Tikėdamasi surinkti daugiau lėšų į biudžetą, Vyriausybė padidino mokesčius. Pirmąjį šių metų mėnesį mokesčius renkančios įstaigos pajamų gavo gerokai mažiau nei planavo.
Ekspertai teigia, kad valdžios planai nepasitvirtins: daug įmonių bankrutuos arba vykdys veiklą šešėlyje.
ĮMOKOS SUMAŽĖJO
BEVEIK MILIJONU
Pirmojo šių metų mėnesio statistiniai „Sodros“ duomenys, kuriuos pateikė Mažeikių skyriaus direktorė Laima Nagienė, verčia sunerimti. „Sodros“ sausio mėnesio biudžeto išlaidos viršijo pajamas. Įmokų surinkta mažiau nei planuota.
Pirmąjį metų mėnesį „Sodra“ iš mažeikiškių surinko 12,6 milijono litų socialinio draudimo įmokų. Tai yra beveik 800 tūkstančių litų mažiau nei pernai sausį ir 2,8 milijono mažiau nei lapkritį. Išlaidos sausį siekė per 13 milijonų.
„Praėjusių metų „Sodros“ biudžeto rezultatas buvo teigiamas. Mūsų išlaidos niekada neviršydavo pajamų. Kiek dirbu, nėra buvę atvejų, kad pajamos būtų mažesnės už išlaidas. Tai pirmas toks mėnuo“, – komentavo L. Nagienė.
Direktorės teigimu, neigiamam sausio mėnesio „Sodros“ biudžeto rezultatui įtakos turėjo tai, kad nebuvo mokami vadinamieji tryliktieji atlyginimai, metinės premijos, sumažėjo darbo užmokestis (vidutinis viso rajono samdomų darbuotojų darbo užmokestis pirmąjį praėjusių metų ketvirtį buvo 1316 litų, antrą ketvirtį – 1965, trečią – 2084, ketvirtą – 2014 Lt).
APDRAUSTIEJI
BIUDŽETO
DAR NEPAPILDĖ
„Sodrai“ trūkstant pinigų išplėstas asmenų, mokančių socialinį draudimą, ratas. Anot L. Nagienės, „Sodros“ biudžeto kol kas nepapildė asmenų, kuriems šiemet itin keitėsi su darbu ir socialiniu draudimu susijusių mokesčių dydis, įmokos. Tai dirbantieji pagal autorines sutartis, notarai ir antstoliai, personalinių įmonių savininkai, sportininkai, ūkininkai.
„Tik po gerų metų pamatysime, ar įplaukų į mūsų biudžetą padaugėjo, ar sumažėjo. Negalime dabar įvertinti tos situacijos. Gal apdraustųjų įmokos bus didesnės, bet bus mažesnis apdraustųjų skaičius“, – paaiškino direktorė.
Apdraustųjų skaičius gerokai sumažėjo jau šių metų pirmąjį mėnesį (šiemet verslo liudijimų nebeįsigijo 600 gyventojų, per sausio mėnesį atleista 769, priimta – 494 darbuotojai, pernai tuo pačiu metu įdarbinti 1256 žmonės).
L. Nagienė patikino, kad neigiamam sausio mėnesio „Sodros“ biudžeto rezultatui naujoji mokesčių politika įtakos neturėjo. Tai esą ekonominės krizės padariniai.
DAUGĖJA
LIKVIDUOJAMŲ ĮMONIŲ
Sumažėjus darbų bei paslaugų apimčiai, ne viena verslo įmonė atsidūrė ties bankroto riba. 2007 metais bankroto bylos buvo iškeltos 25ioms, praėjusiais metais – 30čiai smulkių rajono įmonių. Šiais metais bankroto bylos iškeltos trims įmonėms.
Registrų centro Telšių filialo Juridinių asmenų registravimo skyriaus vyriausiosios specialistės Cecilijos Korsakovienės duomenimis, šių metų sausį įregistruotos 6, vasarį – 4 įmonės (pernai tuo pačiu metu įsteigta 15 naujų įmonių). Šių metų sausį išregistruota dvigubai daugiau įmonių nei įregistruota, vasarį skyrius gavo 9 prašymus likviduoti įmonės veiklą. Daugiausia sulaukiama prašymų išregistruoti transporto ir statybos įmones.
Skyriaus specialistė įmonių išregistravimo nesieja su tikru bankrotu.
„Teisingiau būtų teigti, kad žmonės nusprendžia likviduoti įmones, o ne išregistruoti. Gali būti, kad įmonės prieš dešimt metų pradėjo veiklą ir prieš penkerius metus ėmė likviduotis. Dabar, kai tokia padėtis, žmonės bijo pasekmių ir ateina išsiregistruoti iki galo“, – svarstė pašnekovė.
C. Korsakovienės teigimu, masinio įmonių veiklos likvidavimo bangos dar nėra, tačiau pirmieji du šių metų mėnesiai jau yra su neigiamu balansu. Jei pernai įmonių buvo įregistruota daugiau negu išregistruota, tai šiemet atvirkščiai. Specialistė prognozuoja, kad padėtis artimiausioje ateityje kitokia linkme nesikeis.
