Ar mūsų likimą sprendžia brandos egzaminų rezultatai?

Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Paskutiniaisiais metais kiekvieno abituriento laukia nemažai iššūkių. Artėjanti mokyklinių metų pabaiga kupina ir išbandymų, ir linksmybių, tokių kaip paskutiniai vakarėliai su suolo draugais, ir, žinoma, karštos diskusijos dėl valstybinių brandos egzaminų.

Nėra ir tikriausiai nebus tokių metų, kad abiturientai neturėtų priekaištų Nacionaliniam egzaminų centrui ar kitoms su brandos egzaminais susijusioms institucijoms.
Kad ir kaip būtų, 2020-ieji – šiek tiek kitokie, nes dėl šalyje įvesto karantino tarp dvyliktokų kilo daugiau panikos. Dar prieš prasidedant egzaminų sesijai, socialiniuose tinkluose kunkuliavo aistros, kad nuotolinis mokymas ne tik kad nepadeda pasiruošti egzaminams, bet trukdo ir kenkia jų sveikatai. Buvo rašomos peticijos, reikalaujama atšaukti brandos egzaminus ir pasikliauti dvejų pastarųjų metų metinių pažymių vidurkiais. Tiesa, dvyliktokų norai nebuvo patenkinti, taigi jiems teliko susitvarkyti su savo emocijomis, pripažinti esamą situaciją ir per brandos egzaminus parodyti visas žinias ir gebėjimus.
Praūžus egzaminų sesijai, pasirodė ir taip ilgai laukti jų rezultatai, kurie, kaip ir kasmet, vėl susilaukė priekaištų bei skirtingų vertinimų.
Rezultatai, atrodytų, daugiau ar mažiau panašūs į praeitų metų statistiką, tačiau matematikos egzamino įvertinimas šiemet sudrebino visus – ir mokinius, ir jų tėvus, ir mokytojus bei kitą visuomenės dalį.
Visiems kyla tas pats klausimas: kodėl šiemet kas trečias asmuo, laikęs matematikos valstybinį brandos egzaminą, jo neišlaikė? Galbūt tie ekspertai, kurie kuria egzaminų užduotis, tikrai perlenkė lazdą? Ar gali būti taip, kad ši dvyliktokų karta silpnesnė? Ar mokinius taip stipriai paveikė nuotolinis mokymasis karantino sąlygomis?
Pasak statistikos, ne tik kasmetiniai dvyliktokų egzaminai, bet ir tarptautiniai tyrimai rodo, kad gamtos mokslų ir matematikos žinios prastėja, o tai verčia susimąstyti apie švietimo sistemos tobulinimą ir sisteminių spragų naikinimą. Turėtų būti imamasi konkrečių veiksmų, norint šioje srityje įvesti tvarką ir aiškumą.
Ir ne tik tai. Manau, taip pat turėtų būti imamasi daugiau iniciatyvos, atsižvelgiant į dvyliktokų emocinį paruošimą. Juk didžioji dalis mokinių, neišlaikiusių vieno ar kito egzamino, galvoja, kad tai yra pasaulio pabaiga – į smulkius šipulius sudužo jų pačių, jų tėvų ir mokytojų svajonės. Tačiau gyvenimas yra ne toks paprastas. Ir jo rezultatas nepriklauso nuo vienokios ar kitokios komisijos įvertinimo. Jis tęsiasi (neretai – ir labai sėkmingai), net ir neišlaikius kokio nors egzamino. O norint pasiekti savo tikslų tereikia daugiau noro, tinkamo nusiteikimo ir ryžto.
Esu tuo tikra ir visiems dabartiniams bei būsimiems abiturientams noriu palinkėti nesuklupti ir nesustoti stengtis. Tik jūsų pastangomis anksčiau ar vėliau bus pasiekti visi užsibrėžti tikslai. Niekada to nepamirškite ir neliūdėkite, jei su kažkuriuo egzaminu jums nepasisekė. Jų bus labai daug ir, kaip liudija ta pati matematika, tikimybė, kad visą laiką seksis, nėra šimtaprocentinė.
Nepasiduokite ir toliau kryptingai judėkite savo svajonių link. Sėkmės.
Karolina Kotryna PETRAUSKAITĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto