Mažeikiškis verslininkas, pasišovęs buvusią kulinarijos parduotuvę senamiestyje paversti moderniu pastatu, nesiruošia sunaikinti šalia esančio skvero. Taip „Alaibos“ direktorius Alvydas Balčiūnas patikino mažeikiškius, kurie atėjo į projekto pristatymą. Nors verslininko planai sukėlė daug aistrų, iš pirmų lūpų sužinoti visą tiesą panoro tik saujelė gyventojų. 
TIKSLAS – INFORMUOTI
Planuojamas statyti pastatas „apaugo“ gandais. Vieni mažeikiškiai teigia, neva jame įsikursiąs viešbutis, lošimo namai ar net viešnamis. Kiti skelbia pavojų senamiesčio parkui ir renka parašus dėl jo išsaugojimo. Labiausiai besipriešinantys mažeikiškiai susibūrė į iniciatyvinę grupę „Mažeikių senamiesčio vertybėms išsaugoti ir puoselėti“.
UAB „Alaiba“ direktoriaus Alvydo Balčiūno iniciatyva trečiadienį vyko susitikimas su gyventojais. Jame dalyvavo ir UAB „Šiaulių komprojektas“ projekto vadovas Vytautas Marcinkus bei projekto autorė, architektė Regina Miceikienė.
„Aš norėjau, kad žmonės išgirstų tiesą, koks objektas bus statomas, kokios jo ribos, architektūriniai sprendimai. Matau ir esu įsitikinęs, kad gyventojai yra dezinformuoti. Parašus renkantys žmonės juos klaidina, teigdami, neva bus sunaikintas skveras, ir kalbėdami apie kitokias grėsmes“, – pastebėjo verslininkas.
A. Balčiūnas akcentavo susirinkime nesiekęs keisti žmonių nuomonę.
„Kas vienam skanu, kitam – negardu, kas vienam gražu, kitam – nepatinka. Tai yra asmeninė nuomonė – ir kiekvienas iš jų yra teisus, – lygino verslininkas, – tačiau kompetentingai įvertinti architektūrą, miesto užstatymą ir perspektyvas gali specialistai ir valstybės institucijos, kurios už tai atsako, tai išmano“.
SUSIKIRTO INTERESAI?
Prieš biurų pastato statybą nusiteikę žmonės ėmėsi parašų rinkimo akcijos – neva iškilo grėsmė skvero saugumui. Parašai tapo koziriu iniciatyvinei grupei atstovauti visuomenės nuomonei. Susirinkime vis buvo kartojama, kad biurų pastato atsiradimas pakenktų visuomenės interesui.
„Mažeikiuose gyvena 45 tūkstančiai žmonių, iš jų suaugusių, galinčių reikšti savo nuomonę, 15–20 tūkstančių, 100 ar 1000 kreipimąsi dėl skvero išsaugojimo pasirašiusių žmonių nėra visuomenė“, – teigė „Alaibos“ direktorius.
(Beje, į susirinkimą atėjo vos 27 žmonės).
A. Balčiūnas žmones patikino, kad ir pats pasirašytų už skvero išsaugojimą. Kalbėdamas su „Santarve“ verslininkas suabejojo, ar iniciatyvinės grupės siekiai yra tokie kilnūs, ar ji iš tikrųjų gina visuomenės interesą. Mieste sklando kalbos, kad yra norinčiųjų įsikurti skvero žemėje, o biurų pastatas trukdytų tokiems sumanymams, nes septynių aukštų statiniui būtina erdvė.
„Aš jau dabar turiu klientą, kuris sutiktų už arą mokėti 80 tūkst. litų. Reikėtų skelbti skvero žemės pardavimo aukcioną“, – „Santarvei“ neseniai sakė Nekilnojamojo turto agentūros savininkas Saulius Maskaliūnas.
SKVERO NENAIKINS
Per susitikimą netrūko piktų replikų, kaltinimų.
„Statykite, bet ne gamtos sąskaita. Kodėl norite sunaikinti klevą ir eglę, šimtamečius ąžuolus?“ – replikavo landšafto specialistė Danutė Miškinienė.
„Aiškiai sakykite, kad norite panaikinti skverą. Po kelių metų jo vietoje bus įrengta parkavimo aikštelė“, – prognozavo buvęs statybininkas Aleksandras Adomaitis.
