Asmeninio archyvo nuotrauka
Asociacija bendraminčių klubas „Sietuva“ pakvietė penkis Mažeikių Gabijos gimnazijos gimnazistus į 5 dienų stovyklą „Išminties galia – pažinime“. Stovykla vyko Varnių regioninio parko Gamtos mokykloje.
Šioje gamtinėje-etnokultūrinėje stovykloje dalyvavo drąsūs pirmokai: Beatričė Matiukaitė (I b), Austėja Šimkutė (I b), Augustė Noreikytė (I b), Martyna Griciūtė (I c) ir Aurimas Milieška (I c) bei juos lydinti biologijos mokytoja Virginija Dambrauskaitė. Drąsūs dėl to, kad gimnazistai turėjo labai greitai apsispręsti dėl vykimo į stovyklą, o ir pačioje stovykloje patyrė ekstremalių pojūčių: įveikė žygį prie Lūksto ežero. Žygio metu reikėjo pereiti Debesnų telmologinio draustinio pelkių kemsynus, kur bet kada galėjai įsmukti į nežinomo gylio bebro urvą, perplaukti Varnelės upę ir per ją perkelti žygio mantą. Todėl pietūs prie laužo ir poilsis Lūksto ežero pakrantėje visus labai džiugino.
Debesnų pelkės augalus pamatėme ir aptarėme šio dieninio žygio metu, o kvapų užuosti ir garsų pasiklausyti grįžome paskutinę stovyklos naktį – naktinis žygis buvo ne mažesnis išbandymas. Moksleiviai suprato, kad pelkė – ypač unikali gamtinė ekosistema.
Viena stovyklos diena buvo skirta Varnelės upės tyrimams: stebėjome augalus, bestuburius gyvūnus, rodančius upelio taršos intensyvumą. Darėme išvadas apie taršos priklausomybę nuo upelio gylio ir srovės greičio, fiksavome taršos šaltinius.
Be gamtotyrinių darbų, buvo ir kitokios veiklos: Varnių RPD vyr. specialistas Linas Šedvilas išmokė senovinių žvakių liejimo, o M. Valančiaus gimnazijos mokytoja Asta Kačinauskienė parodė, kaip augalai būdavo panaudojami etnokultūroje – kiekvienas pasidarėme po miniatiūrinį sodą iš išdžiovintų vikšrių.
Aplankėme naujai ir moderniai įrengtą Varnių RP ekspoziciją. Apie parko gamtines, kultūros paveldo vertybes papasakojo vyr. specialistas Mindaugas Janušonis. Tai parko reindžeris! Buvo įdomu išgirsti, kuo reindžeris skiriasi nuo gamtosaugos inspektoriaus. Pasirodo, reindžeriai gamtos pažeidėjus auklėja, jei nėra padaryta neatitaisoma žala gamtai, neskuba su baudomis.
Susipažinome su Varnių bažnyčia – klebonas mums, stovyklautojams, leido ir vargonais pagroti, ir kriptoje gulinčias mumijas apžiūrėti, iš sakyklos patikrinti bažnyčios akustines ypatybes. Mums, gamtininkams, įdomiausias visgi buvo bažnyčios tamsiame kampelyje surastas šikšnosparnis, kuriuo galėjome grožėtis iš labai arti. Vakarais stovykloje skambėjo žemaitiškos dainos, žaidimai ir šokiai.
Čia mums padėjo folkloro ansamblis „Druja“. Ir ko tik nešokome! Nuo žemaitiškos polkos iki oiros, lenciūgėlio, našlelio ir t. t. Buvo linksma ne tik klausantis muzikantų humoro, bet ir žiūrint į visus susibičiuliavusius stovyklautojus. O juk buvom visi iš skirtingų rajonų, iš skirtingų
mokyklų: Varnių M. Valančiaus, Laukuvos N. Vėliaus, Tverų, Kražių, na, ir mes, iš Mažeikių Gabijos gimnazijos.
„Laikas labai greitai prabėgo. Tiesiog gaila išvažiuoti“, – kalbėjo Augustė. Apie smagiai ir naudingai praleistą laiką prisimena ir kiti stovyklautojai. Ir visų nuomonė vieninga: tai buvo stovykla, į kurią norisi sugrįžti.
Virginija DAMBRAUSKAITĖ
Biologijos mokytoja
