Gabijos gimnazijos abiturientas likus vos trims mėnesiams iki egzaminų išmestas iš mokyklos. Dvyliktokas ir jį ginanti mama mano, jog mokykla „pasielgė niekšiškai“. Direktorius tikina, kad būtų pakakę mokinio atsiprašymo dėl įžūlaus elgesio ir mokyklos tarybos sprendimas būtų buvęs jam palankus. Vaikų interesus ginančios institucijos į šį konfliktą nesikišo – gimnazistas jau pilnametis. TURI TEISĘ KRITIKUOTI Buvusio Gabijos gimnazijos auklėtinio Jono Jarmolavičiaus teigimu, iš mokyklos jis buvo išmestas dėl to, kad garsiai reiškė savo nuomonę ir jo kitoks požiūris į visą mokymo sistemą. „Jiems labai nepatiko ta tiesa, kurią jie bandė nuo kažko nuslėpti, bandė mokiniams meluoti labai daug dalykų“, – tvirtino vaikinas. Gimnazijos direktorius Stasys Šiurkus laikėsi kitokios pozicijos. „Santarvei“ jis paaiškino, kad J. Jarmolavičius iš gimnazijos pašalintas už piktybišką mokyklos vidaus taisyklių nesilaikymą ir įžūlų elgesį. Mokykla esą su šiuo mokiniu problemų turėjo nuo pat penktos klasės. Gimnazistą mokyti buvo atsisakę keletas mokytojų, jis buvo tempiamas kilnojant iš grupės į grupę. Abituriento pašalinimą iš mokyklos lėmė paskutinis konfliktas su lietuvių kalbos mokytoja. „Kadangi turėjo griežtą papeikimą, nieko kita neliko, kaip kviesti mokyklos tarybą. Jei aštuoni tarybos nariai iš dešimties balsavo, kad pašalinti, tai ką man belieka daryti? O medžiagą už žmogaus įžeidinėjimą turėjau atiduoti policijai. Jam būtų bylą iškėlę“, – komentavo direktorius. Anot gimnazijos vadovo, mokyklos darbuotojai, direktoriaus pavaduotojai, mokytojai yra tam tikri pareigūnai, kuriems mokinys privalo paklusti. Devynioliktus metus einantis J. Jarmolavičius tvirtino, jog turi teisę „mokyklos pareigūnams“ pasakyti savo nuomonę apie jų darbą, netinkamus mokymo metodus, vertinimo sistemą. GIMNAZIJOJE – NETVARKA? J. Jarmolavičius mano, kad gimnazijos vidaus taisyklės ir valdžios elgesys žeidė jo, kaip mokinio, teises. Į redakciją jis kreipėsi norėdamas paviešinti, kas darosi buvusioje mokykloje. Esą varžoma gimnazistų laisvė, mokyklos tvarka per daug griežta ir vienašališka. Liepiama paklusti taisyklėms ir tylėti, daromas psichologinis spaudimas. Gimnazijos direktorius esą neatlieka labai daug savo pareigų, savivaliauja mokykloje, nesilaiko įstatymų. Pavyzdžiui, besimokantiems B lygiu arba jei žinios įvertintos šešetu, draudžiama pasirinkti laikyti valstybinius egzaminus. Švietimo ministerijos taisyklės leidžia tai daryti. Vaikinas abejoja ir kai kurių mokytojų išsilavinimu bei tinkamumu dirbti mokykloje. „Atėjau pranešti, kad ten yra netvarka. Pradedant nuo direktoriaus. Vadovas nesilaiko įstatymų ar kažką savo įveda, pavaduotojos išsigalvoja tramdymo metodus, kurių visai nereikia, mokytojos grasina mokiniams. Aš mačiau, kad mes per daug visi suvaržyti. Kiti tylėjo, nes kai netyli, tave visą laiką kviečia, mini“, – dėstė J. Jarmolavičius. NUSIŽENGTI GALIMA TRIS KARTUS S. Šiurkus J. Jarmolavičių apibūdino kaip gabų mokinį, tačiau klaidingai suvokiantį laisvę ir demokratiją. Vadovas neabejojo pedagogų kompetencija ir nesutiko su pašalinto mokinio teiginiais, kad varžoma gimnazistų laisvė, o Gabijos gimnazija – diktatoriška mokymo įstaiga. „Yra gimnazijos kodeksas, jame viskas yra išdėstyta. Tai kaip galima pažeisti mokinio teises?