Norint gauti sėdimą vietą per krepšinio rungtynes mūsų mieste, į „Ventos“ vidurinės mokyklos sporto salę reikia ateiti bent dvidešimčia minučių anksčiau. Geras „Mažeikių“ ekipos žaidimas kaip magnetas traukia žiūrovus.
Daug prie mūsų komandos gražaus žaidimo prisideda komandos kapitonas, 23 metų, 197 cm ūgio Marijus Norkus. Visą savo sportinę karjerą mūsų mieste praleidęs krepšininkas pernai Nacionalinėje krepšinio lygoje buvo pripažintas geriausiu žaidėju.
Pasakojimų apie krepšininkus ciklą pradedame nuo kapitono.
VYKSTA
NORMALIOS
TRENIRUOTĖS
Marijų kalbinome po išvakarėse vykusių Lietuvos krepšinio federacijos taurės rungtynių Kaune, kur mažeikiškiai žaidė su aukštesnės – Lietuvos krepšinio lygos komanda, vietos „Kaunu Triobet“.
„Pralaimėjome dideliu skirtumu, buvo viena iš tų „juodų“ dienų, kai jie meta ir pataiko, o kiek mes metam – nepataikom. Gal tik tuo tos lygos ekipos ir skiriasi nuo mūsų – geresniu pataikymo procentu, gal dar jų žaidimo greitis kiek didesnis. Tačiau kad jie būtų visa galva už mus pranašesni – negalėčiau to pasakyti, galima su jais žaisti“, – „Santarvei“ kalbėjo kapitonas.
„Mažeikiai“ jau antrus metus žaidžia Nacionalinėje krepšinio lygoje. Pasak Marijaus, pirmą sezoną taip pat būtų buvę galima pavadinti sėkmingu, jeigu mažeikiškiai būtų patekę į dvyliktuką. Tačiau tam sutrukdė ne tik objektyvios priežastys (tai P. Budreckis traumuotas, tai M. Norkus traumuotas – V. S.), bet ir patirties stoka: kaip sakė kapitonas, laimim, laimim, paskui staiga išsigąstam, kad galime laimėti, ir „pradedame pjauti grybą“, o tai priveda prie pralaimėjimo.
„Komandos sudėtis pasikeitė nežymiai – keturi žaidėjai ją paliko, atėjo trys nauji, tačiau prisidėjo treneris Aloyzas Rudys, be to, visas savo jėgas galime skirti krepšiniui. Tuo tarpu pernai pats dirbau UAB „Aivinela“, o ir ekipa visa sudėtimi negalėjo treniruotis – vieni dirbo, kiti mokėsi, ir nebuvo visaverčių treniruočių. Šiemet tik keli mokosi, o kiti gyvena vien iš krepšinio, todėl dabar vyksta normalus treniruočių procesas“, – pasakojo Marijus.
Krepšininko manymu, dabar surinkta gera komanda, kuri sau kelia vienintelį tikslą – patekti į atkrintamąsias varžybas ir pakilti iki kuo aukštesnės vietos. Pašnekovas patikino, kad Mažeikiuose su „Kaunu Triobet“ vyrai, užmiršę apie skaudų pralaimėjimą Kaune, kovos tik dėl pergalės.
TĖVAI NEI RAGINO,
NEI PRIEKAIŠTAVO
Krepšinio treniruotes pas trenerį Algimantą Giedrą Marijus pradėjo lankyti būdamas aštuonerių.
„Nei tėvai ragino, nei prieštaravo, pats norėjau ir nuėjau. Susirinko visi labai norintys žaisti, susibūrė gera „kapela“ – A. Jomantas, T. Klimas, P. Budreckis, S. Gumuliauskas ir kiti, treneris pamatė, kad esame perspektyvūs, ir spaudė: pirmoji treniruotė vykdavo penkiolika minučių po šeštos ryto prieš pamokas, antroji vakare, ir rezultatas – tapome šalies jaunių čempionais“, – prisiminimais dalijosi M. Norkus.
O jų varžovai buvo grėsmingi: tais metais gimę vaikinai tapo pasaulio krepšinio jaunių čempionais, beveik visi tada rungtyniavo Kauno ar Vilniaus ekipose, verta paminėti L. Kleizos, P. Jankūno, J. Mačiulio pavardes. Marijus sako, kad jie nebuvo geresni už mažeikiškius, tačiau didmiesčiuose buvo geresnės sąlygos – daugiau varžybų, geresnės perspektyvos.
