Dezinformacijai ir propagandai skleisti – modernūs įrankiai

Pasak gynybos politikos eksperto Aleksandro Matonio neužkibti ant propagandos ir dezinformacijos kabliuko padėtų kritiškesnis žmonių požiūris. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Propaganda ir dezinformacija – šiandieninių neramių laikų Europoje ir pasaulyje kontekste itin dažnai skambančios sąvokos.
Apie tai, kaip neužkibti ant propagandos kabliuko, į ką atkreipti dėmesį domintis pasaulio naujienomis, su mažeikiškiais bendravo neseniai čia lankęsis gynybos politikos ekspertas, apžvalgininkas, žurnalistas, komunikacijos konsultantas Aleksandras Matonis.

Ir privalumai, ir trūkumai

Lietuvos geopolitinė padėtis – buvimas pačiame Europos Sąjungos pasienyje – suteikia ir tam tikrų privalumų, ir trūkumų.
Vienas iš privalumų – galimybė įdėjus pastangų tapti svarbiu logistikos centru. Tuo pačiu tai ir verčia būti budriais: apdairiau žvelgti į įvykius Europos šalyse, dalyvauti sprendžiant įtemptas situacijas, kritiškiau reaguoti į viešojoje erdvėje sklindančią informaciją.
Pasak A. Matonio, žiniasklaidą, šiuolaikines informacines technologijas tam, kad pasiektų politinių tikslų ne tik savo, bet ir kaimyninėse šalyse, naudoja ne viena Rusija, bet ir Baltarusija.
„Jie mus laiko artimais kaimynais ir, žinoma, tos kaimynystės paneigti negalima, – sakė ekspertas.

Gyvatės ir žuvies pavyzdys

Kalbą apie propagandą svečias pradėjo pavyzdžiu apie gyvatės sugautą ir iš upės tempiamą žuvį.
Vieni, pamatę tokį vaizdą, galvotų, kad sugautą žuvį gyvatė tempia į krantą tam, kad suėstų. Kitiems ta pati situacija gal atrodytų priešinga: gyvatė žuvį į krantą tempia tam, kad išgelbėtų.
„Kartais stebėdamas, ypač Rusijos pranešimus iš pietryčių Ukrainos, iš Sirijos, pagalvoju: įdomu būtų paprašyti tų žurnalistų pakomentuoti šią nuotrauką. Ir jie, tikriausiai, žiūrėdami į ją sakytų, jog gyvatė išgelbėjo skęstančią žuvį ir tempia ją į krantą. Kartais tokių minčių kyla, stebint Rytų kaimynės žiniasklaidos pranešimus“, – informacijos pateikimo principus apibūdino A. Matonis.

Dalyvauja profesionalai

Mažeikiuose skaitytame pranešime ekspertas pateikė pavyzdžių, kaip naudojantis įvairiomis priemonėmis ir būdais formuojama visuomenės nuomonė.
Iš pažiūros nekalti simboliai, dekoracijos scenos žvaigždžių pasirodymuose atspindi žmonėms teikiamoje informacijoje užkoduotą politinę ideologiją.
„Dėl to, kad žiniasklaidos profesionalai, turintys pateikti įvairius nuomonių kampus, dalyvauja propagandinėje melo kovoje, propaganda tampa dar veiksmingesne ir įtikinamesne“, – sakė specialistas.
Lietuvos Notarų rūmuose komunikacijos konsultantu dirbančio A. Matonio nuomone, labai daug to, kas dabar vyksta, pagrįsta neteisybe, melagystėmis, netikrais liudijimais, faktų iškraipymu, o vienas asmuo, savo srities profesionalas, įtrauktas į propagandos mašiną, gali atlikti daugybę skirtingų vaidmenų ir stipriai prisidėti prie klaidingo požiūrio formavimo.

Komentarai – informacinio karo požymis

Šiandieniniame pasaulyje propagandos sklaidos būdų yra daug. Teisėtų, neteisėtų, patenkančių į „pilkąją zoną“ arba kitaip – balansuojančių ties legalumo ir nelegalumo riba.
Aktyvūs informaciniai karai vyksta interneto erdvėje, o tai pastebėti galima paskaičius po straipsniais parašomus tūkstančius niekieno nekontroliuojamų komentarų.
„Žinoma, tai galimybė išreikšti savo nuomonę, o ir portalai už tai gauna pajamas. Už kiekvieną pelytės spragtelėjimą, už kiekvieno perskaityto komentaro paskleidimą svetainių savininkams „krenta centukai“. Taip, tai yra verslas, tačiau kartu tai sukuria prielaidas nevaržomai veikti ir vadinamiesiems „troliams“ – žmonėms, kurių tikslas dalyvauti diskusijose, kurstyti nesantaiką, neapykantą“, – kalbėjo gynybos politikos ekspertas.

Gauna didžiulį finansavimą

Tam, kad propagandos mašina nesustotų ir kuo daugiau žmonių tikėtų tuo, kas transliuojama, investuojamos didžiulės pinigų sumos.
„Tikriausiai esate girdėję tokį kanalą „Russia today“. Tai didžiulė informacinė imperija, apimanti  televiziją, interneto radiją. Pernai prognozuota, kad 2015 metams šio kanalo finansavimas sieks  apie 400 mln. eurų. Palyginimui, pernai Lietuvos krašto apsaugos finansavimas buvo 390 mln. eurų, šiemet, atrodo, 425 mln. eurų. Kitaip tariant, tik vienas žiniasklaidos propagandinis kanalas gauna tokį patį ar didesnį finansavimą, nei gauna visa NATO priklausančios valstybės gynybos sistema“, – palyginimą pateikė A. Matonis.

Reikalingas kritiškesnis požiūris

Seimo rinkimuose Lietuvoje įprastai dalyvauja tik pusė balsavimo teisę turinčių rinkėjų. Tai tam, kad būtų išrinkta viena dominuojanti partija, pakanka apie 230 tūkst. rinkėjų balsų. Visą Seimo daugumą išrenka apie 400 tūkst. rinkėjų.
Rusijos televizijos kanalų skleidžiama informacija per kabelines televizijas ir kitais būdais kasdien pasiekia 400 tūkst. Lietuvoje gyvenančių žmonių. Ir tik laiko, technologijų bei poveikio žmonių sąmonei klausimas, kada, pavyzdžiui, bus suformuota nuomonė, už ką balsuoti.
Pasak eksperto, propaganda tampa neveiksminga, kai susimąstome, užduodame klausimus, suabejojame, domimės.
„Abejonė išspiria akmenį iš viso to propagandos pastato. Todėl skatinu netikėti tuo, ką sakau aš ar kiti mano kolegos, kas rodoma per televiziją, bet susimąstyti. Tuomet propagandos poveikis nebus toks stiprus arba iš viso subyrės“, – žmonėms patarė A. Matonis.