Mažeikių ligoninės baseinas nebeveikia antras mėnuo. Ligoninės administracija tikisi, jog gelbėjimo ratą mes Savivaldybė. Nesulaukus paramos pagrasinta baseiną uždaryti neribotam laikui.
VEIKLA SUSTABDYTA
Mažeikių ligoninė pritrūko pinigų baseinui išlaikyti. Nuo Naujųjų metų Mažeikių ligoninės baseino veikla sustabdyta. Gydytojams iš reabilitacijos priemonių teko išbraukti vandens procedūras. Baseinu nebeturi galimybės naudotis ir mažeikiškiai, už šią pramogą mokėdavę pinigus.
„Santarvei“ ligoninės direktorius Albinas Lidžius sakė, kad baseino uždarymo klausimas buvo svarstytas Gydymo taryboje. Iš trylikos dalyvavusių narių, „už“ balsavo dešimt.
„Išgyvename sunkų laikotarpį. Negalime privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas naudoti pramogų verslo finansavimui. Jeigu nesulauksime Savivaldybės paramos, teks iki geresnių laikų sustabdyti baseino veiklą“, – sakė direktorius.
Praėjusiais metais baseinas ligoninei „uždirbo“ beveik 47 tūkst. litų nuostolio.
MINISTERIJOS
NUOSTATA KEIČIASI
Baseinas, įsikūręs mikrorajono poliklinikos pastate, yra balneologijos skyriaus dalis. Skyriaus vedėja Silvija Urbonaitė informavo, kad ir sustabdžius baseino veiklą, kitos skyriaus paslaugos nenukentėtų.
„Pagal prieš metus išleistą sveikatos apsaugos ministro įsakymą, vandens procedūros reabilitacijos paslaugoms nepriklauso.
Svarbiausia yra mankšta, masažai, šildymai. Visa tai išliks“, – akcentavo vedėja.
Reabilitologė Irena Norkienė mano, kad toks dokumentas gimė dėl finansinių problemų, nes baseinų išlaikymas, ypač brangstant elektrai, šildymui, sveikatos įstaigoms tampa našta.
„Žinoma, galima tai, kas sukurta ir sugriauti. Bendruomenė silpna, niekas jos interesų negina. Kuriasi visokie grožio salonai, o juk baseinas reikalingas sveikatai“, – samprotavo gydytoja.
PASLAUGOS
REIKALINGOS
Nors ministerijos klerkų sprendimu vandens procedūros nebelaikomos reabilitacijos paslaugomis, I. Norkienės nuomone, jos labai svarbios. Esą labai skiriasi mankšta vandenyje nuo „sausos“ mankštos. Ypač vandens procedūros reikalingos vaikams dėl ydingos laikysenos, stuburo iškrypimų.
Be to, balneologijos skyriuje pagal projektą, finansuojamą iš Savivaldybės specialiosios visuomenės rėmimo programos, nemokamomis paslaugomis kasmet gali mėgautis apie 80 neįgaliųjų ir vaikų.
„Mažeikiai – jaunas miestas, gimstamumas – vienas didžiausių šalyje. Vadinasi, ir tokių paslaugų poreikis gali tik didėti“, – pastebėjo gydytoja.
Skyriaus vedėja S. Urbonaitė neneigė baseino svarbos. Ji prisipažino su Švietimo skyriaus vedėju aptarusi, kaip vaikams, turintiems laikysenos ir panašių sutrikimų, būtų galima organizuoti mankštą baseine.
Dėl neaiškios baseino veiklos sutrikę ir darbuotojai. Už sausio mėnesį atlyginimą gavo, o kaip bus toliau, nežino. Moterys ne pirmą dieną girdi kalbas apie baseino uždarymą, tačiau, anot jų, ligoninės vadovai nieko konkretaus nepasako.
LIGONINĖ
KREIPĖSI PARAMOS
A. Lidžiaus teigimu, darbuotojai panikuoja per anksti, nes ir ligoninės administracija dar nežino konkretaus atsakymo. Viliamasi, kad problemą padės spręsti Savivaldybė.
Ligoninė dėl sudėtingos baseino situacijos kreipėsi į Savivaldybės vadovus, politikus, prašydama spręsti tolesnę baseino veiklos perspektyvą, numatyti finansinius šaltinius.
Apytiksliais skaičiavimais, šiais metais už naudojimąsi baseinu tikimasi gauti tik 32 tūkst. litų, net 20 tūkst. litų mažiau negu pernai. Perpus mažiau planuojama įplaukų už gyventojų mokamas paslaugas. Jeigu baseinas dirbtų, šiuos metus prognozuojama baigti su 75 tūkst. litų nuostoliu.
„Viskas brangsta, žmonės vos suduria galą su galu. Esame mažas miestelis ir paslaugos poreikis mažas“, – tokį skaičiavimą argumentavo A. Lidžius Sveikatos priežiūros ir socialinių reikalų komiteto posėdyje svarstant ligoninės prašymą.
