Daugiabučio namo penktojo aukšto bute trūkus vamzdžiui vanduo pridarė didelių nuostolių ne tik jo, bet ir žemutinio buto šeimininkams. Nejausdami jokios kaltės gyventojai nesutinka mokėti butų ūkiui už pakeistą trūkusį ventilį. Esą sumokėję už svetimą daiktą, jie prisiimtų atsakomybę už kaimynams padarytus nuostolius. Aklavietėje dėl mažo ventilio atsidūrė ne tik gyventojai, bet ir atsakymus turinčios žinoti institucijos.
PO AVARIJOS BUTE – KAIP PO POTVYNIO
Paryčiais į vieną daugiabučio butą iš koridoriuje esančios bendro naudojimo vamzdynų spintos ėmė veržtis vanduo. Paaiškėjo, kad avarijos kaltininkas – trūkusi ventilio veržlė. Kol buto šeimininkei pavyko rūsyje surasti, kokius vamzdžius užsukti, vanduo tvindė ne tik penktąjį aukštą, bet ir bėgo per ketvirtojo aukšto lubas, šviestuvus, sėmė grindis. Kol iškviesta atvyko avarinė tarnyba, praėjo apie 20 minučių. Penktojo ir ketvirtojo aukštų dviejų kambarių butai atrodė kaip po ką tik praūžusio potvynio.
UAB „Mažeikių butų ūkis“ santechnikas greitai atliko savo darbą: rūsyje užsuko ventilį, avarijos vietoje, penktajame namo aukšte esančiame bute trūkusią veržlę ir ventilį pakeitė nauju. Santechnikas dar paaiškinęs, kad montuojant prietaisus ant vandentiekio vamzdžio, buvusi perveržta ventilio veržlė.
KREIPĖSI PAGALBOS Į REDAKCIJĄ
Už santechniko darbus butų ūkis pateikė darbų atlikimo aktą: už ventilį ir jo keitimą buvo priskaičiuota beveik 30 litų. Buto savininkams nustebus, įmonės darbuotoja paaiškino, kad šis ventilis yra buto nuosavybė. Esą butų ūkiui priklauso į butą ateinančio šalto vandens vamzdžio iki ventilio priežiūra bei pats vandens apskaitos prietaisas.
Anot buto savininkų, ventilis per veržlę jungiasi su vandens apskaitos prietaisu, kuris yra užplombuotas, prie jo buto savininkai neturi teisės kišti rankų.
Tiesos paieškas žmonės tęsė pas Butų ūkio Naujamiesčio tarnybos viršininką Gintarą Remeiką. Pastarasis, nesiėmęs nieko aiškinti, pateikęs vienintelį teiginį: reikėję apdrausti butą.
„Be abejo, prašoma suma už santechniko darbus nėra didelė. Tačiau sumokėdami pinigus, prisiimtume sau kaltę. Tokiu atveju gali tekti kompensuoti ketvirtame aukšte nuo avarijos nukentėjusio buto remonto darbus“, – į „Santarvę“ pagalbos kreipėsi gyventojai.
ATSAKOMYBĖS KLAUSIMAS LIEKA GINČYTINAS
Naujamiesčio tarnybos viršininkas G. Remeika, kalbėdamasis su „Santarve“, nebuvo toks kategoriškas. Paklaustas, kurios vandentiekio vamzdžio atkarpos priežiūra priklauso namą administruojančiai įmonei, o kurios – buto savininkui, jis paaiškino, kad riba esanti ventilis.
Esą iki ventilio butų ūkis keičia vamzdyną, jį prižiūri ir niekam jokių pretenzijų nereiškia. Trūkus ventiliui, atsakomybės klausimas už šį faktą lieka ginčytinas. Tačiau vandens skaitiklis esąs gyventojo nuosavybė, tad ir ventilis, kuris yra prieš skaitiklį ir jungiamas į jį, taip pat yra to buto savininko nuosavybė.
„Kol kas butų ūkis ventilių negamina, ir ne mūsų kaltė, kad jie trūksta. Gaminių kokybė prasta, todėl kiekvienas gyventojas turėtų apsidrausti savo butą, nes tik tai gelbsti avarijos atveju. Jeigu nori ramiai miegoti, išvažiuoti iš namų, išeiti į darbą, reikia draustis“, – akcentavo G. Remeika.
Tarnybos viršininkas sutiko, kad buto savininko kaltės šiuo atveju nėra. Nors pagal projektą vandens apskaitos prietaisai (kartu su ventiliu) būna įrengti vonioje, tačiau kai kurie gyventojai (kaip ir yra padaryta bute, kur įvyko avarija), suderinę su butų ūkiu, juos perkelia į bendro naudojimo vamzdynų spintą. Šiuos darbus gali atlikti tik butų ūkio specialistas, arba gyventojas gali samdyti tokiems darbams atlikti atestuotą įmonę.