„Septyniolikmetis buvau pakviestas į LKL rungtyniavusią Mažeikių „Naftą“, tačiau kitą sezoną ši ekipa subiro. Mažeikiuose neliko krepšinio, vykau peržiūron į Anykščių „Puntuką“, tačiau netenkino ten pasiūlytos sąlygos, todėl grįžau į gimtąjį miestą ir metus neragavau didžiojo krepšinio, rungtyniavau tik rajono čempionatuose. Po to Vladas Šulcas subūrė ekipą Regionų krepšinio lygoje, ir vėl pradėjome kilti aukštyn“, – pasakojo praėjusiame reguliariajame NKL čempionate į geriausiųjų lygos žaidėjų ketvertuką patekęs, o atkrintamosiose varžybose geriausiu lygos žaidėju pripažintas sportininkas.
DIDELĖ
TRAUMŲ TIKIMYBĖ
Užklaustas apie sirgalius, vaikinas patikino, kad Mažeikių sirgalių galėtų pavydėti net kai kurios LKL ekipos, o NKL panašius sirgalius turi tik Utenoje – jų palaikymas įkvepia krepšininkus, todėl visada malonu žaisti namuose.
Įdomu buvo sužinoti, kaip krepšininkas vertina įvairius žaidimo elementus.
„Klaidos – klysti gali kiekvienas, tačiau privalai žinoti, kad tuo greitai pasinaudos varžovai. Jų skaičių sumažinti galima, tačiau visiškai išvengti – ne.
Blokuotas metimas yra paprastas krepšinio elementas, kuris žiūrovus pakelia ant kojų. Man tai didelės įtakos neturi – blokavo mano metimą, na, ką padarysi, žaidi toliau, jokios baimės tai man neįvaro.
Dėjimas į krepšį – tai tie patys du taškai, tačiau jis „užveda“ komandą ir labai patinka žiūrovams, dėl to krepšinis ir yra gražus“, – savo požiūrį išdėstė Marijus.
Deja, krepšinis reikalauja ir kančių: pernykštį sezoną Marijus patyrė pėdos traumą, kuri dviem mėnesiams išvedė iš rikiuotės. Bėdų buvo su alkūne – nuo sumušimų krintant ant jos susikaupė kraujo krešulys, kurį reikėjo išoperuoti.
„Jeigu pasirinkai krepšinį, kuris, atrodo, gana švelnus žaidimas, pasiruošk, susitaikyk – galimos čiurnos traumos, didelė tikimybė netekti dantų, po rungtynių skaičiuosi mėlynes ant nugaros. Jeigu futbole kerta per kojas, tai krepšinyje kentės rankos. Kad jūs žinotumėte, kokia kova verda po krepšiu – ir stumia, ir ant kojų lipa ir dar daug kitokių šunybių prisigalvoja! Pavyzdžiui, žaidžiant su Prienais, jau po metimo, žiūriu, kad suka ranką ir toliau, tik nesupratau kokiu tikslu. Ir tokio nešvaraus žaidimo yra daug. Tačiau po rungtynių visa tai užmirštame – kas kaip gali, taip kovoja dėl pergalės“, – sakė krepšininkas.
SUDARYTOS
GEROS SĄLYGOS
Kapitono manymu, ne atsitiktinai ne vienas mažeikiškis krepšininkas rungtyniauja užsienio klubuose. Čia sudarytos geros sąlygos krepšininkams tobulėti: geri treneriai, gera bazė. Jaunimui reikia tik išsikelti tikslą ir jo atkakliai siekti.
„Svarbiausia, jauniems reikia žaisti kuo daugiau rungtynių ir su stipresniais varžovais. Mūsų jaunimas turi geras perspektyvas: miesto ekipa žaidžia ne tik NKL, kita komanda rungtyniauja ir Žemaitijos krepšinio lygoje, todėl žaisti yra kur.
Juk ir mūsų ekipa buvo jauna, kai mus „įmetė“ į rajono vyrų pirmenybes, kur mus stumdė ir daužė. Tačiau atėjo laikas, kai mes ėmėme skinti pergales. Krepšininkas privalo dirbti ne tik per treniruotes, bet ir po jų: niekas neišvarys po treniruočių, kai stoji papildomai patobulinti metimą ar pasilieki pagerinti kamuolio varymo technikos. Krepšininkui svarbu mokėti varyti kamuolį ne tik viena kuria ranka, bet sėkmingai juo manipuliuoti tiek kaire, tiek dešine rankomis“, – pasakojo M. Norkus.
Krepšininkas pripažino, kad šioje sporto šakoje svarbu ir ūgis: jo ūgis yra 197 cm, bet norėtų būti kokių 204–205 cm, tada būtų idealu žaisti tokioje pozicijoje.
Komandos ir kapitono tikslai aiškūs – užimti kuo aukštesnę vietą NKL, o pasitelkus du tris stipresnius žaidėjus, būtų galima užsimoti patekti ir į LKL – nieko stebuklingo ten nesą.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Mažeikiuose sudarytos geros sąlygos krepšininkams tobulėti, reikia tik išsikelti tikslą ir jo siekti“, – mano Marijus Norkus.
