Ar valgysim pigias lietuviškas bulves?

Vakar šiek tiek nustebau išgirdęs, kad draugas nusprendė uogauti. Ne grybauti, riešutauti, o uogauti, tiksliau, mėlyniauti. Pasiteiravau, ar ketina virti uogienę, bet išgirdau neigiamą atsakymą. Pasirodo, uogas parduos. Tai, sako, bus sunkiausias momentas, bet tiki, kad mišku kvepiančiomis uogomis kas nors susigundys.

Kokios dabar tų uogų kainos, neįsivaizduojame, bet aš manau, kad turėtų būti brangios. Miške galiu rinkti grybus, daryti ką tik nori, tik ne uogauti. Tos uogos mažytės, jų nėra tiek daug, o kur dar visokios muselės, uodai, įkyriai zyziantys aplink, lendantys į akis, ausis ir net nosį. Ir kada, žmogus, gali pririnkti bent penkis litrus tų uogų? Tad jei pasisekė, ir kaina turėtų būti solidi. Bet taip tikriausiai nėra, nes pirkėjas tų uogautojų kančių nemato, jam svarbu kiekis, kokybė ir kaina. O kas ten dėjosi miške, kam įdomu?

Praėjusią savaitę Laisvės gatvėje įvyko baisi avarija, buvo sužeisti keli žmonės. Paskui pasklido žinia, kad vienas žmogus ligoninėje mirė. Kai žiniasklaida apie tai panoro informuoti skaitytojus, nustebo, kad ligoninėje už bendravimą su spauda atsakingas žmogus nieko apie tai nežino, o jei ir žinotų, negalėtų teikti informacijos – esą tai konfidencialu. Nieko nesuprantu – kokios čia gali būti paslaptys: mirė, tai mirė, juk ne dėl jų kaltės, tad kam čia slėpti, žmonės juk nori žinoti, o ne spėlioti, ar tikėti agentūra VBS (viena boba sakė). Jei visos įstaigos slėps bet kokią informaciją, tai iš kur žiniasklaidai ją gauti? Ir galų gale kam tie atstovai spaudai, jei jie nieko nenori išduoti?

Ir iš viso. Jei nutinka kokia elektros avarija, dabar niekam nepasiskųsi, nes paprasčiausiai nerasi kam skųstis. Tos tarnybos dabar taip užsislaptinusios, kad reikia pereiti kryžiaus kelius, kol rasi kam pasiskųsti. O jei ir rasi, tai turėsi pasisakyti, kas esąs, kur dirbi ir papasakoti vos ne visą giminės istoriją. Tada tave sujungs su specialistu, iš kurio gali išgirsti, kad dėl elektros gatvėje reikia kreiptis į miesto savivaldybę. O jei avarija atsitinka penktadienio vakarą, tai kur kreiptis visą savaitgalį? Tokia pas mus niekam tikusi sistema: kad tik viskas toliau nuo žmogaus.

Mieste dažnai matome vaikščiojančius žmones su ryškiomis, šviesą atspindinčiomis liemenėmis. Tai ne kokie dviratininkai ar vairuotojai, o paprasčiausiai viešuosius darbus dirbantys žmonės. O ryškios liemenės jiems reikalingos, pasirodo, ne tik dėl saugumo, bet ir dėl patogumo. Žinoma, ne jiems patiems, o tiems, kas jiems skiria darbus ir prižiūri. Tereikia tik pravažiuoti pro vietas, kur tie žmonės dirba, ir iš toli suskaičiuoti, ar jie visi yra. Jei kur ko trūksta, galima greitai išsiaiškinti, kas tai per žmogus ir imtis priemonių.

Praėjusiais metais viešuosius darbus dirbantys žmonės intensyviai tiesė šaligatvius, dabar tokių darbų nebematyti, nes praėjo senų šaligatvių ardymo vajus. Tad iš kur paimsi kitų plytelių? Naujoms lėšų niekas neskiria: čia ne Europos Sąjungos fondai. O tų plytelių tikrai reikėtų, nes šaligatviai kai kur tokie, kad vos įmanoma eiti, o jei kokia mama dar stumia vaikų vežimėlį, tai jai jau tikrai ne pyragai. Vienas toks pėsčiųjų takas, nesakau šaligatvis, nes jo danga – asfaltas, tęsiasi nuo Sodų gatvės Žemaitijos gatvės link. Tas takas baisus tiek žiemą, kai yra ledas ar šlapia, tiek vasarą, ypač lietingomis dienomis. Tai va, ten plytelės ir žmonės su ryškiomis liemenėmis būtų labai reikalingi: jiems dėkotų daug šiuo taku vaikščiojančių žmonių.

Kiek girdėjau, su tais „žaliūkais“ būna visokių nesusipratimų: tai jie nekokybiškai dirba, tai daro tai, ko nereikia, tai tinginiauja, tai, žiūrėk, ir girtauja… Kartą vienas žalialiemenis buvo nusiųstas prie „Maximos“ nupjauti kažkokių krūmų. Po kelių valandų darbdavys nusprendė pasidomėti, kaip žmogui sekasi dirbti. IR KĄ JŪS MANOT? Darbininko prie  parduotuvės nebuvo, niekas jo nematė, medis tebestovėjo. Pasirodo, buvo ne iki galo išsiaiškinta, prie kurios „Maximos“ reikia nueiti, tad žmogus ir nudrožė prie tos, kuri jam patinka. Nežinia, ką jis veikė – kokius krūmus genėjo, o gal nusprendė netoli esančiame parkelyje pailsėti: negi dėl tokių niekų trukdys darbdavį ir be reikalo lįs viršininkui į akis?

Dabar dėl darbų kokybės… Sunku ką nors pasakyti. Jei mane pristatytų tiesti šaligatvio ar mūryti sienos, nežinau kaip būtų, juk ne visi specialistai esame.

Netikiu, kad ne specialistai neseniai kažką darė su M. Daukšos gatvės atkarpa palei didįjį turgų. Man pasirodė, kad klojo apsauginę dangą. Kaip jie ten klojo, bet važiuojant ta atkarpa purto taip, lyg sėdėtum vežime. Ir šulinius vairuotojai turi aplenkti, nes jie atsidūrė duobėse.

O mano viena pažįstama vakar pasiskundė, kad vagys nugvelbė prie laiptinės durų buvusias metalines groteles. Aš tuo nė kiek nesistebiu, įdomu tik tai, kaip jos iki šiol ten išbuvo: juk tokių grotelių išties mažai kur bėra.

Per žinias girdėjau, kad Rusija nusprendė iš Lietuvos augintojų nebepirkti bulvių: tai lietuviams didelė tragedija, nes bulvių į Rusiją parduodavo daug. Teks dabar pigiai bulves realizuoti Lietuvoje, taigi, mums šviečiasi nebloga ateitis: cepelinus ir bulvių plokštainį galėsim valgyti kasdien. Tik dar reikėtų uždrausti iš Lietuvos išvežti mėsą.

sisbeitauskas@santarve.lt