„Nebežinau, kas daros, oi, ta dalia dalužė, ir kas mane nugirdė: ar tu jau ar gegužis?“ – iš visos širdies traukė mažeikiškiai per Gyčio Paškevičiaus koncertą.
Gyvos muzikos klausėsi nepilna salė, bet dainininkas apsidžiaugė: „Matyti, kad susirinko ne Radžio gerbėjai!“
Tad su muzikantu daug kalbėjome apie muziką, Radžį, Euroviziją, Tėvynę. Ir šiek tiek apie poilsį.
APIE MUZIKĄ
Mažeikiuose G. Paškevičius pristatė savo naujausią albumą „Langas į tavo širdį“. Regis, tą langą į žemaičių širdis jis atvėrė kuo puikiausiai, mat nuo pat pirmųjų akordų salė lingavo, plojo, dainavo.
Per pertrauką sustojusios moterys plepėjo apie koncertą ir apie patį dainininką: „Koks pasikeitęs! Kur kažin jis buvo dingęs?“
Į nugirstą klausimą šiauliškis dainininkas, „nusikalęs“ po koncerto, atsakys su šypsena: „Jei televizijoje nesimakaluoji, tai ir esi dingęs mat“.
G. Paškevičius kategoriškai nusiteikęs prieš „makalavimąsi“ televizijoje vien dėl to, kad pasidarytų reklamą.
„Reklamą reikia daryti savo kūryba, muzika, koncertais. Visame pasaulyje yra taip, kad muzikantai gyvena iš kompaktų, o reklaminis paketas eina tik turo metu. O dabar darosi reklamą iš bet ko: pirštą įsidūrė ir jau laikraščiai rašo! Žinoma, jei žmonėm nėra daugiau ką parodyti – nei muzikoje, nei scenoje, tai kas jiems belieka. Gražūs, kol jauni. Labai norėčiau į juos pasižiūrėti, kai jiems bus 46 metai,“ – energingai kalbėjo dainininkas, bet pripažino, kad Lietuvoje taip nelabai išeitų – lyg kokios kitos taisyklės čia egzistuotų.
DAR APIE MUZIKĄ
Šiauliškis praėjusiais metais bandė dalyvauti viename muzikiniame šou, tačiau ilgai netempė. Kaip pats pašnekovas prasitarė – buvo gaila laiko, nes reikėjo įrašinėti albumą.
Kelintas šis albumas? G. Paškevičius neiškart atsakys, nes jų tiesiog neskaičiuoja. Kaip neskaičiuoja, ir kelintas dabar turo koncertas. Jis daug ko „nesureikšmina“.
Vienas dalykas, ko dainininkas pasimokė – pasilikti namie nors vieną albumą.
„Į pabaigą pradėjau kaupti. Daug savo albumų nebeturiu. Žinoma, kai pasirodo albumas, tu jų kažkiek gauni, bet ateina vienas draugas, kitas – ir išdalini. Net pirmojo „Winner“ (angl. – laimėtojas) neturiu! O dabar, išėjus albumui, žmona jau sako – parašyk man. Tai ir rašau ant plokštelės: „Rugilei su šeima“. Su autografu juk kitiems nebepadovanosi,“ – užsirūkydamas juokėsi muzikantas.
Albumus turi ir šiauliškio dainininko atžalos, tačiau tėčio muzika namie skamba nebent tada, kai jo namie nebūna. „Taip esu pasakęs,“ – pakėlė antakį dainininkas.
Ar vaikai paseks tėčio pėdomis? Neaišku. Šešiolikmetis Dominykas sportuoja – valdo krepšinis. Beje, krepšinis – ir tėčio aistra. Gal pirmokėlė Urtė?
Muzikantas nenorėjo spėti: „Nieko aš jos neverčiu. Nežinau, kas iš jos išaugs, bet su menais kažkas bus“.
IR DAR APIE MUZIKĄ
Melodijų G. Paškevičiaus albumuose įvairiausių – nuo roko iki popso, nuo romansų iki lengvų, nieko nepasakančių dainų.
Priešpaskutiniame albume daug rusiškų romansų karine tematika. Menininkas atsikrenkštęs gūžteli pečiais – dainuotų ir lietuviškai, bet tokių dainų tiesiog nėra.
