Šisbeitauskas
„Su Naujaisiais“, – visur girdima frazė. Neapsieiname be jos – ir nesvarbu, ar žmogus pažįstamas, ar ne, bet jei su juo reikia bendrauti, be šio sveikinimo kažkaip ir kalba nesimegztų. Taigi ir jums visiems laimingų atėjusių 2018-ųjų metų! Jokių papildomų linkėjimų nepridėsiu, nors per Naujuosius nuoširdžių, tikrų, iš širdies sakomų linkėjimų buvo mažai. Turiu galvoje tuos, kurie, kaip ir per Kalėdas, užvertė interneto socialinius puslapius. Kažkokia dirbtinių sveikinimų epidemija – gerklėje net kartu darėsi matant vis tuos pačius lojančius, blizgančius, šaudančius ar kažką bandančius sakyti sveikinimus.
Ačiū Dievui, tas laikotarpis baigėsi ir vėl gyvensime ramiai – reikia tikėtis, kad šių metų gale mados bus pasikeitusios ir sveikinimai plūs kitais būdais, pavyzdžiui, laiškais. Ar pamenat, kada paskutinį kartą rašėte atviruką, dėjote jį į voką ir kažkur siuntėte? Ko gero, sunkiai. O juk norėtųsi gauti laišką su sveikinimu – šiltą, nuoširdų, rašytą ranka ir kvepiantį tuo žmogumi – nors įsivaizduojamai.
Aš vis galvoju: skelbiame įvairiausius metus – žymių žmonių, piliakalnių, tarmių, tautinių drabužių, o kodėl nepaskelbus tikrų laiškų rašymo metų? Kaip malonu būtų pašto dėžutėje rasti kažkieno atsiųstą sveikinimą ar šiaip atviruką su vaizdeliu, kur tas žmogus yra. O dabar vis elektroninės nuotraukos – nei jų kur pasidėsi, nei išlaikysi – plauks, praplauks ir nuplauks į praeitį. Taigi, prisiminkit kokią nors reikšmingą datą ir sėskit rašyti sveikinimo. Sunku? Ko gero, neturit nei atviruko, nei voko – tie dalykai jau senokai išnyko iš mūsų buities. O jei grįžtų, būtų džiugu ne tik mums, bet ir pašto darbuotojams.
Šiemet mus prižiūrės ir valdys geltonasis šuo. Nežinau, kodėl būtent tokia spalva parinkta šiam prievaizdui, bet koks skirtumas – svarbu ne spalva, o tai, kaip mums seksis gyventi jam lydint. Negalvoju, kad Šuns metai bus prasti – visur tik ir skelbiama, kad kasmet gyvename geriau: esą kyla darbo užmokestis, senjorams didėja pensijos, neliko nuskriausti ir kiti sunkiau besiverčiantys žmonės. Net už kiekvieną vaiką bus skiriama trisdešimties eurų išmoka.
Mamos juokiasi – kas tai yra? Jei prisimintume Jo Didenybę litą, tai susidarytų visas šimtas. „Būtų juokinga, jei nebūtų liūdna, bet būtų liūdna, jei nebūtų juokinga“, – sako tautos išmintis. Iš tiesų, jei ta pašalpa būtų buvusi 100 eurų, juk niekas nesijuoktų. O dabar, kai kainos iš litų tiesiogiai pavirto eurais – kokie čia gali būti linksmumai?
Su nauja valiuta gyvename jau ketvirtus metus, bet tos ES žadėtos puikios ateities kol kas nesimato, o kada mes pasieksime kad ir kokios Vokietijos gyvenimo lygį – neaišku. Vyresnieji iškeliaus Anapilin, vidutinioji karta gal tik turės progą pasidžiaugti, kad geriau gyvens jų vaikai ir vaikaičiai.
Grįžtu prie Naujųjų metų nakties. Šiemet galime pasidžiaugti, kad jokių incidentų dėl fejerverkų naudojimo lyg ir neįvyko, nors visokių nuogąstavimų būta – esą daugelis tų sprogstamųjų užtaisų įsigijo įvairiausiais keliais, nepirko parduotuvėse, tad buvo abejojama dėl jų kokybės ir saugumo. Nieko panašaus neatsitiko, tik sausio 1-osios rytą šaudmenų liekanos svaidėsi gatvėse. Greitai šias šiukšles surinko tik parduotuvių, restoranų ar kavinių aplinką prižiūrintys žmonės. Nesimatė šiukšlių ir prie pagrindinės miesto eglės, nors naktį po šventės čia buvo likę visko – šampano butelių, vienkartinių indų ir tų pačių šaudmenų dėžių… Matyt, šiemet miesto valdžia pagalvojo, kad šiukšles galima surinkti ir nedarbo dieną. Gera mintis ir geras gestas – iš tiesų, Naujųjų rytą prie eglutės ateina šeimos su vaikais, fotografuojasi, tad būtų negražu ir nejauku tai daryti tarp šiukšlių.
Beje, visi žinome, kad gerti alkoholinius gėrimus viešose vietose draudžiama, bet Naujametė naktis tikriausiai buvo išimtis. O ir tų galinčiųjų sudrausminti, įspėti ar nubausti viešąją tvarką pažeidinėjančius piliečius kažkaip nemačiau – tik senamiestyje klaidžiojo vieniša policijos patrulių mašina. Iš tiesų, ko lįsti ten, kur daug žmonių – juk visų tikrai nenubausi. Tad kam be reikalo gadinti nuotaiką sau ir kitiems? Šventės yra šventės – jos be putojančio vyno butelio kamščio pokšėjimo sunkiai įsivaizduojamos.
Paryčiais miesto gatvės buvo tuščios – važinėjo tik taksi automobiliai. Kam jau kam, o taksistams tąnakt tikrai netrūko darbo – prisiskambinti ir išsikviesti taksi buvo nelengva.
Keleivius taksistai tą naktį vežė, vadovaudamiesi padidintu šventiniu tarifu. Ir tai suprantama: jei jau susiruošei tokią naktį kažkur važiuoti – būk malonus ir atitinkamai susimokėk. Juk taksistai irgi žmonės – jei jau aukoja Naujųjų šventę, kurią galėtų praleisti namuose su šeimomis ar draugais, tai turi ir uždirbti.
Manau, kad tos nakties darbas tikrai nebūna lengvas – visokių keleivių pasitaiko ir ne kiekvieną alkoholis veikia vienodai.
Rytoj – Trys karaliai, ateisiantys prie prakartėlių – aplankyti Betliejuje gimusio Kristaus. Tie išmintingi vyrai apsilanko ne tuščiomis, o su vertingoms dovanomis, tad jei pasibelstų į jūsų duris – būtinai atidarykite. O jei jūsų nerastų namie, tai ant durų paliks ženklą +K+M+B.
Tokį išvydę džiaukitės, nes metai turėtų būti geri ir turtingi.
Taip bus rytoj, o šiandien nepamirškite su vardadieniu pasveikinti Vytautų. O kas pažįsta Birutę, sudainuokit jai „Ilgiausių metų!“ – gimtadienis juk būna kartą per metus.