“ – stebėjosi direktorius. Gimnazijos vidaus tvarkos taisyklėse numatyta, kad iš gimnazijos gali būti šalinami nepažangūs trečios pakopos gimnazistai (11-12 klasė), piktybiškai nesilaikantys mokinio elgesio taisyklių. „Už tokį elgesį būtų pašalintas bet kas. Visi žino, kad pas mane yra trys kartai. Pirmą kartą mes kalbamės gražiai, antrą kartą išeini su papeikimu, trečią – su griežtu papeikimu, ketvirto karto nebūna. Aš kalbu apie vienuoliktokus ir dvyliktokus“, – konstatavo gimnazijos vadovas ir pridūrė, jog per jo darbo patirtį tokio atvejo dar nebuvo pasitaikę. Direktoriaus pavaduotojos, kai kurios mokytojos tvirtino, kad J. Jarmolavičiaus elgesys buvo nepateisinamas. Mokyklos sprendimą palaikė ir Savivaldybės švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus. „Mokytis reikia ir niekas nešalins. Jei gimnazija tam ryžosi, vadinasi, buvo priežastis“, – pabrėžė vedėjas ir patikino, kad tokių atvejų rajone pasitaiko retai. BLOGI REZULTATAI – NEGARBĖ MOKYKLAI A. Stonkus teigė, jog vykstant konfliktui tarp mokinio ir mokyklos, viena ar kita pusė visada kreipiasi į Švietimo skyrių. Teisybės ieškoma ir Vaiko teisių apsaugos skyriuje. Šiuo atveju nei mokyklos direktorius, nei pašalintasis mokinys niekur nesikreipė. Abituriento mama, Mažeikių Pavasario vidurinės mokyklos pedagogė Ramutė Jarmolavičienė „Santarvę“ tikino, kad apsiginti gali ir patys. Esą šio konflikto nebuvo įmanoma taikiai išspręsti, nes Jonas mokyklai jau seniai nebuvo parankus. Taip pat neparanki buvusi ir mama. Anot moters, jos vaikas buvo eilinis mokinys, kuris krėtė išdaigas, kaip ir visi jaunuoliai dalyvaudavo „šunybėse“. Bet jis turėjo savo nuomonę ir garsiai ją sakė, nes turėjo „užnugarį“ – mamą pedagogę. R. Jarmolavičienė įsitikinusi, kad jos sūnaus mokykla atsikratė vien dėl to, kad jis pasirinko laikyti valstybinius egzaminus. Ir netgi tokio dalyko, kurio nesimokė. Mokytojams esą tai buvo šokas, tačiau to jie niekada neprisipažinsią. Mama neneigė, kad už kai kuriuos poelgius gal ir buvo galima jos sūnų pašalinti iš mokyklos, bet tai buvo galima padaryti ir anksčiau, o ne paskutinę minutę. „Jų nuomone, Jonas seniai buvo nedrausmingas, galėjo nepriimti į vienuoliktą klasę. Juk jį svarstydavo nuolat. Kodėl tai padarė paskutinę minutę, kai sistema arba priima, arba nepriima?“ – apgailestavo pašnekovė. A. Stonkus informavo, jog jei mokinys iš gimnazijos būtų buvęs pašalintas po kovo 10 dienos, kada baigiasi egzaminų pasirinkimo laikas, jis būtų praradęs galimybę šiemet įgyti vidurinį išsilavinimą. NUO ŠEŠIOLIKOS PRASIDEDA ATSAKOMYBĖ S. Šiurkus „Santarvę“ patikino, kad gimnazistams rinktis valstybinių egzaminų nedraudžia. Jam esą visiškai nesvarbu, kokį egzaminą mokinys renkasi ir ar jį išlaikys. Esą sudaryti ilgi sąrašai gimnazistų, kurie mokėsi B lygiu ir pasirinko laikyti valstybinius egzaminus. „Ta ką, ar aš juos visus turėjau išvaikyti iš mokyklos? Nėra taip. Egzistuoja pakartotinė sesija, kiekvienas esame žmogus ir niekas vaikams neprieštarauja“, – teigė direktorius ir pabrėžė, kad J. Jarmolavičius iš mokyklos pašalintas pagal Švietimo įstatymą, tarybos nutarimu. Švietimo įstatymas numato, kad mokinys, kuris mokosi pagal privalomojo švietimo programas, jei jo elgesys kelia realią ir akivaizdžią grėsmę mokyklos bendruomenės narių saugumui, suderinus su vaiko teisių apsaugos tarnyba, gali būti perkeliamas į kitą mokyklą. Nuo šešiolikos mokinys pats pasirašo su mokykla mokymosi sutartį. „Niekas jo nebūtų šalinęs, jei mokinys nebūtų pilnametis. Nuo šešiolikos metų prasideda atsakomybė. Vidurinį ugdymą žmogus pasirenka niekieno neverčiamas, ateina laisva valia mokytis“, – tvirtos nuostatos laikėsi direktorius. PRIVALO LAIKYTIS SUTARTIES SĄLYGŲ Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Liudvika Lapienė „Santarvei“ paaiškino, kad mokinys, sudaręs sutartį su mokykla, privalo laikytis visų jos sąlygų, mokyklos vidaus tvarką reglamentuojančių dokumentų reikalavimų, stropiai mokytis, gerbti mokytojus ir kitus mokyklos bendruomenės narius. Tai patvirtino ir Švietimo ir mokslo