„Tas dainas dainuoja žmogus, labai mylintis Tėvynę. Kalbama ne apie komunistinę Rusiją, o tą, carinę, Rusiją. Jie turi istoriją, jie turi vienybę, ko neturime mes. Vienintelis kartas, kada Lietuva buvo vieninga – Sausio 13-oji, bet po to ta vienybė išblėso. Visi verkia ir viskas. O šiaip gatavi vienas kitam gerklę perpjauti, – nukratydamas cigaretės pelenus apie tautiečius kalbėjo dainininkas. – Užsienyje gyvenantys rusai sako: mes kai prigeriame, duodam į kailį svetimšaliams, o jūs kaunatės su savais.“
G. Paškevičius mano, kad ir kurti tokių dainų nesiseka, nes tiesiog nėra tradicijų, tautos savasties: „Kliurkinam svetimus „šmotus“ ir viskas. Nieko nesakau, atsiranda ir alternatyvios muzikos, yra neblogų atlikėjų, tačiau jie tik pogrindyje. O dauguma klauso Radžio… Jau bajeris yra. Kai kas nors paklausia, ką daryti, visi juokdamiesi atsako: klausk čigono…“
IR DAR…
Tęsiant kalbą apie lietuvių pomėgį dainuoti, G. Paškevičius prisiminė tarptautinį „Eurovizijos“ dainų konkursą. Dainininkas jį vertina skeptiškai. Sakė, nuomonė dar labiau suprastėjo po to, kai antrą vietą laimėjo Ukrainos artistas Verka Serdiučka.
„Man pasidarė aišku, koks ten lygis ir kas ten iš viso darosi, ojei. Jei atsitiktų taip, kad Lietuva kada nedalyvautų, tai ir ačiū Dievui! Bliamba, ta Eurovizija – toks išpūstas reikalas,“ – įtraukęs dūmą apie lietuvių aistras dėl tarptautinio konkurso sakė G. Paškevičius.
Muzika – darbas, o darbas – muzika. Bet dainininkas prisipažino, jog po kelių paeiliui koncertų užsidaro namuose ir laukan nekiša nosies. Tyli – saugo balsą, mat po gyvo garso koncertų vos prašneka. Gulinėja lovoje, kryžiažodžius sprendžia – valo „smegeninę“.
„Kai žmonės pasako, jog per mėnesį turi keturiasdešimt koncertų, tai nesąmonė! Tiek koncertų gali turėti tas, kuris nedainuoja – pasileidžia kompaktą ir strikalioja scenoje,“ – prieš simuliavimą scenoje griežtai pasisakė muzikantas, pats visad dainuojantis gyvai.
APIE POILSĮ!
Muzikanto šeima prie tokio vyro ir tėčio darbo grafiko jau yra įpratusi. Keli mėnesiai per turus jo beveik nematyti, o po to, kaip pašnekovas šypsodamasis pasakė, „viskas čiki“.
(Mums bekalbant kolegos pasveikinti atėjo „Sekmadienio“ įkūrėjas Antanas Dargis: apsikabino, pasilabino ir pradėjo diskutuoti apie kažkokius „trigerius“. Teko karpyti ausimis… O paskui apie kovo 21 dieną Šiauliuose vyksiantį grandiozinį turo baigiamąjį koncertą, kur taip pat koncertuos geriausi draugai – Arina, Česlovas Gabalis, Ovidijus Vyšniauskas ir kt.).
Užsirūkęs jau kažkelintą cigaretę, dainininkas pasakojo apie poilsį savoje sodyboje: „Bambą trinu, užsiimu ūkio darbais, pavyzdžiui, malkas skaldau. Kai sodybą turi, tai darbų ojej – krūvos. Bet tada aš ILSIUOSI“.
G. Paškevičius – aistringas žvejys ir prisipažino, jog labai pavydi Korsakui (Paulius Korsakas – TV laidos „Vienam gale kablys“ vedėjas – K. V.), nes jis suderina darbą ir malonumą – žvejybą.
(Į persirengimo kambarėlį užsuka ir mažeikiškis Raimundas Margalikas – garsiosios dainininko dainos „Winner“ žodžių autorius. Vėl pastebėjimai apie vienas kito sentelėjimą, dalijimasis įspūdžiais, G. Paškevičiaus gitarų aptarimas…)
Grįžtam prie žuvų. „Žvejyba – tai laiko praleidimas. Galiu būti vienas, galiu būti su draugais, žvejyba – šventa. Ir jei nedainuočiau, tai tik žvejočiau!“ – į peleninę atstojančią stiklinę įmesdamas nuorūką nusišypsojo G. Paškevičius.
Mindaugo DULINSKO nuotr.: Jei G. Paškevičius nedainuotų, tuomet tik žvejotų.
