Šisbeitauskas
Ketvirtadienį iš pat ryto gamta surengė mums budrumo išbandymą – pasiuntė plikledį. Šaligatviai iš pat ryto buvo nebarstyti, tad mažeikiškiai į darbą ėjo, kaip galėjo: vieni tiesiog čiuožė, kiti, o tarp jų ir aš, kur įmanoma, mindė žolynus… O kaip kitaip paeisi?
Keista, bet miesto gatvės nebuvo slidžios, o už miesto – kas kita. Iš Kurmaičių grįžtantis autobuso vairuotojas kalbėjo, kad ten buvę labai slidu.
Tą dieną daugiau darbo buvo ir medikams – jei yra ledo, yra ir paslydusių, o jei yra krintančių, tad kaip be traumų? Saugiai kristi juk nesame išmokę, be to, iš kur gali žinoti, kada krisi. Jeigu žinotum, gal tada sustotum ir, kaip sakoma, pagalvę pasidėtum.
Laukiame Kalėdų, bet kad jos jau taip arti – nesinori tikėti. Po savaitės jas jau būsime atšventę ir šiek tiek padirbėsime, bet tuoj pat – ir kitas ilgasis savaitgalis. Jis bus triukšmingesnis – Naujųjų sutikimas visada toks.
Kiek teko pasidomėti, per Kalėdas nieko gero mums nežada ir sinoptikai – prognozuojamas dar didesnis oro atšilimas. Tad sakau, kad gal po Kalėdų – jau ir vasara?
Jau kelios savaitės mieste – petardų ir fejerverkų pliauškinimo metas. Kai tik jie pasirodė prekyboje, piemengaliai, nežinia iš kur gavę pinigėlių, juos tratina kiemuose, tiesiog po mažeikiškių langais ar kojomis mėto. Itin tai aktualu prie daugiabučių namų ir savaitgaliais: pyška ir poška tos petardos, gąsdindamos tiek žmones, tiek jų keturkojus draugus.
Tikriausiai visi supranta, kad tų pokšinčių priemonių veltui niekas nedalija, tad kyla klausimas, iš kur jų vaikiščiai gauna – kainuoja jos juk ne vieną eurą. Negi tėvai duoda savo atžaloms pinigų, kad jie galėtų nusipirkti petardų ir jų poškėjimais šiurpintų kaimynus? Maistui skirtų pinigų tikrai neužtektų, tad, matyt, duoda ir daugiau, neklausdami, kur tuos pinigus vaikučiai padeda.
Kalbininkai Kalėdų laikotarpiu ragina valgyti ne šližikus, o prėskučius, Kūčių vakarą laužti ne plotkelį, o kalėdaitį. Nežinau, kas ką valgys ar lauš, bet man širdžiai vis tiek mielesnis, jau nuo senelių laikų laužtas plotkelis ar su aguonų pienų valgytas šližikas, o ne prėskas prėskutis.
Kažkaip keistai prieš Kalėdas pragydo medikai: esą silkė ne pats geriausias patiekalas šventėms, turi kažkokių kenksmingų medžiagų ir taip toliau ir panašiai… Palaukit: visada valgėm silkutę, degtinėle ją užkandom, kai kas be silkės gyventi negali, o štai dabar – kenksminga. Tada gal išvis – kaip toj „Hiperbolės“ dainoj – pasakykime: „O labiausiai kenksminga gyventi!“. Nieko nevalgykim, negerkim, nusipirkim karstą ir sveiki numirkim. Na, jau ne.
Kulinarai kaip tik pataria Kūčioms ir Kalėdoms silkės nepirkti jau paruoštos, o marinuoti patiems. Be to, bent perkant reiktų prašyti parodyti ant indo nurodytą datą. Jei silkė laikyta ilgiau nei tris mėnesius, vadinasi, jau netinkama. Iki trijų mėnesių – valgykit į sveikatą. O silkės marinato ar jos patiekalų receptų galima rasti bet kur. Jei močiutėms jų prireiktų, tegu paprašo anūkėlių – ištrauks iš interneto visą pluoštą.
Prieš Kalėdas tikrą galvosūkį užsitraukė seimūnai – ar senjorams šventėms padovanoti aštuonis eurus prie pensijos? Va čia tai tikrai sunkus klausimas – kai atlyginimą pasikelti sau – pirmyn ir be jokių galvosūkių ar komentarų. O čia, pagalvokit, aštuoni eurai! Kokie pinigai! O kiek patys gauna ir ko taip veržiasi į Seimą? Gautų minimumą – niekas nenorėtų būti Seime. Tai puikių švenčių proga, gerbiami parlamentarai, linkiu, kad nuo to intensyvaus mąstymo ir galvojimo jums nesusuktų vidurių ir Kalėdas nereikėtų praleisti „būdelėje“.
Nežinau, kur šiandien laiką leidžia ir kaip jaučiasi mūsų rajono galva, bet tikiuosi, kad viskas gerai ir žmogus ramiai ilsisi. Kodėl taip samprotauju? Savivaldybės tinklalapyje spausdinamose rajono vadovų darbotvarkėse pamačiau, kad penktadienio vakarą, jau po darbo, jis turi dalyvauti „Sodros“ kolektyvo šventėje. Kažin, ar meras po darbo spės apsilankyti visų įstaigų ar įmonių, kurių vadovai yra jo bendrapartiečiai, kalėdiniuose vakarėliuose? Ir dar įdomu – kodėl tose darbotvarkėse neskelbiama, ką po darbo meras veikia kitais vakarais, taip pat būtų smalsu, kaip vakarus leidžia jo pavaduotojos, patarėjai…
…Vieną šios savaitės rytą keleiviai, įlipę į iš Geidžių grįžtantį autobusą, išgirdo keistą vairuotojo burbėjimą: esą, ko jie nelipa į iš paskos važiuojantį tuščią Sedos autobusą… Taip ir likom nesupratę, ar mes turim išlipti, ar išvis neturėjom taikytis į tą autobusą? Jei jau atvažiavo autobusas, tai žmonės ir nori juo važiuoti – nesvarbu, ar jis grįžta iš Geidžių, ar iš Sedos. Keista ir vairuotojo pozicija – negi jis nėra suinteresuotas pervežti kuo daugiau keleivių ir gauti didesnį pelną? Ai, visaip būna, gal žmogus rytą ne ta koja išlipo iš lovos, o gal į ją visai nebuvo įlipęs – kas ten žino?
Baigiu ir noriu palinkėti visiems ramios, gražios, paslaptingos ir vilčių kupinos Kristaus gimimo šventės. Tegu kalėdinis stalas nestokoja gėrybių, o pradėjusios ilgėti dienos būna prasmingos.
sisbeitauskas@santarve.lt
