Neatsargus elgesys miške, ypač vasarą, gali baigtis nelaime. Viena jų – gyvatės įkandimas. Per šių metų liepą į Mažeikių ligoninės priėmimo skyrių dėl to kreipėsi trys žmonės. Jiems buvo suteikta medicinos pagalba.
Bet galėjo atsitikti ir kitaip, nes ligoninė neturi antivenino – serumo nuo gyvatės įkandimo.
PER MĖNESĮ – TRYS ĮKANDIMAI
Lietuvoje per metus būna apie 62–70 gyvačių įkandimo atvejų. Mažeikių medikai teigia, kad gyvačių įkandimas mūsų rajone – ne itin dažnas reiškinys. Mažeikių ligoninės priėmimo skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja Vilma Timinskienė sakė, kad per liepos mėnesį dėl gyvatės įkandimų į skyrių kreipėsi trys pacientai: dvi moterys ir vienas vyriškis.
Vieną moterį į skyrių pristatė greitoji medicininė pagalba, kiti du pacientai kreipėsi į skyrių patys.
Tai, pasak slaugytojos, normalus reiškinys: panašiai apie tiek pacientų dėl gyvatės įkandimo, kreipiasi kasmet.
GYVATĖS ATŠLIAUŽIA Į DARŽUS
Du pacientai buvo paguldyti į vidaus ligų skyrių, moteris, suteikus jai reikiamą medicinos pagalbą, išleista gydytis ambulatoriškai.
Vienai moteriai gyvatė įkando dirbant darže. Ji ravėdama nepamatė šliužo ir užmynė. Gyventojai, kurių daržai ribojasi su Mažeikių durpynu, pasakojo, kad gyvatės jų daržuose jau lyg ir normalus reiškinys. Mažeikių durpyne visada buvo daug gyvačių, todėl nuo tada, kai gyventojai pradėjo brautis į durpyno teritoriją, jo „šeimininkės“ nelabai noriai užleidžia vietą.
Vyriškiui gyvatė įkando besidarbuojant pamiškėje, kur jis krovė sausas šakas.
DAUG RIZIKOS FAKTORIŲ
Priėmimo skyriaus medicinos gydytoja Aurelija Rėpšienė pasakojo, kad gyvatės įkandimas, jo pasekmės kiekvienu atveju gali būti vis kitoks. Dažniausiai gyvatė įkanda į koją žemiau kelių. Gydytoja savo praktikoje neprisimenanti atvejo, kad įkandimas būtų kitoje vietoje.
Įkandimas į galūnes, riebalinį audinį ne toks pavojingas, kaip į liemenį, veidą ar tiesiog į kraujagyslę.
Dar įgėlimo pasekmės dažniausiai priklauso nuo to, kiek žmogus yra alergiškas. Gydytoja gyvatės įkandimą palygino su bitės įgėlimu: jeigu žmogus itin alergiškas, ir vabzdžio įgėlimas gali turėti rimtų komplikacijų.
Pavojingiausias atvejis, jei nuo gyvatės įkandimo žmogų ištinka šokas. Tokiam pacientui laiku nesuteikus medicininės pagalbos, jis gali mirti.
SERUMO NETURI
Sunkiems apsinuodijimo atvejams gydyti gyvybiškai svarbus yra antiveninas. Tai įvairių nuodus neutralizuojamųjų antikūnų suspensija, pagaminta iš hiperimunizuoto gyvačių nuodais arklių serumo.
Šio priešnuodžio šiuo metu neturi nei greitosios medicinos pagalbos skyrius, nei Mažeikių ligoninės priėmimo, nei vidaus ligų skyrius. Gydytoja A. Rėpšienė sakė, kad anksčiau jo gaudavo iš Visuomenės sveikatos centro, bet pastaruoju metu itin sunkių apsinuodijimų nepasitaikė, todėl taikomi kiti gydymo būdai.
PRIEŠNUODŽIŲ NEPRIREIKIA
Mažeikių ligoninės direktoriaus pavaduotoja gydymui Rasa Mačiulienė sakė, kad serumo nuo gyvačių įkandimo vidaus ligų skyrius niekada neturėdavo, nes jo nereikėdavo. Medikai gyvatės įkandimą gydo kitais būdais. Pavaduotoja suabejojo serumo veiksmingumu. „Jeigu atsitiktų didelė nelaimė, serumas gal nelabai ir padėtų”, – samprotavo gydytoja.
Pasak R. Mačiulienės, kai yra ypatinga situacija, gyvatės įkąsti pacientai vežami kitur, pavyzdžiui, į Klaipėdą ar Šiaulius.
GYDOSI IR AMBULATORIŠKAI
Anot gydytojos, gyvatės įkandimas labiausiai pavojingas vaikams ir per 60 metų amžiaus žmonėms. Tokiems pacientams dažniausiai taikomas stacionarinis gydymas. Kitokio amžiaus žmonėms, jei nėra komplikacijų, suteikus reikiamą pagalbą, galima gydytis ambulatoriškai.
Apsinuodijimo gyvatės nuodais sunkumas ir baigtis priklauso ir nuo gyvatės dydžio, liaukų ir dantų būklės, kirčio kampo, trukmės, nukentėjusiojo amžiaus, kūno masės, sveikatos būklės, nukentėjusiojo fizinio aktyvumo po įkandimo. Todėl gydytoja pataria po gyvatės įkandimo kuo mažiau judėti.
SVARBU SUTEIKTI PAGALBĄ
Didesnė tikimybė būti įkąstam gyvatės yra dirbant žemės ūkio darbus, žvejams, medžiotojams, uogautojams ir grybautojams, turistams. Alkoholio vartojimas tokioje aplinkoje taip pat yra potencialus faktorius, kadangi mažina dėmesį.
Mūsų šalyje pavojingiausia gyvatė – angis, nes jos įkandimas sukelia kraujo pakitimus.
Nuo tinkamai ir laiku suteiktos pagalbos, įkandus gyvatei, priklauso tolimesnis gydymas. Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas niekada nereikia įgeltos galūnės veržti raiščiu, diržu ar skarele, nes tai gali sukelti kraujagyslių užkimšimą, kuris gresia sunkia komplikacija – gangrena. Negalima žaizdos pridengti, nes ji sunkiau gis.
KELETAS PATARIMŲ
Įkandus gyvatei, reikia kuo skubiau iš žaizdos išsiurbti nuodus. Geriausiai tai atlikti gumine kriauše ar pientraukiu, nes siurbiant lūpomis, į burną patekę nuodai, esant pažeistai gleivinei, gali patekti į organizmą.
Jeigu žaizdelės paviršius apdžiūvęs, ją reikia atverti spaudžiant odos raukšlę.
Siurbti – 15–20 minučių, nors daugiausia nuodų išsiurbiama per pirmąsias šešias minutes.
Po to žaizdelę reikia dezinfekuoti spiritu, degtine, jodu ar briliantine žaluma. Suteikus pirmąją pagalbą, būtina vežti nukentėjusįjį į artimiausią gydymo įstaigą. Nuo gyvačių apsisaugosime, jei miške avėsime gumine arba odine aukštaaule avalyne, apsirengti rekomenduojama standžiais austinės medžiagos drabužiais.
Gyvatės yra kurčios, nereaguoja į garsus, niekada pirmos žmonių nepuola – kanda tik gindamosios.
