Jau trečią sezoną „Mažeikių“ krepšinio klubas savo gretose turi juodaodį žaidėją. Pirmaisiais metais toks krepšininkas buvo visiškai „nematomas“, tuo tarpu praėjusį sezoną žaidę Brajanas Harisonas ir Jasonas Warenas buvo vieni pagrindinių pergalių kalvių.
Šiemet į Mažeikius atvyko 25-erių metų 185 centimetrų ūgio amerikietis Perišas Braunas.
SU KREPŠINIO
KAMUOLIU –
NUO PENKERIŲ METŲ
Kaip krepšininkas gana nedidelio ūgio, Perišas pasakojo, kad jau nuo mažų dienų gyveno krepšiniu – užaugo, stebėdamas per televiziją Maiklo Džordano stebuklingą žaidimą, be to, vyresnis įbrolis žaidė krepšinį, tad vaikinas stebėjo giminaičio žaidimą, pasiekimus ir iš jo mokėsi.
„Pats kamuolį pradėjau varinėti nuo penkerių metų. Apie mūsų namus buvo net kelios lauko krepšinio aikštelės, buvo vykdomos specialios popamokinės veiklos programos, kuriose didžiausias dėmesys skirtas krepšiniui. Ten aš ir pradėjau žaisti. Šios programos iš esmės buvo skirtos tam, kad kuo mažiau jaunimo šlaistytųsi gatvėmis, o turėtų užsiėmimą“, – pasakojo krepšininkas.
Jo krepšininko karjera niekuo nesiskiria nuo daugelio amerikiečių – žaidimas koledžo komandoje, po to atstovavimas Merilendo universitetui. Susidomėjimas studentų krepšiniu JAV didžiulis – žaidžiama arenose, kuriose telpa po dvylika tūkstančių žiūrovų. Kai atvažiuoja tokių įžymių universitetų kaip Diuko ar Šiaurės Karolinos komandos, tribūnos būna pilnutėlės. Dažnas universiteto komandoje žaidęs krepšininkas vėliau persikelia į stipriausiąją pasaulyje Nacionalinę krepšinio lygą (NBA).
„Mano atstovavimo Merilendo universitetui laikotarpiu žaidžiau su keturiais būsimais NBA komandų iš Milvokio, Fenikso ir San Antonijaus žaidėjais, vienas iš jų – D. J. Strowbery, žaidė ir Vilniaus „Lietuvos ryte“. Tiesa, dideliais laimėjimais universitetų pirmenybėse pasigirti negalėjome: pirmais metais nepatekome į pagrindines varžybas, žaidėme su silpnesniais varžovais, tik paskutiniais metais jau rungtyniavome aukštesniame divizione. Tačiau studentų krepšinis suteikė didžiulės patirties“, – sakė žaidėjas.
KARJERA –
JAU KETVIRTOJE ŠALYJE
Po universiteto krepšininkas žaidė dukterinėje NBA lygoje, tačiau, nepavykus prasimušti į visų krepšininkų svajojamą NBA, nutarė išbandyti legionieriaus duoną Europoje.
„Sezonui jau persiritus į antrąją pusę, tapau Bohumo (Vokietija) komandos narys, klubas laikėsi trečioje ketvirtoje vietose, o kadangi čia nebuvo žaidžiamos atkrintamosios varžybos, taip sezoną ir baigėme ketvirti. Po Vokietijos vėl grįžau į NBA dukterinę lygą, bet ir tąkart nepasisekė patekti tarp stipriausiųjų, tad dvejus metus rungtyniavau Meksikoje. Sekėsi gana neblogai, laukiau kontrakto ir tretiems metams, tačiau jo negavęs, patraukiau žaisti į Urugvajų. Pasibaigus sezonui šioje šalyje, agentas pasiūlė vykti rungtyniauti į Lietuvą, taip ir atsidūriau Mažeikiuose“, – pasakojo krepšininkas.
Pasak P. Brauno, iš pradžių sunku žaisti bet kurioje svečioje šalyje, tačiau po truputį prisitaiko. Sunku yra tai, kad visose šalyse, nors krepšinio taisyklės vienodos, jos traktuojamos skirtingai, todėl teisėjo švilpukas kartais išmuša iš vėžių.