ministerijos specialistai. Jei mokiniui atrodo, kad taisyklės yra per griežtos, jis turi laisvę rinktis kitą mokyklą. Sutarties sąlygų nevykdymas gali būti pagrindas pašalinti mokinį iš mokyklos. „Bet tai jau turi būti tikrai grubūs nusižengimai. Tai yra absoliučiai kraštutinis atvejis, kai neįmanoma rasti kitokio sprendimo“, – „Santarvei“ sakė ministerijos atstovė Nomeda Barauskienė. Anot jos, jei pašalinto mokinio tėvams atrodo, kad buvo pažeistos vaiko teisės, jie turėtų kreiptis į apskrities administracijos valstybinės švietimo priežiūros skyrių, kad atliktų tyrimą ir nustatytų, ar šiuo atveju priimtas teisingas sprendimas. Specialistai pabrėžia, jog mokinio teisės nebus pažeistos, jei šalinant jį iš mokyklos bus laikomasi įstatymo. Kiekviena mokykla yra pasitvirtinusi skirtingas savo vidaus taisykles, jos negali būti griežtesnės, negu nurodytos Švietimo įstatyme. Prieš pasirašant mokymosi sutartį reikėtų atidžiai išstudijuoti. Pastebėjus neatitikimų su įstatyme išdėstytomis nuostatomis būtina kreiptis į mokyklos administraciją. PRIĖMĖ BUVUSĮ AUKLĖTINĮ J. Jarmolavičius, pašalintas iš gimnazijos ir turėdamas galimybę rinktis kitą mokyklą, atestatą nusprendė įgyti Mažeikių Pavasario vidurinėje mokykloje. Esą mokytojai čia žmogiškesni, bando surasti geresnių problemų sprendimo būdų, nedirba pagal protokolą. Šioje mokykloje vaikinas mokėsi nuo pirmos iki ketvirtos klasės. Dabar „Santarvei“ sakė jaučiąsis puikiai ir tikisi gerai išlaikyti artėjančius egzaminus. Pavasario vidurinės mokyklos vadovas Stanislovas Jakučinskas prisiminė, kad Jonas nebuvo „blogiukas“, buvo perspektyvus vaikas, išėjo į gimnaziją. Direktorius mano, kad mokinys žinių turi ir dabar. „Mokinio krepšelio jis mums neatnešė. Pažiūrėjome iš žmogiškosios pusės. Didelės tragedijos nematėme. Vaikas pažįstamas, čia mama dirba. Jei savo kolegei negalime padėti, tai ką?“ – „Santarvei“ sakė S. Jakučinskas, kuris neprisiminė atvejo, kad iš jo vadovaujamos mokyklos būtų pašalintas mokinys. SVARBIAU KREPŠELIS AR MOKSLO KOKYBĖ? Mokyklos direktorius sakė vienas sprendimo nepriėmęs. Pokalbyje su dvyliktoku dalyvavo psichologė, socialinė pedagogė. Psichologai tvirtina, kad pašalinimas iš mokyklos mokiniui gali turėti įvairių pasekmių. Mažeikių rajono pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė Salvinija Lukšienė teigė, kad mokinys pats gali specialiai to siekti, norėdamas įrodyti sau ir draugams, koks yra stiprus, įtakingas. „Mokyklose yra pagalbos mokiniui teikimo grupės, psichologai. Nesąmonė, kad į juos nesikreiptų, bet ne viską galima padaryti taip, kaip norima“, – sakė tarnybos direktorė. Vienos rajono gimnazijos vadovas, kuriam yra tekę priimti iš kitų mokyklų pašalintų mokinių, „Santarvei“ pripažino, kad šiandieninis jaunimas nebe toks, koks buvo anksčiau. Tačiau neįsivaizdavo, ką tokio turėtų padaryti mokinys, kad jam būtų pritaikyta aukščiausia bausmė. A. Stonkus įsitikinęs, kad gimnazija šiuo atveju pasielgė teisingai. Mokyklos visų pirma turėtų galvoti apie ugdymo kokybę, o ne apie pinigus. „Pagrindinis dalykas daugeliui – gauti mokinio krepšelį. Nesvarbu, ką mokinys darys mokykloje, jis galbūt mokytojus iš proto varys per pamokas, svarbu, kad jis būtų sąraše. Krepšelis ir mokinių skaičiaus saugojimas nuvertina mokymosi lygį. Yra pavyzdžių, kad mokytojas negali mokiniui parašyti blogo pažymio, nes šis gąsdina, kad išeis į kitą mokyklą“, – argumentavo A. Stonkus. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Buvęs šios gimnazijos auklėtinis teigia, kad dėl daugelio dalykų, kuriuos jam bando prikišti mokyklos vadovybė, nėra kaltas.
Abiturientas išmestas iš gimnazijos likus trims mėnesiams iki egzaminų