Ligoninės direktorius atkreipė dėmesį ir į tai, kad baseino patalpoms ir įrengimams reikalingos didelės investicijos – pertvarkyti šildymo ir ventiliacijos sistemas, atlikti vandens filtravimo sistemos remontą, patalpų kasmetinį remontą, apšiltinti baseino dugną ir kt.
BASEINĄ SIŪLĖ
PERIMTI KITIEMS
Rajono politikai neskuba tenkinti ligoninės vadovo prašymo. Situaciją aiškinosi ne tik Sveikatos komitetas, bet ir Savivaldybės mero potvarkiu sudaryta darbo grupė, kuriai vadovauja Irena Macijauskienė.
Tarybos narys Pranas Noreika prisipažino, kad pirmą kartą lankėsi baseine. Anot politiko, ligoninės administracija nepakankamai užsiima vadyba, reklama.
„Yra suomiška, turkiška pirtys. Įrengus masažo patalpas, pasirūpinus reklama, lankytojų tikrai būtų ir baseino darbas būtų ekonomiškas“, – spėjo politikas.
A. Lidžių papiktino tokios kalbos.
„Aš jau septyniolika metų administruoju baseinus, pradedant Plinkšių sanatorija, baigiant ligonine. Baseinų veikla visada buvo nuostolinga“, – teigė jis.
Ligoninės direktorius politikams papriekaištavo, kad šie nedalyvauja susitikimuose su ministru, Ligonių kasų vadovais ir dėl to nežino situacijos.
„Mes užmirštame, kad Lietuva yra viena iš skurdžiausių valstybių Europos Sąjungoje. Ir kad rudenį mums gali tekti ir vonių atsisakyti. Ir lavonines gali tekti uždaryti, kad tik galėtume atlyginimus darbuotojams išmokėti. Rudenį susėdę galėsime tik pasijuokti iš to, ką čia dabar kalbam“, – prognozavo direktorius.
Tada jau neištvėrė Kęstutis Bartkevičius.
„Pinigai pinigai pinigai. Man baisu klausytis. Krizė krizė – daugiau nieko negirdėsi“, – Tarybos narys piktinosi, kad politikai turi įkalbinėti ligoninės administraciją išlaikyti baseiną.
Apsižodžiavimas baigėsi tuo, kad A. Lidžius pasiūlė baseiną pasiimti… „Sodrai“, Visuomenės sveikatos centrui arba „Mažeikių Varduvai“, nes esą tai komercinis objektas.
ĮSTAIGOS
NERODO INICIATYVOS
Panašu, kad ligoninei atsikratyti baseino nepavyks. Savivaldybės gydytoja Irena Vaicekavičienė „Santarvei“ sakė, kad turėtų išlikti tęstinumas. Tuo labiau kad čia dirba tą darbą išmanantys darbuotojai, patyrę administratoriai. Kita vertus, perdavimas kitai įstaigai dalies balneologinio skyriaus patalpų su bendrais įėjimais sukeltų problemų.
Savivaldybės gydytoja palaiko darbo grupės siūlymus plėsti baseino paslaugas, efektyviau panaudoti turimas patalpas.
„Šiose patalpose galima vykdyti fizinio aktyvumo programas, siekiant pritraukti daugiau žmonių taikyti lankstesnę apmokėjimo, nuolaidų sistemą ir pan. Vandens procedūros ligos neišgydys, bet užbėgti jai už akių gali padėti“, – apie būtinumą mažeikiškius įtraukti į sveikatinimo programas kalbėjo gydytoja.
I. Vaicekavičienė akcentavo, kad Savivaldybė turi galimybę paremti sveikatinimo programas – Visuomenės sveikatos specialiajai programai šiemet numatyta apie 1,5 milijono litų.
Savivaldybės gydytoja apgailestavo, kad sveikatos įstaigos nerodo iniciatyvos. Praėjusiais metais sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir efektyvumo užtikrinimui buvo suplanuota 800 tūkst. litų, panaudota – tik pusė.
„Dotacijų nedalijame. Norint pasinaudoti programos lėšomis, reikia pateikti projektus. Tik šitaip galima paremti ir baseino veiklą“, – informavo pašnekovė.
Darbo grupė įpareigojo ligoninės administraciją per vieną mėnesį parengti fizinio aktyvumo skatinimo programą visoms gyventojų grupėms. Tarybai ją patvirtinus, baseinas būtų išgelbėtas.
Už baseino išsaugojimą pasisako ir Savivaldybės meras Vilhelmas Džiugelis. Būtent jo iniciatyva, jam dirbant ligoninės vadovu, ir buvo įkurtas balneologijos skyrius, atnaujintas baseinas. Skyriaus įrengimas kainavo apie pusantro milijono litų.
„Viena suvokiu, uždarę baseiną, niekada jo nebeatidarytume“, – teigė meras.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Ligoninės baseinas nebeveikia jau antras mėnuo.