„Labiausiai man patiko vokiečių sirgaliai, kurie, atėję į sales su būgnais, kelia didžiulį triukšmą, užveda kovai. Tuo tarpu Meksikoje, kur karaliauja futbolas, krepšinio sirgalių kaip ir nebuvo. Nors komandos draugai sakė, kad ir Mažeikiuose būna „karšta“, triukšmingas palaikymas, per pirmąsias rungtynes to nepajutau. Manau, kad po truputį įsivažiuos ne tik krepšininkai, bet ir sirgaliai“, – juokėsi sportininkas.
TRŪKSTA
SUSIŽAIDIMO
Mažeikiuose juodaodis krepšininkas jaučiasi labai gerai: kadangi kilęs iš didelio miesto, čionykščiai atstumai jam yra tiesiog juokingi. Perišas visur spėja ir sako, kad mūsų mieste labai malonu gyventi.
„Iš dvejų pirmųjų rungtynių (abejas Mažeikių klubas pralaimėjo – V. S.) Nacionalinėje krepšinio lygoje, vienerias mes ne pralaimėjome, o galiu drąsiai sakyti, atidavėme pergalę varžovams. Mums dar trūksta susižaidimo, smulkios klaidelės susideda į visumą ir dėl to pralaimime rungtynes. Reikia laiko, kad vienas kitą geriau pažintume, kad jau savaime žinotume, kur kas kuriuo momentu bėga, kad nereikėtų šūksnių, o užtektų ir akių kontakto ar galvos kryptelėjimo“, – savo nuomonę išsakė amerikietis.
Sportininkas laisvalaikį, kuris lieka po dviejų kasdienių treniruočių, dažniausiai praleidžia namuose. Maitinasi neįmantriai – dažniausiai valgo ryžius, vištieną ir žuvį. Kartą buvo pavaišintas cepelinais, tačiau jie jam pasirodę be skonio – bulvės ir mėsa, daugiau nieko.
Krepšininko kūną puošia ne viena tatuiruotė. Jų atsiradimą P. Braunas paaiškina paprastai: tik viena buvo padaryta specialiai, su priežastimi, kitos tatuiruotės atsirado vien dėl įpročio, ir jų vis daugėja.
VEDĘS… KREPŠINĮ
Užklaustas apie savo šeiminę padėtį, Perišas juokavo, kad kol kas yra vedęs krepšinį.
„Keliauti ir gyventi kiekvienais metais vis kitoje šalyje nėra sunku, sunku yra tai, kad nesimatai su šeima, su ja tenka bendrauti tik internetu, ir tai labai slegia. Lietuviškai kol kas visiškai nesuprantu“, – apie legionieriaus dalią kalbėjo krepšininkas.
Į visus krepšinio sirgalius kankinantį klausimą: ar vyks šiemet NBA pirmenybės, žaidėjas atsakė, kad kiek jam teko susirašinėti su JAV rungtyniaujančiais draugais, sezono gali ir nebūti. Mat žaidėjams niekaip nepavyksta suderinti daugelio dalykų su lygos vadovybe.
„Ar gali bet kuris žaidėjas patekti į NBA? Įdomus klausimas. Mano manymu, be fizinių duomenų ir gero žaidimo, dar reikia tinkamu laiku atsidurti tinkamoje vietoje. JAV daug įvairiausių lygų, kur krepšininkai tobulėja, ir juos atidžiai stebi skautai. Todėl iš tokių lygų lengviau patekti į svajonių pirmenybes. O su krepšinio pradžiamoksliu susiduriantiems vaikams sakau, kad norint būti geru krepšininku, reikia sunkiai dirbti ir tęsti iki galo tai, ką esi pradėjęs. Nesustoti prieš kliūtis, atkakliai siekti tikslo. Tada ir NBA neatrodys tik utopija“, – sakė krepšininkas.
Nuotr. iš redakcijos archyvo: Tiek Aloyzas Rudys, tiek P. Braunas mano, kad pralaimėjimus lemia per trumpas pasirengimo sezonui laikotarpis bei susižaidimo trūkumas.