A. Balčiūnas paaiškino, kad jis nėra skvero žemės savininkas. Žemės klausimus ir skvero likimą gali nuspręsti tik savivaldos ir apskrities institucijos.
Projekto vadovas V. Marcinkus patikino, kad nebus sunaikintas nė vienas medis. Netikintiems siūlė atidžiau pastudijuoti projektą
„Skveras bus išsaugotas, neklaidinkite nei kitų, nei savęs“, – akcentavo V. Marcinkus.
Priešiškai nusiteikę gyventojai replikavo, neva medžiai ir skveras nukentės nuo statybų technikos.
Projekto vadovas bandė juos nuraminti: naujausios statybų technologijos leidžia statyti visai šalia kito namo ar medžio. Be to, atliekant darbus vadovaujamasi statybos kultūra ir atsakomybe.
„Jeigu sakote, kad prie medžio negalima pastatyti namo, nuvažiuokite į Palangą, kur medžiai auga namo viduje. Ir mašinų aikštelę galima įrengti tarp stovėjimo vietų paliekant medžius. Šitaip yra visame civilizuotame pasaulyje, taip įrengta parkavimo aikštelė ir Gedimino prospekte“, – aiškino jis.
TRANSPORTO PROBLEMA
Į susirinkimą atėję mažeikiškiai egzaminavo projektą pristačiusį verslininką. A. Balčiūnas teigė, kad jokios paslapties nėra – pastate numatyta iki 100 darbo vietų, jame įsikurtų įmonių kontoros, bankas.
Projekto oponentai bandė suskaičiuoti, kokią įtaką toks statinys turėtų transporto srautui. Susirūpinę, kad dėl automobilių gausos gali būti uždarytos gretutinės gatvės, svarstė: ar ne geriau būtų buvę, jog tame Laisvės gatvės kampe būtų parduotuvė, restoranas ar bistro.
„Senamiestyje egzistuoja parkavimo problema. Nesvarbu, kas čia būtų, parduotuvė ar kavinė, restoranas ar biurų pastatas, problemos neišspręstų. Atidarius 100 vietų restoraną, lankytojų būtų keturgubai daugiau, negu jų bus biurų pastate. Į parduotuves prekes vežantis sunkiasvoris transportas dar labiau trukdytų gyventojams“, – aiškino V. Marcinkus.
„Alaibos“ direktorius A. Balčiūnas jam pritarė. Verslininkas yra numatęs, kaip iš dalies spręsti problemą: būtų įrengta 10–11 vietų požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, yra numatytos automobilių stovėjimo vietos aplinkinių namų kieme, jas įrengiant būtų sutvarkytas apleistas plotas prie dujų rezervuarų.
„Transporto nebus daugiau negu numatyta stovėjimo vietų. Automobilių daugėja, negalima senamiesčio centro užstatyti automobiliais. Didesni miestai stengiasi apsaugoti centrą nuo automobilių srauto. Gal po kažkiek laiko ir mes, mažeikiškiai, automobilius paliksime toliau nuo centrinės gatvės ir pradėsime daugiau vaikščioti pėsčiomis? O gal kaip olandai imsim važinėti dviračiais?“ – svarstė verslininkas ir prisipažino, kad ir pats neretai pagalvojąs apie tokią transporto priemonę.
SENA KEIČIA NAUJA
Aleksandras Adomaitis gyrėsi, kad nuo 1953-iųjų metų pažįsta Mažeikius, net 25 metus pats juos statęs.
„Jūs užsimojot panaikinti pagrindinį miesto akcentą, pakeisti miesto veidą. Aš ne prieš pastatą, bet statykite jį kitur“, – siūlė kažkada Statybos tresto kilnojamosios mechanizuotos kolonos viršininku dirbęs vyras.
Numatomas statyti pastatas per susitikimą ne kartą skambiai vadintas dominantės vardu. Anot projekto kritikų, modernus, septynių aukštų statinys nedera prie senamiesčio centro.
„Jeigu jau taip garbingai pavadinote būsimą pastatą, tai jeigu jis būtų kitoje vietoje, ar ten neatsirastų ir centras?“ – retoriškai klausė „Alaibos“ direktorius.
