Neseniai du pasiutligės židiniai nustatyti Židikų seniūnijoje. Šiemet tai pirmas atvejis, kada klastinga liga pakirto gyvulius: krito trys karvės ir telyčia. ŪKIUOSE – NUOSTOLIAI
Daugiausia nuostolių dėl pasiutligės patyrė Ritinės kaimo ūkininkė Dzidra Antanavičienė. Staiga nugaišo dvi jos karvės, po kurio laiko krito ir trečioji. Atlikus laboratorinius gaišenų smegenų tyrimus nustatyta, kad gyvuliai sirgo pasiutlige.
Dėl pasiutligės krito ir gretimo Lūšės kaimo gyventojos Dalios Damulienės telyčia.
Abi sodybos paskelbtos pasiutligės židiniu, o aplinkiniai Pikelių, Ritinės, Lūšės, Dautarų, Juodeikėlių, Kentaučių kaimai – grėsmės zona.
IMTASI PRIEMONIŲ
Mažeikių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba apie naujus židinius informavo Visuomenės sveikatos centrą, sudarė priemonių planą dėl pasiutligės likvidavimo.
Nuo šios žmogui mirtinos ligos paskiepyti židinio gyventojai, gyvuliai. Grėsmės zonoje suaktyvinta šunų, kačių vakcinacija, sugriežtintas gyvulių judėjimas. UAB „Kometa“ raginama gaudyti valkataujančius, benamius gyvūnus. Medžiotojams rekomenduota šioje teritorijoje naikinti lapes, usūrinius šunis.
ĮTARIA LAPES
Veterinarijos gydytojų manymu, gyvulius pasiutlige galėjo užkrėsti lapės. Buvusiame dvare gyvenanti D. Antanavičienė ne kartą yra mačiusi po teritoriją slampinėjančias lapes. Ūkininkai augina apie 100 paukščių – plėšrūnės čia tykodavo savo grobio.
Lūšėje gyvenančios D. Damulienės gyvuliai ganosi pamiškėje. Matyt, ir juos bus „aplankę“ miško žvėrys.
Mažeikių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Zigmantas Stumbra informavo, kad šiemet rajone buvo nustatyta dešimt pasiutligės atvejų. Tačiau iki šiol klastinga liga aplenkdavo gyvulius.
BŪTINA SKIEPYTI
Veterinarijos gydytojų teigimu, mirtina liga nuo pasiutusių gyvūnų gali užsikrėsti ir žmonės. Kol kas tokių atvejų rajone neužfiksuota. Tačiau tokia rizika esanti reali, nes ne visi gyventojai skiepija savo augintinius, nors Veterinarijos įstatymas tai nurodo daryti kartą per metus.
Z. Stumbra pastebėjo, kad mažėja savo augintinius skiepijančių žmonių. Pavyzdžiui, 2003 metais buvo paskiepyta 4700, 2004aisiais – 4300 šunų ir kačių, o pernai ir šiemet – atitinkamai 3100 ir 3200.
ANTRASIS ETAPAS
Anot Z. Stumbros, iki šiol nepakankamai dėmesio buvo skiriama ir laukinių žvėrių vakcinacijai. Šiais metais visose Baltijos šalyse Europos Sąjungos lėšomis pradėta vykdyti 5 metus truksianti laukinių gyvūnų oralinė vakcinacija nuo pasiutligės.
Pavasarį iš lėktuvų buvo mėtomi pirmieji jaukai. Pradėtas antrasis oralinės vakcinacijos etapas.
Z. Stumbra įspėjo, kad gyventojai, radę jaukus su pasiutligės vakcina, plikomis rankomis jų neliestų. Jeigu jaukai su vakcina aptinkami prie gyvenamųjų namų, būtina apie tai nedelsiant pranešti Maisto ir veterinarijos tarnybai, kurios specialistai atvyks ir juos paims. Naminiams gyvūnams jaukai su vakcina pavojaus nekelia.
