Neseniai baigėsi pirmą kartą Lietuvoje organizuoti ir du mėnesius vykę „Metų vaistininkų 2007“ rinkimai. Juose dalyvavo net 1 080 didesnių ir mažesnių šalies vaistinių, kurios atstovauja įvairiems tinklams: „Eurovaistinės“, „Camelia vaistinių tinklas“, „Herbarijos vaistinės“, „N vaistinės“, „Gintarinės vaistinės“, „Apotheca“ ar yra nepriklausomos.
Pasak vieno iš rinkimų organizatorių – farmacijos kompanijos „Gedeon Richter Ltd“, atstovybės Lietuvoje vadovo Vytauto Padolskio, rinkimuose pateikti atsiliepimai leidžia nustatyti idealaus vaistininko portretą, kuriame turėtų būti bent 15 proc. išminties ir patarimų, 11 proc. darbštumo, neskaičiuojant laiko ir paros meto, 8 proc. geros nuotaikos, po 7 proc. jautraus nuoširdumo, paslaugaus dėmesingumo ir ryžtingumo, nenuleidžiant rankų, po 6 proc. gebėjimo traukti žmones, būti centre, turėti kantrumo, mandagaus pagarbumo, sąžiningumo ir humoro jausmo…
Už mylimiausio, rūpestingiausio ir nuotaikingiausio vaistininko nominacijų nugalėtojus balsavo beveik 15 tūkstančių Lietuvos gyventojų. Paskelbta ir vyriausia vaistininkė, tai – 83 metų Julijona Bružienė, dirbanti „Naujosios vaistinės“ filiale Žemaičių Kalvarijoje. Ištikimiausia vaistininke pripažinta 52 metus Joniškio vaistinėje išdirbusi Marijona Butvilienė. Ji ilgiausiai dirbo vienoje darbovietėje.
Visų nominacijų I–III vietų nugalėtojams Vilniaus rotušėje buvo įteikti diplomai bei menininko Vytenio Antanavičiaus sukurtos simbolinės paauksuotos bronzos skulptūros, vaizduojančios farmacijos ženklą – gyvatę, apsivijusią taurę.
Rinkimuose dalyvavo itin daug mažesnių šalies miestelių vaistinių. Tarp jų buvo ir Telšių rajono Žarėnų vaistinė. Joje dirbanti Jadvyga Pocienė tapo viena iš vienuolikos nugalėtojų ir laimėjo nuotaikingiausios vaistininkės III vietos nominaciją.
PAŠAUKIMAS –
VAISTININKO PROFESIJA
Paprašyta papasakoti apie save, J. Pocienė sako, jog jos beveik visas gyvenimas yra vaistinėje: „Čia dirbdama jaučiuosi geriau negu namuose. Ir taip jau dvidešimt aštuoneri metai…“
Žarėnuose gimusi ir augusi, sidabro medaliu baigusi vidurinę mokyklą, Jadvyga atsakingai pasirinko farmakotechniko specialybės studijas. Baigusi mokslus, nepasiliko didmiestyje, bet grįžo gimtinėn. Kurį laiką dirbo Žarėnų mokykloje laborante, tačiau tikrąjį savo pašaukimą rado vaistinėje.
DĖMESYS KIEKVIENAM
LANKYTOJUI
Ponia Jadvyga puikiai pažįsta visus miestelio žmones. Su kiekvienu lankytoju stengiasi pabendrauti. Juk tai labai svarbu, nes ateinama ne vien nusipirkti konkrečių medikamentų, bet ir pasidalyti rūpesčiais dėl savo ar artimųjų sveikatos. Tokiems lankytojams ypač reikalingas patarimas, paguodžiantis žodis. Moteris mano, kad tarp vaistininko ir paciento turi būti ypatingas dvasinis ryšys, žmogui reikia suteikti tikrą, nesumeluotą, nereklaminę informaciją.
Jautrumo bei atsakomybės J. Pocienė išmokė ir dvi savo dukras, kurios pasirinko ne ką lengvesnę pedagogo profesiją.
O ar belieka laiko sau, savo pomėgiams? „Gyvendama kaime laisvalaikio turiu ne taip jau ir daug, – sako ponia Jadvyga, – tačiau atokvėpio valandėlėmis su malonumu imu į rankas knygą, klausausi muzikos. Džiaugiuosi galėdama apsilankyti koncertuose“.
Viso pokalbio metu nuo vaistininkės veido nedingsta šilta šypsena. Ši moteris tiesiog spinduliuoja vidiniu gerumu…
NUOMONĖS
O ką apie vaistininkę mano Žarėnų vaistinės lankytojai, miestelio gyventojai?
Birutė MIKUCKIENĖ, nuolatinė ir ilgametė pacientė: „Sergu cukralige ir jau daugybę metų lankausi vaistinėje. Geresnio žmogaus už Jadvygą Pocienę neįsivaizduoju. Ji tokia paslaugi… Jei tuo metu man reikalingų vaistų ir nėra, tuoj užsako, kad tik žmogui padėtų…“
Stanislava DAMANSKIENĖ, buvusi mokytoja, dabar pensininkė: „Mūsų vaistininkė labai stropi. Ji taip maloniai ir švelniai moka su žmonėmis bendrauti, kad atsistebėti negali. Be galo paslaugi, rūpestinga, stengiasi kiekvieną išklausyti ir pagal galimybes padėti…“
Rūta KNAŠIENĖ, felčerė: „Aš Jadvygą pažįstu nuo 1980-ųjų. Sunku rasti už ją tolerantiškesnį žmogų. Kiekvieną ji priima tokį, koks yra, gal dėl to į vaistinę atėję žmonės nebijo jai atverti savo gyvenimo problemų. Jie žino, kad bus išklausyti ir suprasti. Niekada nesu jos mačiusi piktos, susiraukusios, kuo nors besiskundžiančios. Tai – reto gerumo žmogus…“
Vida CIUNIENĖ
Rolando MEŠKAUSKO nuotr.: J. Pocienė vaistinėje dirba 28 metus.