A. Balčiūnas bandė diskutuoti su statybininku A. Adomaičiu.
„Ar kurdami Mažeikius medinių namų nekeitėt mūriniais, daugiaaukščiais namais? Kodėl tada nesistengėt išsaugoti tų metų miesto veido? Galbūt jūs suplanavote ir siaurą Žemaitijos gatvę, kurią šiandien reikia keisti? Gyvenimas diktuoja naujoves, vyksta rekonstrukcijos, nauja keičia sena“, – savo argumentus dėstė verslininkas.
„Kova tarp seno ir naujo, modernaus ir atgyvenusio“ – taip „Santarvei“ mažeikiškių emocijas pavadino ir projekto vadovas V. Marcinkus.
SIMBOLIZUOTŲ AUGIMĄ
D. Miškinienė, per susirinkimą verslininką raginusi su tiesa elgtis garbingai ir sąžiningai, rodos, pati bus suklaidinusi susirinkusiuosius. Ji ne kartą akcentavo, kad tokio pastato statyba prieštarauja miesto generaliniam planui, nes plane jo nėra. Oponentams užkliuvo, kodėl senamiesčio centre leista statyti septynių aukštų pastatą.
„Ji turėtų argumentuoti, parodyti, kokiam generaliniam planui prieštarauja. Tam, kurį turi Savivaldybė, neprieštarauja“, – replikavo vyriausiasis architektas T. Pudžiuvis.
„Santarvei“ jis paaiškino, kad pastatas patenka į bendrą užstatymo teritoriją, kokį pastatą statyti, generaliniame plane nenurodyta.
T. Pudžiuvis paaiškino, kad dėl pastato statybos nereikėjo sudaryti specialiojo plano, nes jis neviršija 30 metrų aukščio. Anot vyr. architekto, Laisvės gatvė yra monotoniška, joje trūksta pastatų dominančių.
„Šis pastatas simbolizuotų miesto augimą, gerovės kilimą. Gal po metų kitų iškils 2–3 panašūs statiniai. O dėl dominantės? Reikia nagrinėti apžvalgos taškus. Jeigu važiuojame nuo „Mažeikių naftos“ ar Šiaulių, pirmiausia matome televizijos bokštą arba apleistą vandens bokštą. Senamiestyje bažnyčia lieka aukščiausias pastatas, niekas jo neužgoš“, – pastebėjo architektas.
DETALUSIS PLANAS PATVIRTINTAS
Priešiškai nusiteikę mažeikiškiai neišmušė iš pusiausvyros „Alaibos“ direktoriaus ir projekto vadovo bei jo autorės. Tada iniciatyvinės grupės lyderė Regina Lukošienė „pamosavo“ Vyriausybės atstovo Telšių apskrityje Algimanto Čepio raštu, tačiau teisę jį pagarsinti perleido D. Miškinienei.
Vyriausybės atstovas siūlo Savivaldybės administracijos direktoriui panaikinti įsakymą, kuriuo buvo patvirtintas detalusis planas sklypo riboms ir užstatymo režimui nustatyti.
„Man nesuprantami Vyriausybės atstovo veiksmai. Aš esu užsakovas, turintis siekių investuoti į regioną, kuris negali pasigirti investicijomis. Teikimas mano, o sprendimą priima valstybinės institucijos. Aš esu užsakovas ir nedarau įtakos jų darbui. Niekas detaliojo plano nepanaikino, už jį atsako savivalda, apskritis ir pats Čepys“, – aiškino verslininkas.
Vyriausybės atstovo sprendimu stebėjosi ir projekto vadovas V. Marcinkus. Jis patikino, kad detalusis planas buvo rengtas atsižvelgiant į įstatymų reikalavimus.
ĮŽVELGĖ POLITIKAVIMĄ
A. Balčiūnas sakė nesuvokiąs, kodėl būtent dabar atsirado Vyriausybės atstovo siūlymas, nors detalusis planas patvirtintas 2005 metų gegužės mėnesį. Galbūt tam įtakos turi artėjantys rinkimai?
Reaguodama į mažeikiškių skundą, situaciją dėl ketinimų statyti biurų pastatą aiškinasi apskrities viršininko sudaryta komisija.