GENERALINIAM DIREKTORIUI – TAIP PAT PER SUDĖTINGA
„Mažeikių butų ūkio“ generalinis direktorius Vidmandas Stonkus patikslino savo pavaldinį: šalto vandens apskaitos prietaisas priklauso vandens tiekėjui – UAB „Mažeikių vandenys“.
„Šalto vandens vamzdyno aptarnavimu iki ventilio rūpinasi butų ūkis, ventilis priklauso buto savininkui, mažytė atkarpėlė nuo ventilio iki vandens skaitiklio yra gyventojo, skaitiklis – „Mažeikių vandenų“, o jau toliau visi vamzdynai – ir vėl gyventojo“, – vardijo direktorius ir pridūrė, kad ne taip paprasta kiekvienam susiorientuoti, kiek ir kam šio vamzdžio priklauso.
Painus tas reikalas buvo ir pačiam generaliniam direktoriui, dėl „detalesnio išaiškinimo“ jis pasiūlė kreiptis į savo pavaduotoją Povilą Stankevičių.
V. Stonkus pastebėjo, kad toks atvejis – ne pirmasis. Pasak jo, dėl tokių vandentiekio avarijų bendrovei ne kartą yra tekę tartis su draudimo kompanijomis dėl nuostolių atlyginimo.
„Čia tikrai niekas nekaltas. Juk visi puikiai žinome, kad bet kokia technika genda, lūžta, net ir laivai skęsta, ir nieko nepakeisi“, – apgailestavo butų ūkio vadovas.
TEIGINIUS GRINDĖ DOKUMENTAIS
Generalinio direktoriaus pavaduotojas P. Stankevičius, remdamasis rajono Savivaldybės tarybos sprendimu ir Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklėmis, konstatavo, kad karšto ir šalto vandens sistemos priežiūros ir eksploatacijos riba yra iki įvadinio ventilio bute. Tuo tarpu vartojimo riba yra už vandens apskaitos prietaiso. Kitaip sakant, tai yra riba, nuo kurios buto savininkas moka už jo suvartotą vandenį. Taigi, yra dvi ribos, kurias būtina aiškiai įsidėmėti ir skirti.
P. Stankevičius taip pat informavo, kad Savivaldybės tarybos sprendimu vandens apskaitos prietaisus savo lėšomis įrengia ir eksploatuoja UAB „Mažeikių vandenys“. O tarp eksploatacijos ir vartojimo ribų, be vandens apskaitos prietaiso, čia esantis ventilis ir atkarpa tarp šių dviejų prietaisų – gyventojo nuosavybė.
PRIEŽASTĮ TURĖJO AIŠKINTIS… GYVENTOJAI
Ką, įvykus avarijai bute, turėjo daryti jo savininkai? Pasak P. Stankevičiaus, jiems reikėjo kviesti nepriklausomus ekspertus, kad išsiaiškintų priežastį, dėl ko trūko ventilis. Ar buvo neteisinga eksploatacija, kai kas nors priėjęs ventilį paveržė, ar ventilis buvo brokuotas, o gal sudilęs.
„Žinoma, galima patarti buto savininkui ventilio gamintoją duoti į teismą, – šypsojosi specialistas, – bet tai tas pats, kaip šakėmis rašyti ant vandens. Pirmiausia todėl, kad jis nesuras ir nenustatys to gamintojo“.
Anot P. Stankevičiaus, dažniausiai ventiliai būna kinų gamybos ir nėra patikimi. Tačiau į mūsų šalį būtent ir patenka pati pigiausia, prasčiausios kokybės produkcija. Be to, ir pirkėjas paprastai renkasi pigiausią prekę.
„Labai norėčiau šiems žmonėms padėti, bet taisyklės yra tokios ir ne kitokios. Vandens apskaitos prietaisų patikra atliekama kas ketveri metai, o ventilis – gyventojo, jo niekas netikrina. Juk, pavyzdžiui, automobiliui keičiame tepalus, atliekame techninę apžiūrą, be to jis nevažiuos. Lygiai tas pats yra su vandentiekio sistema. Ją reikia prižiūrėti ir teisingai eksploatuoti, nes pasekmės gali būti liūdnos“, – sakė P. Stankevičius ir patikslino, kad naujas ventilis nei iš šio, nei iš to trūkti negali.
UAB „Tavo pastogė“ direktorės Elenos Stanulienės nuomone, teisingiausia šiuo atveju būtų kaltinti ventilio gamintoją. Kažkas buvo ventiliui, jeigu jis trūko. Anot jos, čia tik teismas gali išsiaiškinti ir priimti galutinį sprendimą.
DRAUDIMAS GALI REIKALAUTI ATLYGINTI ŽALĄ
Kokį vaidmenį šiame procese atlieka draudimo kompanijos? Šiuo atveju ketvirtajame aukšte esantis aplietas butas buvo apdraustas, virš jo esantis, kur įvyko avarija – ne. Draudimo bendrovė siunčia raštą daugiabutį namą administruojančiai įstaigai, konkrečiai – butų ūkiui. Atgal siunčiamas toks atsakymas: „Įvyko avarija aukščiau esančiame bute, kuris neįeina į Mažeikių butų ūkio aptarnavimo ribas“.
