Danius ir Eglė Seiliai – tai ne garsi pop žvaigždžių pora, tiesiog – brolis ir sesuo. Kuo iš kitų bendraamžių išsiskiria šie Gabijos gimnazijos moksleiviai?
Jų ypatingumą išduoda vien tai, kad, gyvendami po vienu stogu, du skirtingi menininkai – dailininkė ir skaitovas – išlaiko darnius, draugiškus santykius.
Išvengdami nuolatinių kivirčų ir peštynių, Danius ir Eglė sugeba vienas kitą vadinti geriausiu draugu. O jų pasiekimai mėgstamuose užsiėmimuose žinomi ne tik Mažeikių rajone.
BALSUS PAINIOJA
NET TĖVAI
Prisipažinsiu, tikėjausi susipažinti su skirtingais paaugliais, kuriuos vienija tik giminystės ryšys. Tačiau greit teko pakeisti išankstinę nuomonę. Danius ir Eglė, nepaisant vienų metų skirtumo, atrodo kaip dvyniai! Bet tai ne vienintelis juos jungiantis bruožas.
Daniui ir Eglei jau įprasta, kad juos supainioja, pavadina dvyniais. „Net mama kartais maišo mūsų balsus…“ – juokauja penkiolikmetis. „Ypač per telefoną,“ – tęsia brolio mintį Eglė.
Tėvai, grįžę namo, skambina į vartelius, kad vaikai atidarytų. Atsiliepus Daniui, mama prašo: „Egle, atidaryk vartelius“. Vaikinukui tenka eilinį kartą nuvilti mamą, prisistačius Daniumi. (Kad balsus sudėtinga atskirti, galiu patvirtinti ir aš – I. S.)
Abu pripažįsta, kad yra panašūs ir savo charakterio savybėmis. Abu linksmi, komunikabilūs, draugiški, užsispyrę ir labai aktyvūs. Brolio ir sesers nuomonės dažniau sutampa negu išsiskiria. Kartais pasitaiko, kad nesutampa vaikų ir tėvų nuomonės. Tėvai siūlo kur nors važiuoti, o Danius ir Eglė nenori. Arba nori abu, arba ne.
Kas dažniau laimi? Būna visaip.
Danius prisimena: „Kartą tėvai pasakė, kad važiuosim į krepšinio varžybas. Pagalvojom: – dar tik savaitės pradžia, pasakysim vėliau, kad nenorim. Bet nupirko bilietus, nebebuvo ką daryti. Tai teko važiuoti.“
PEŠTIS NETENKA?!
Pasak brolio ir sesers, jie sutaria tikrai neblogai. Barnių, kurių pasitaiko labai retai, kyla, kai ko nors nepasidalija. Danius ir Eglė neprisimena, kad būtų tekę susipešti. Jų santykiai labai draugiški.
Lengvai susipykus, viskas išsisprendžia savaime. Tam padeda tylos pertraukėlės, po kurių nesutarimai būna pamiršti.
„Jei esam susipykę ir man, ruošiant namų darbus ar šiaip kuo užsiimant, prireikia Daniaus pagalbos, nebijau paprašyti. Neigiamo atsakymo niekad nesulaukiu. Pradedame normaliai kalbėtis,“ – santykių paprastumu džiaugiasi Eglė.
Namų ruošos darbai jų nuoširdžiam bendravimui – taipogi ne kliūtis. Dėl buitinių dalykų brolis ir sesuo yra susitarę, pasiskirstę darbus: vienas atlieka tą, kitas aną… (Jei toks susitarimas galiotų ir tarp kitų bendraamžių, barnių tikrai sumažėtų…)
Gyvenant kambariuose, kurie išsidėstę vienas prieš kitą, nė kartelio nesusipykti tikrai neįmanoma. Pagrindinė to priežastis labai neįprasta.
„Pati blogiausia mūsų savybė, kad esame įpratę vienas su kitu labai garsiai kalbėti. O toks kalbėjimas perauga į riksmus, – pasakoja šešiolikmetė. – Ir tada pradedame pyktis vien dėl to, kad pakeliame balsą.“
Vienas kitam sakydami, atrodo, paprastą žodelį „nešauk“, į savo kivirčą įtraukia ir tėvus.
Jiems tenka dar kartą pabrėžti, jog balso kelti negalima, reikia gyventi draugiškai.
Danius prisipažįsta, kad nepaisant pasitaikančių nesutarimų, sesės į brolį niekada nemainytų. Ir priduria: „Eglės draugės sako, kad norėtų turėti tokį brolį kaip aš…“
Kartą Eglė, sudaužiusi statulėlę, neprisipažino. Mama labai supyko, kad kaltininkas neišdrįsta pasisakyti. Danius prisiėmė kaltę. „Sesuo buvo labai nustebusi, kad aš taip galėjau pasielgti,“ – šypsosi vaikinukas.
EGLĖ LAIMĖJIMAIS
NESIGIRIA
Mergina mėgsta aktyvų gyvenimą, įvairius užsiėmimus. Eglė baigė Choreografijos mokyklą, šoko kolektyve „Niuansas“, taip pat grojo pianinu. Dabar skambina gitara, piešia, kuria šokius, savarankiškai mokosi čiuožinėti.
Šiuo metu jos mėgstamiausia veikla – piešimas. Visa kita – tiesiog pomėgis. Labiausiai domisi tapyba. Kaip teigia Eglė, piešiant šiuo būdu jai geriausiai liejasi spalvos. Paskatinta dailės mokytojos, mergina dalyvauja įvairiuose renginiuose. Paskutiniuosius dvejus metus savo jėgas išbandė Plungėje rengiamame konkurse.