„Manau, kad Vyriausybės atstovas žinojo, kad yra sudaryta komisija, ir siūlymą Savivaldybei įteikęs, nelaukdamas tos komisijos išvadų, pasielgė neetiškai. Nesuprantu tokio skubėjimo ir vertinu visa tai kaip spaudimą savivaldai ir investicijų į Mažeikius stabdymą. Kodėl Čepys nepanoro susipažinti su projektu, o aklai patikėjo skundo autoriais, jog pastatas bus statomas skvere? Darau prielaidą, kad jis tai darė dėl politinių tikslų“, – įtarė A. Balčiūnas.
A. Čepys, kalbėdamas su „Santarve“, bandė paneigti verslininko įtarimus.
„Vyriausybės atstovo institucija sprendimus vertina per savo prizmę, apskrities administracija – per savo“, – lakoniškai aiškino pašnekovas.
Vyriausybės atstovas neneigė, kad be teigiamos apskrities administracijos išvados Mažeikių savivaldybė nebūtų galėjusi patvirtinti detaliojo plano. A. Čepys sakė apskrities administraciją informavęs, kad, jo nuomone, šios institucijos išvada neteisėta.
„Apskrities administracija nėra pavaldi mūsų institucijai, mes nepavaldūs apskričiai. Kontroliuojame tik Savivaldybę, ar jų sprendimai atitinka įstatymus“, – paklausus, kodėl negalėjo susikalbėti tame pačiame pastate esantys valdininkai, atsakė A. Čepys.
SIŪLĖ ĮSIPAREIGOTI
„Alaiba“, statydama biurų pastatą, nesikėsina užimti parko teritorijos, sunaikinti jo žalumos. Atvirkščiai – numatyta sutvarkyti skvero kampą: pakloti takus, įjungti prieigų apšvietimą. Ar tokie ketinimai netarnauja visuomenės poreikiams?
„Kodėl neįsipareigojat sutvarkyti viso skvero? Tada žmonėms nekiltų abejonių, kad skvero neliks“, – verslininkui bandė užkrauti miesto valdžios pareigas neprisistačiusi moteris.
Į susirinkimą atėjusius mažeikiškius, rodos, bus sudominęs projekto vadovo V. Marcinkaus siūlymas transporto srauto problemą spręsti, po skveru įrengiant automobilių stovėjimo aikštelę. Tačiau įgyvendinti šią idėją jie ir vėl norėjo primesti verslininkui.
A. Balčiūnas klausė, ar gyventojai įsivaizduoja, kiek kainuoja skvero sutvarkymas, tokios aikštelės įrengimas.
„Tai yra visuomenės ir savivaldos reikalas“, – teigė verslininkas.
Projekto autorė, architektė iš Šiaulių Regina Miceikienė pastebėjo, kad senamiesčio skveras neatitinka šiandienos reikalavimų, nejauku esą po jį vaikščioti.
„Manau, kad miesto visuomenė turėtų judinti vietos valdžią, kad ši skirtų pinigų skverui rekonstruoti. Tam būtų galima panaudoti ir Europos Sąjungos lėšas“, – samprotavo architektė.
PASIGEDO KLAUSYMOSI
Miesto seniūnas Petras Užkuras teigiamai vertino verslininko norą gyventojams paaiškinti apie savo planus.
„Organizuojama parašų rinkimo akcija, erzinami žmonės, o tiesa nutylima. Ir susirinkime dalyvavusiems ji nelabai rūpėjo, nes atėjo, ko gero, suinteresuoti žmonės, o ne visos visuomenės atstovai. Susirinkusieji nenorėjo girdėti, kas jiems aiškinama“, – pastebėjo seniūnas.
P. Užkuras įsitikinęs, kad modernaus pastato atsiradimas priverstų pasitempti ir kitus mažeikiškius. Galbūt atsirastų poreikis sutvarkyti ir gyvenamųjų namų fasadą, skverą? Jo nuomone, kai kurie medžiai yra ligoti, jų šaknys paviršiuje, dėl to skverą būtina rekonstruoti.
„Nematau istorinio paveldo. Ką saugom? Buvusią stiklinę krautuvę, šiukšlyną? Aš matau pažangą. Mes turime modernėti, orientuodamiesi į šiuolaikiškus pastatus, kaip Vilniaus bankas ar planuojamasis statyti“, – samprotavo seniūnas.