Kaip pastebi BTA draudimo Mažeikių poskyrio vadovė Vilija Raštutienė, draudimo bendrovė klientui padarytos žalos nuostolius atlygina bet kuriuo atveju, o dėl kaltininkų Žalos turto skyrius pasilieka teisę pats spręsti, ką daryti.
Kaip bežiūrėsi, kaltų kaip ir nepavyksta rasti. Ventilis – buto savininko. Šio prietaiso kokybė priklauso nuo gamintojo. Jo ieškoti – tarsi vėją laukuose gaudyti. Taigi žvilgsnis krypsta į buto savininką.
PRIEŽIŪROS RIBA – APSKAITOS PRIETAISAS
Buto, kuriame įvyko vandentiekio avarija, savininkė teigė, kad jį įsigijo prieš 5–6 metus. Nusipirkus butą, tiems darbams atestuotas specialistas pakeitė ventilį. Rašytinės sutarties su administruojančia įmone (butų ūkiu), kuri būtų prisiėmusi kokius nors įsipareigojimus dėl šalto vandens sistemos priežiūros, moteris nėra sudariusi.
Anot Savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto Jono Repšio, kuruojančio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų nuvedimo sritį, kiekvienu atveju vandens sistemos priežiūros ir vartojimo ribos, atsižvelgiant į vandentiekio tinklų išdėstymą, nustatomos minėtoje sutartyje, o jeigu jos nėra, tai priežiūros riba laikoma apskaitos prietaisas. Be to, butų ūkis turi turėti Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) darbų sąrašą, kuriame turi matytis šalto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) riba.
J. Repšys pateikė Vyriausybės patvirtintą nutarimą „Dėl viešosios vandens tiekimo sutarties standartinių sąlygų patvirtinimo“. Joje rašoma, kad „vartotojų skundus dėl sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo, vandens apskaitos, vandentiekio avarijų, vandens tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo ir sąskaitų pateikimo“ nagrinėja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba prie Teisingumo ministerijos. Ten ir patarė kreiptis nukentėjusiems mažeikiškiams.
TAŠKĄ PADĖTI GALĖTŲ TIK ATITINKAMA TARNYBA
Savivaldybės specialisto patarimu pasinaudojo „Santarvė“. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vyriausiasis specialistas viešiesiems ryšiams Vitas Ūsas paaiškino, kad tie dalykai nėra reglamentuoti teisės aktais. Ši situacija esanti nestandartinė. Jis informavo, kad Vyriausybės patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų viename iš punktų nurodyta, jog „įgyvendindamas savo pagrindinį uždavinį, administratorius sudaro namo bendrojo naudojimo objektų aprašą, prireikus jį papildo arba keičia“.
Apraše turi būti nurodyta bendrojo naudojimo objektų rūšis, jų paskirtis ir individualūs požymiai, techninė būklė, su jais susijusios patalpų savininkų teisės ir prievolės. Aprašą administratorius pateikia Savivaldybės administracijos direktoriui arba jo įgaliotam atstovui, o aprašo kopiją – patalpų savininkams ir kitiems administratoriui žinomiems su administruojamu turtu susijusiems suinteresuotiems asmenims.
„Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę ginčyti namo bendrojo naudojimo objektų aprašą ir reikalauti jį pakeisti, apmokėdamas su tuo susijusias išlaidas. Nesutarimų atveju ginčą sprendžia teismas“, – akcentavo vartotojų teises ginančios tarnybos atstovas.
V. Ūso teigimu, norint įvertinti konkrečią situaciją, būtina susipažinti su visomis aplinkybėmis, visų pirma, kas yra vandens apskaitos mazgo savininkas, kas atsakingas už tinkamą priežiūrą bei eksploataciją, dėl kieno kaltės ir dėl kokių priežasčių įvyko avarija.
Anot buto savininkės, jokio bendrojo naudojimo objektų sąrašo ji ir akyse nemačiusi, taip pat, kaip ir nieko nežino apie šių objektų individualius požymius ir jų techninę būklę.
Pasiteiravus apie tokių objektų sąrašą UAB „Admituras“ direktoriaus Antano Barvydžio, jis informavo, kad Mažeikių rajono savivaldybės tarybos sprendimu 2008 metų gruodį yra patvirtintos gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų ir inžinerinių įrenginių naudojimo taisyklės.
Butų savininkai šių taisyklių neturi, nes, anot direktoriaus, Tarybos sprendimai gyventojams nedalijami. Esą šios taisyklės buvo publikuotos spaudoje, ir kiekvienas laisvai gali su jomis susipažinti bendrovės arba Savivaldybės tinklalapyje.
Nuotr. Sigito STRAZDAUSKO.: Gyventojams nelengva susiorientuoti vamzdynų raizgalynėje.