„Norint dalyvauti reikia nupiešti keturis piešinius, kurie turi atspindėti tautiškumą. Pirmais metais nepasisekė, antraisiais gavau padėkos suvenyrą. Šiemet irgi bus šis konkursas, tad reikia ruoštis,“ – prisimena penkiolikmetė ir priduria, kad šiuo menu susidomėjo tik septintoje klasėje.
Eglė dalyvavo ir pernai vykusioje dailės olimpiadoje, kurios tema buvo „Pašto menas“. Rajone tapusi laureate, šalies mastu užėmė trečiąją vietą. Apie šį laimėjimą žinojo tik patys artimiausi žmonės. Mergina prisipažino esanti kukli.
PIEŠINIUOSE – JAUSMAI
Pernai Eglė išbandė naują techniką batiką, piešimą ant šilko. Šiuo būdu nutapyti piešiniai ir atnešė merginai sėkmę Plungės renginyje. Piešimas – laisvalaikio praleidimo ir atsipalaidavimo būdas.
„Kai labai supykstu, aš išlieju savo jausmus. Priklauso ir nuo nuotaikos, ir kokia yra diena. Kai yra saulėta, aš niekada negalėčiau piešti, – entuziastingai pasakoja mergina. – Geriausiai išeina, kai būna apsiniaukę. Tada pagauna įkvėpimas, susikoncentruoju ir piešiu.“
Šešiolikmetei sekasi ir kitoje srityje – su drauge sukurtas šokis neliko nepastebėtas praėjusiais metais vykusiame talentų šou. Perėjusios atrankos turą, dalyvavo komerciniame renginyje, kur pelnė netgi dvi nominacijas. Šiais metais merginos vėl žada nustebinti žiūrovus.
DANIUS KLAUSYTOJUS
ŽAVI AKIMIS
Kaip ir sesuo, Danius nemėgsta sėdėti vietoje. Vaikinukas jau šešerius metus lanko krepšinio būrelį, leidžia laiką Ledo arenoje. Tačiau daugiausia dėmesio skiria skaitovų ir dramos pamokoms.
„Viskas prasidėjo trečioje klasėje. Tada susidomėjau tekstų skaitymu. Dalyvavau mokykliniame skaitovų konkurse, iš kurio patekau į rajoninį,“ – pirmąjį savo bandymą mena penkiolikmetis. Kadangi gera pradžia – pusė darbo, tai šios meninės veiklos Danius nenutraukė.
Savo jėgas vaikinas bandė ir kitais metais. Mokydamasis šeštoje klasėje, jis pelnė laureato vardą rajoniniame skaitovų konkurse ir pateko į regioninį konkursą. Pernai, nurungęs visus varžovus, iškovojo pirmąją vietą respublikiniame konkurse. Šiais metais taipogi neteko nusivilti – vaikinas vėl pateko į respublikinį turą!
Danius juokauja, kad pastaruoju metu yra šiek tiek aptingęs. Rečiau lanko skaitovų užsiėmimus, o ir tekstus mokosi paskutinėmis dienomis. Tačiau, nepaisant to, jam sekasi puikiai.
„Man įsijausti į tekstą nėra lengva. Mokytoja sako, kad mano klaida yra ta, jog aš negalvoju apie tekstą. Turiu galvoti apie jį, perteikti mintis. Aš sakau savo žodžiais. Tačiau man pavyksta palaikyti akių kontaktą su klausytoju,“ – džiaugiasi penkiolikmetis.
BROLĮ
NELAIMĖJE PAŽINSI
Paklausus, ar nepavydi vienas kitam laimėjimų, Danius ir Eglė tik nusijuokia: „Jei vienam gerai, tai ir kitas džiaugiamės“.
Kai būna užsiėmę sava veikla, vienas kitam netrukdo. Šešiolikmetė pripažįsta, kad svarbu jausti vienas kito palaikymą, sužinoti įvertinimą, nors ne visada į jį atsižvelgia:
„Mes domimės skirtingais dalykais. Jei aš piešiu ir Danius sako, kad čia to nereikėtų, aš prieštarauju, jog čia taip ir turi būti. O kai jis skaito savo tekstą ir aš pataisau, brolis man nepritaria, laikosi savo nuomonės.“
Mokyklos salėje, kai vyksta raiškiojo skaitymo konkursas, kuriame dalyvauja Danius, sesers neišvysi. Ne dėl to, kad jai būtų neįdomu. Eglė žino, kad brolį priverstų tik dar labiau jaudintis arba prajuokintų.
Broliui ir seseriai labai smagu kartu leisti laiką, kas dabar retai pasitaiko. Grįžę iš mokyklos, kartu pietauja, pasidalija patirtais įspūdžiais.
„Jei su Daniumi reikėtų išsiskirti ilgesniam laikui, nežinau, kaip reikėtų ištverti be jo, – atvirauja Eglė. – Nesu įpratusi būti viena. Brolis yra geriausias mano draugas.“
Danius, šiek tiek suabejojęs, taip pat pripažino, kad sesė – jo geriausia draugė.
Jei jam reikėtų pasirinkti, kam skirti laisvą laiką – Eglei ar draugams, žinoma, tai būtų sesuo.
Inga SIDABRAITĖ
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Eglė ir Danius.
