specialistų kabinetų gali susidaryti eilės.
Seniūnai irgi kritiškai vertina tai, kad taupoma kaimo žmonių sąskaita.
„Buvo uždarinėjami kaimo kultūros namai, lopšeliaidarželiai, pasikėsinta į mokyklas, bibliotekas, o dabar dar naikinami žemėtvarkininkų etatai“, – replikavo Židikų seniūnė S. Valatkevičienė.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Ne visi seniūnai ryžtasi kapines palikti be vandens.
