Gyvenimas ant svarstyklių (dvidešimt trečia savaitė)

Rezultatas – 31 kilogramas
Sveiki, aš jau grįžau iš atostogų! Jei paklausite, kaip laikausi pastarosiomis dienomis, atsakysiu: noriu valgyti ir miegoti, nenoriu dirbti. Kai kurie mano draugai juokauja, jog tai – nuolatinė jų būsena.
O man, matyt, adaptacijos periodas.
Tiesa, pamažu įsitraukiu į darbus. O iš spintelės pamažu išsitraukiu visokius plastmasinius indelius – per atostogas jų retai kada prireikė, nes matinausi, kaip mano senelė sakydavo, tiesiai nuo ugnies… Beje, dėkoju komentatoriui, kuris priminė, kad visokie ten pusgaminiai, pusfabrikačiai ir kitokie marmalai – tiesus kelias į laidojimo biurą. Pati žinau, todėl nepiktnaudžiauju, bet jums prisipažįstu, kad kaip ir bet kuris užsiėmęs žmogus, kartais pasinaudoju gamintojų ir prekybininkų siūlomais patogumais.
Prisimenate, ką dainavo „Hiperbolės“ vyrai? „O labiausiai kenksminga gyventi!“
Na, vieną sveikatai kenkiantį dalyką aš jau įveikiau – nedirbau daugiau nei mėnesį ir stengiausi kuo mažiau galvoti apie viską, kas susiję su darbu. Kartu stengiausi iš galvos išmesti aplinkinio pasaulio aktualijas – kas kur vyko blogo ir baisaus, kas ką blogo nutarė ir įgyvendino, kas dar labiau pabrango ir toliau tuštins mūsų pinigines. Mačiau, kaip žaliuoja laukai, kaip žydi medžiai ir krūmai, kaip lietutis plauna šaligatvius ir praeivius… Gegužę orai nebuvo itin geri, užtat giedros ir šiltos dienos buvo dar brangesnės.
O dabar apie dietą. Nutariau, kad darbe laikytis manosios mitybos sistemos lengviau nei laisvalaikiu. Kad ir ką sakytum, per atostogas patogu – gali pasigaminti ir tuoj pat valgyti, nereikia keltis ankstybėmis ir ruošti dienos pietų, nereikia vos parbėgus iš darbo pulti ruošti vakarienės… Tačiau susidūriau su kita problema – laisvu laiku padažnėja svečiavimosi atvejų ir svečių priėmimų. O tai susiję su dideliais nepatogumais. Pirma – nuvažiavęs į svečius nešokdinsi šeimininkų, ką gaminti ir kada paduoti. Jie labai stengiasi, bet nuo to tik blogiau – jautiesi apsunkinęs žmones dar labiau nei tuomet, kai svečiuodamasis valgydavai ir gerdavai viską. Todėl teko tenkintis viskuo, ką duoda, tik kai ko neimti ir nekišti į burną. Mitybos laikas taip pat išsiderino – supratau, kai grįžusi namo po kelių dienų viešnagės vėl norėjau visko ir bet kada… Ir apskritai maniau, kad nieko gero svarstyklės per atostogas neparodys. Bet džiaugiuosi, kad vis dėlto pavyko numesti šešis kilogramus.
Reikia prisipažinti, kad noras vagiliauti iš šaldytuvo ar spintelės ėmė kamuoti vis dažniau. Ne veltui sakiau – geriau nė karto nenusikalsti, tada mitybos tvarka tampa norma. Tu su ja nei ginčijiesi, nei diskutuoji – tiesiog taip gyveni.
Bandžiau pateisinti save: geriau daryti mažas išimtis ir stabdyti tuos nykstančius kilogramus, kad iš nuosavos odos nereikėtų siūtis kišenių… Lyg tos mažos išimtys ilgainiui nevirsta didelėmis. Žodžiu, kad ir ką sau sakytume, kaip gundytume, visa tai tik atsikalbinėjimai. O azartas būti sąžiningam, kaip patys žinote, didėja tiesiog proporcingai numestų kilogramų skaičiui.
Dabar, kai tik užsinoriu čiupti kokį papildomą gabalėlį, geriu arbatos. Arba paprasto vandens iš čiaupo.
Lengva nėra. Vieną dieną labai norėjau šalto sauso šampano. Juolab kad buvo proga – ir neeilinė. Atidėjau kitam kartui, nors proga nesikartos.
Jeigu paklaustumėte, kokio patiekalo šią akimirką norėčiau labiausiai, ko gero, nepasakyčiau. Tie norai labai skirtingi, priklausomai nuo orų, nuotaikų, sveikatos būklės, aplink esančių pagundų…
Et, baikime apie maistą. Einu įsipilsiu puodelį vandens (jei tik jo yra, nes aplink vyksta visokios renovacijos, tad vanduo čiaupuose – lyg loterija).
Gavau vieną laiškelį, kuriame prašoma pasidalyti nekaloringų, bet skanių patiekalų receptais. Pati dabar gaminu kas šauna į galvą, tik kiekius riboju. Tačiau esu lankiusi vienos dietologės kursus, kur mus mokė, kaip gaminti tokį maistą. Savaitgalį pasirausiu tarp savo popierių ir būtinai surasiu.
Orai, sako, bus geri, tad neužmirškime, kad užimtumas ir bendravimas slopina apetitą. Tačiau didelis fizinis aktyvumas gryname ore sukelia nežmonišką alkį. Todėl visada turėkite vandens.
Arba arbatos.
ONĖ

One Reply to “Gyvenimas ant svarstyklių (dvidešimt trečia savaitė)”

  1. Vardas (privalomas) parašė:

    Onele,kiek prisimenu, jau ne pirma karta kudinies???

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto