Sunkmečiu išpopuliarėjo paskolos, suteikiamos elektroniniu būdu. Naujas būdas lėmė ir naujų aferų bangą – jei esi patiklus ir nelabai informuotas, tau gali atsitikti ir taip, kad paskolos pats neimsi, pinigų nė nepamatysi, o kredito bendrovei turėsi mokėti ir skolą, ir palūkanas…
NEI PASKOLOS, NEI PINIGŲ
Sausio dvyliktąją nuo aferisto nukentėjo 56-erių metų tirkšliškė. Moteriai skubiai prireikė paskolos, o skelbimų, kad suteikiamos paskolos, viešojoje erdvėje yra ne vienas ir ne du. Pasiteiravusi ir sulaukusi skambučio, moteris sutarė dėl visų formalumų. Nepažįstamas skolintojas pareiškė, kad už suteikiamą paskolą bei už juristo paslaugas moteris privalo pervesti tam tikrą pinigų sumą į nurodytą sąskaitą, o kvitą atvežti į Kalnėnų gatvę.
Moteris pervedė į B. P. sąskaitą daugiau nei pusketvirto šimto litų ir su kvitu nuvyko nurodytu adresu.
Tačiau čia gyvenantys žmonės apie jokią paskolą nieko nežinojo… Sukčiumi patikėjusi tirkšliškė liko ir be paskolos, ir be pervestųjų pinigų.
Dar du panašūs atvejai rajono Policijos komisariate buvo registruoti praėjusių metų pabaigoje.
Gruodžio tryliktąją 47-erių metų Pušyno gatvės gyventojas susitarė su nepažįstamu vyriškiu dėl penkių tūkstančių litų paskolos, pervedė į nurodytą J. A. sąskaitą 289 litus ir negavo nei paskolos, nei sumokėtų pinigų. Po trijų dienų „už juristo paslaugas ir dokumentų tvarkymą“ 308 litus paaukojo 62-ejų metų Žemaitijos gatvės gyventojas.
Kriminalinės policijos pareigūnai ragina gyventojus neužkibti ant sukčių meškerės, neskubėti pervesti pinigų, susitikti su jais asmeniškai, paprašyti pateikti asmens dokumentus.
MASALAS – PAŽADAS ĮDARBINTI
Per vietinę televiziją transliuojama, laikraščiuose pasirodė žinutė: „Reikalingas žmogus slaugyti senyvo amžiaus žmogų“ ir pateikiamas kontaktinis numeris. Policijos pareigūnai informavo: paskambinus šiuo numeriu pateikiama informacija apie darbo pobūdį ir klausiama, ar besikreipiantysis turi sąskaitą banke ir ar naudojasi elektronine bankininkyste.
Šie klausimai pateikiami ne šiaip sau. Sukčius pašnekovui neva yra pasirengęs sumokėti dalį atlyginimo, todėl paprašo banko sąskaitos numerio ir elektroninės bankininkystės duomenų. Šie duomenys ir yra svarbiausias jo tikslas.
Apgaule išviliotus asmeninius elektroninės bankininkystės duomenis sukčiai naudoja pasipelnyti. Iš greitųjų kreditų bendrovės paimamas kreditas, į patiklaus asmens sąskaitą atėję pinigai skubiai pervedami į kitą sąskaitą. Tai padaryti sukčiams nesunku – juk žmogus pats suteikė būtiniausią informaciją – prisijungimo slaptažodžius, kodus ir kt. Lengvatikiam piliečiui pinigų nelieka, tačiau lieka skola – nes kreditas paimtas jo vardu, naudojant konfidencialius duomenis.
Daugelis apgautųjų policijai tvirtino nebijoję suteikti duomenų apie savo sąskaitą – ji buvusi tuščia. Tačiau dabar jie turės grąžinti kreditą ir didžiules palūkanas.
DUOMENYS – TIK ASMENINIAM NAUDOJIMUI
Pasak pareigūnų, kitas paplitęs argumentas, kodėl svetimam žmogui reikėtų patikėti su elektronine bankininkyste susijusius asmeninius duomenis – paprašoma leisti į jo sąskaitą pervesti pinigus, neva uždirbtus užsienyje, kad nereikėtų mokėti mokesčių.
Ir šios „operacijos“ galutinis rezultatas toks pat – pasinaudojus duomenimis lengvatikio vardu paimamas nemažas greitasis kreditas.
Bankas šiuo atveju nieko dėtas – kiekvienas asmuo pasirašo sutartį, kad šių duomenų niekam neskelbs, kodų kortelės nepatikės.
„Išsiimdamas elektroninės bankininkystės kortelę kiekvienas žmogus pasirašo, kad sąskaitos numeriai, informacija apie atpažinimo kodus, prisijungimo slaptažodis bei 24 slaptažodžiai kortelėje yra konfidenciali informacija. Raginame jų niekam neatskleisti, juk jeigu norima pervesti pinigus už būsimus darbus, užtenka ir sąskaitos numerio, elektroninės bankininkystės duomenų tam visiškai nereikia“, – pabrėžė tokių nusikaltimų tyrimą kuruojantys kriminalistai.
NAUJOS TECHNOLOGIJOS – NAUJOS AFEROS
Pareigūnai ragina gyventojus nepasiduoti sukčių vilionėms, nes tokių nusikaltimų tyrimas yra ilgas, rezultato reikia laukti ilgai, tuo tarpu greitojo kredito bendrovės spaudžia apgavikų aukas grąžinti pinigus, mokėti palūkanas.
Praėjusiais metais rajono Policijos komisariate buvo registruoti 35 sukčiavimai, iš kurių ištirti 26. Visus juos galima suskirstyti pagal apgaulės būdus. Registruota septyniolika atvejų, kai paskambinama ir telefonu pranešama apie į bėdą patekusius artimuosius, pinigai neva reikalingi išsipirkti, kad nebūtų iškelta baudžiamoji byla. Pareigūnų tirti du atvejai, kai pasiūloma pigiau pirkti cigarečių, paimami pinigai, tačiau nukentėjusysis cigarečių nesulaukia ir pinigų neatgauna. Pradėti trys ikiteisminiai tyrimai dėl paskolos suteikimo, kai dokumentams sutvarkyti pervedami pinigai, tačiau paskolos žmogus negauna; du ikiteisminiai tyrimai dėl įdarbinimo, kai nukentėjusysis sumoka pinigus, tačiau jo niekas neįdarbina.
Policija rajone tiria ir du atvejus, kai galimai buvo sukčiaujama siekiant gauti didesnes motinystės (tėvystės) pašalpas ir tuo padarant žalą „Sodrai“.
Šią savaitę šalyje plačiai nuskambėjo kuršėniškių afera: sukčiai už 40–50 litų atlygį siūlė asocialiems ar vargingai gyvenantiems žmonėms atidaryti sąskaitas banke, tapti elektroninės bankininkystės klientais, o kodus perduoti pinigus sumokėjusiems žmonėms, neva pastariesiems pažįstami iš užsienio turi pervesti pinigų.
Rezultatas buvo toks pat – sukčiai sąskaitos turėtojo vardu pasiimdavo maksimalų greitąjį kreditą (750 litų) ir dingdavo.
Sigito STRAZDAUSKO nuotrauka .: Apgaule išviliotus asmeninius elektroninės bankininkystės duomenis sukčiai naudoja pasipelnyti.
