Prieš porą savaičių „Santarvės“ straipsnyje “Kultūros dulkės nuo svetimų batų mielesnės?“ išsakytos mintys bei kritika apie kultūrą paskatino diskusijai apie kultūros politiką šiandien: perspektyvas, galimybes ir poreikius.
KOKIE TIE MAŽEIKIŠKIŲ POREIKIAI?
Susirinkusiųjų dauguma buvo biudžetinių kultūros ir papildomo ugdymo įstaigų vadovai. Savivaldybės kultūros skyriaus vedėja Angelė Rupkutė apgailestavo dėl dalyvių stokos ir sakė, jog tai parodo mažeikiškių poreikius.
Vedėja įsitikinusi, kad informacijos apie renginį pakako. Išspausdinus informaciją apie rengiamą diskusiją Savivaldybės interneto svetainėje pasirodė pastaba, kodėl tokie renginiai organizuojami darbo metu.
Rajono mero pavaduotojas Viktoras Bugnevičius sakė, kad susirinkta ne norint bartis ar badytis, bet kartu paieškoti naujų idėjų. Nepaisant šios pastabos, nemažai diskusijos laiko buvo skiriama žiniasklaidai, kuri nesupranta kultūros entuziastų darbo.
Kultūros skyriaus vedėja mano esanti ir žaibolaidis, ir sugeriamasis popierius, nors guostis nenori. Ji pasidžiaugė, kad diskusijos dalyviai sulaukė Savivaldybės vadovų dėmesio. V. Bugnevičius ne kartą pakartojo, kad diskutuojant galbūt paaiškės, kad kultūrai turi būti skiriama daugiau biudžeto pinigų.
GALIMYBĖS NEATITINKA INICIATYVŲ
A. Rupkutė priminė apie besibaigiančią trimetę kultūros veiklos programą. Iš planuotų renginių dėl lėšų stygiaus liko ir neįgyvendintų.
2003 metais buvo prašyta 173 tūkst. litų, gauta – 60 tūkst. Vardyti ir šiemet už gautus pinigus organizuoti renginiai.
„Iniciatyvų daug, bet patys matome, kokios galimybės“, – kalbėjo A. Rupkutė. Ji pasidžiaugė, kad pagal gaunamą projektų finansavimą Mažeikiai – vienas iš pirmaujančių rajonų.
Nors ir daromi socialiniai tyrimai, sunku įvertinti, ko reikia mažeikiškiams, sakė vedėja. Jos teigimu, negalima užmiršti žemesnės kultūros vartotojų kategorijos. Ne visiems priimtina aukštoji kultūra. „Savo unorą palikę kultūros darbuotojai turi rūpintis pensininkais, neįgaliaisiais“, – tęsė ji.
Vedėja nepritarė nuomonei, kad iš miesto išsikrausto intelektualai. Reikia pripažinti, kad Mažeikiuose maža erdvės kūrybai. Ji esą įmanoma tik didžiuosiuose miestuose.
Diskusijos dalyviai ne kartą kartojo, kad mūsų mieste nedaug tokių, kuriems rūpi kultūra. Akcentavo ir kitą problemą – pinigų stygių, nenorėdami sutikti su privačių mokyklų ar įstaigų atstovų teiginiais, kad tik pastarieji priversti galvoti, kaip išgyventi.
Diskusijos dalyvių nuomone, pamėtėti idėją labai lengva, tačiau ją įgyvendinti ne taip paprasta.
IŠSISKIRIA RENGINIŲ GAUSA
Muzikos mokyklos direktoriaus Ričardo Grušo nuomone, straipsnis laikraštyje parodė, kaip mes mokame „kultūringai“ diskutuoti, ir nors kolegos darbe apie tai pasidalijo nuomonėmis, tačiau atsakyti į tokį „gražų“ korespondento pašnekovų toną nepanoro. Direktorius iš lapo skaitė apie tai, kiek daug gali padaryti mažas žmogus, kokia daugiaveidė Mažeikių kultūra ir kiek daug vyksta renginių, į kuriuos nespėjame nueiti.
R. Grušas pasidžiaugė, kad susitikime dalyvauja meras ir jo pavaduotojas, tai esą akstinas išsakyti nuomonę, kad kultūra rajone turi būti remiama iš biudžeto.
Muzikos mokyklos ir mišraus choro vadovo mintį apie varganą choro padėtį pratęsė mero pavaduotojas, susimąstęs apie choro dainininkų scenos drabužius. Mat buvo užsiminta, kad reikia reprezentacinio rajono kolektyvo, kuriam nereikėtų rūpintis drabužiais.
R. Grušas tarp gausybės renginių pasigedo tik vieno – liaudies teatro, tuo labiau kad mūsų rajonas – teatro pirmtako Juozo Vaičkaus gimtinė. Savivaldybės kultūros centro režisierė Daiva Gedvilienė paprieštaravo teiginiui, kad nėra teatro, ir pradėjo vardyti jos statytas premjeras.
PASIGEDO VIEŠUMO IR SUSIKALBĖJIMO
VšĮ „Naftakis“ direktorius Algirdas Petravičius reagavo: visi puikiai žinome, kas rajone yra gerai. Diskusijoje daugiau dėmesio turėtų būti skirta pamąstymams, kaip kartu draugiškai išgyventi biudžetinėms ir viešosioms įstaigoms. A. Petravičius nepritarė kitų pašnekovų mintims, kad rajone visos įstaigos dirba vienodomis sąlygomis.
„Gyvenimas eina į priekį ir apgaudinėti save, jog turime daug kolektyvų, ir ramiai gyventi toliau – beprasmiška. To nepakanka, jei norime neatsilikti nuo didžiųjų miestų“, – mano jis.
Kalbėdamas apie kultūros politiką A. Petravičius pasigedo viešumo, kuris atsiranda dėl įstaigų nesusišnekėjimo, o gal ir nesikalbėjimo.
Rajono Savivaldybės kultūros centro direktorė Krista Kinčienė bandė neigti, jog diskusija organizuota dėl pasirodžiusio straipsnio. Pasak jos, tai tradicinis renginys. (Tik kodėl į juos užmirštama pakviesti spaudą? – red. past.)
K. Kinčienės kalbą apie diplomuotus, turinčius aukštąjį universitetinį išsilavinimą darbuotojus pratęsė mero pavaduotojas, apgailestavęs, kad dėl „tragedijos biudžete“ finansuojama tik pastatų išlaikymas ir darbuotojų atlyginimai, o pinigų veiklai kultūros darbuotojai turi užsidirbti patys.
Vienintelis bendruomenės atstovas pensininkas Antanas Poškus apgailestavo, kad vis mažiau dėmesio skiriama kraštotyrai ir rajono praeičiai. Muziejaus direktorė tai neigė, iliustruodama konkrečiais darbais.
MERAS SIŪLĖ NUSTOTI „KEPTI“
Sedos kultūros namų darbuotoja Dalia Gontaitė pasigedo konkrečios rajono kultūros plėtros plano. Anot jos, neaiškūs kultūros prioritetai, apleista etnokultūra. „Daryti renginius ir nešti kultūrą – du skirtingi dalykai“, – mano ji, apgailestavusi, jog daugelis minčių ar planų taip ir lieka kalbomis.
D. Gontaitė pastebėjo nesusikalbėjimą tarp mokyklų, muziejaus, kultūros namų, kurie organizuoja pavienius renginius, nors jungtinis renginys duotų daugiau naudos. Ir garbės visiems pakaktų.
Poetė R. Čergelienė sakė, kad kultūros politika turėtų rūpintis ne saviveiklininkai. Be to, diskusijos dalyviai turėtų ne kritikuoti, o keisti požiūrį į dabartinę situaciją ir kultūros renginius.
Merui Vilhelmui Džiugeliui susidaręs įspūdis, kad diskusijos dalyviai susirinko apsiginti, pasakodami, ką jie nuveikė. Jis išsakė nuomonę, kad laikraštyje pasirodęs straipsnis kvietė diskusijai. Merui įstrigusi „Santarvės“ pašnekovų mintis, kad Mažeikiuose niekam nieko nereikia.
V. Džiugelis siūlė pamąstyti, ar kartais renginiai ne „kepami“ dėl to, kad būtų padėti į sandėlį? Jis teigė nesuprantąs, ko mažeikiškiams reikia iš tikrųjų, nes girdi tik kritiką. Priešingai nei jo pavaduotojas, meras neakcentavo biudžeto ir jo skiriamų pinigų.
„Gal reikėtų pagalvoti apie profesionalų komandą, kuri sugalvotų, kaip sudrebinti miestą?“ – siūlė V. Džiugelis. Jam labiausiai įsiminę S. Sondeckio kamerinio orkestro tradiciniai koncertai Naujųjų išvakarėse. Kultūros skyriaus vedėja pasiūlė pirmiausia įvertinti galimybes, išsiaiškinti trūkumus ir išskirti kultūros plėtros prioritetus.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