Į SAVIVALDYBIŲ
BIUDŽETUS
SURINKO DAUGIAU
Gilėjant ekonominei krizei, valdžia, tikėdamasi į biudžetą surinkti daugiau lėšų, padidino mokesčius. Keitėsi pridėtinės vertės mokesčio tarifas, neliko šio mokesčio lengvatų, pakeistas gyventojų pajamų mokesčio dydis, vietoj 15 procentų pelno mokesčio tarifo šiemet taikomas 20 procentų tarifas.
Telšių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, didžiausią mokesčių dalį į savivaldybių biudžetą šių metų sausį sudarė gyventojų pajamų mokestis. Šio mokesčio ataskaitiniu laikotarpiu į apskrities savivaldybių biudžetus sumokėta 1,2 milijono litų daugiau (19,3 procento) nei pernai sausį ir 2 milijonais litų daugiau nei planuota.
Į savivaldybių biudžetus Telšių apskrityje per šių metų sausį mokesčių mokėtojai sumokėjo 9,6 milijono litų mokesčių, pernai tuo pačiu metu – 8 milijonus litų. Tai yra per ataskaitinį laikotarpį sumokėta 1,6 milijono litų daugiau. Savivaldybių biudžetų pajamų sausio mėnesio planas įvykdytas 108 procentais (712 tūkstančių litų daugiau).
MOKESČIŲ SURINKIMO
PLANAS DIDESNIS
Mažėja į valstybės biudžetą apskrityse surenkamų pinigų kiekis. Biudžeto surinkimo planus pateisino tik pelno mokesčio surinkimas. Jo sausio mėnesį Telšių apskrityje gauta 3,6 milijono litų (1,5 milijono litų daugiau nei praėjusių metų sausį). O štai pridėtinės vertės mokesčio sumokėta 68,1 milijono litų (5,2 milijono litų mažiau nei pernai sausį), akcizų – 53,4 milijono litų (10,6 milijono litų mažiau nei pernai tuo pačiu metu).
Telšių apskrityje sausio mėnesį į valstybės biudžetą mokesčių mokėtojai iš viso sumokėjo 130,4 milijono litų, 14,6 milijono litų mažiau nei 2008 metų sausio mėnesį. Bendrą sumokėtų mokesčių sumą sumažino teismo sprendimu AB ,,Mažeikių nafta“ grąžinti 32 milijonai litų.
Mokesčių surinkimo į valstybės biudžetą Telšių apskrityje planas 2009 metams – 1713,6 milijono litų. Tai yra 10 procentų daugiau nei praėjusiais metais.
DABO BIRŽOS
PROGNOZĖS –
NE OPTIMISTINĖS
Prispaustos padidėjusių mokesčių įmonės nebeįstengia jų sumokėti. Dauguma įmonių priverstos sumažinti darbuotojų skaičių arba juos atleisti. Biržos klientais tapo ir verslo liudijimų nebeįsigiję mažeikiškiai.
Mažeikių darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Rita Jurkūnienė „Santarvę“ informavo, kad sausį darbo ieškojo per 3 tūkstančius mažeikiškių (21 procentu daugiau nei pernai tuo pačiu metu).
Per pirmąjį šių metų mėnesį biržoje užsiregistravo 657 (praėjusių metų lapkritį į biržą kreipėsi 36, gruodį – 32 procentais mažiau bedarbių) žmonės.
Vasario mėnesį bedarbių gretas papildė dar beveik 700 rajono gyventojų. Plūstantiems į biržą mažeikiškiams specialistai ne ką gali pasiūlyti. Vasariui baigiantis buvo įregistruotos 76 laisvos darbo vietos. Sausį ir paskutinius du praėjusių metų mėnesius laisvų darbo vietų buvo dvigubai daugiau.
Mažeikių darbo biržos specialistai prognozuoja, kad šiais metais rajone bedarbių skaičius išaugs iki 4,5 tūkstančio, mažiau nei pusė jų bus įdarbinta, o nedarbo draudimo išmokos bus skirtos tik šiek tiek daugiau nei tūkstančiui bedarbių.
„Sunku prognozuoti, tačiau pinigų pašalpoms mokėti neturėtų pritrūkti“, – teigė R. Jurkūnienė.
Rajono bedarbiams praėjusiais metais išmokėta 2,5 milijono litų pašalpų. Šiemet pašalpoms planuojama išmokėti daugiau kaip 3 milijonus litų. Tačiau metų eigoje sąmata bus tikslinama.
KALTA KRIZĖ
AR MOKESČIŲ POLITIKA?
Mokesčius renkančių įstaigų atstovai tikino, kad apdraustųjų ir bedarbių skaičius, mažėjantys atlyginimai, įmonių bankrotai nuo naujosios mokesčių politikos nepriklauso. Ekonomikos ekspertai įsitikinę, jog tam įtakos turi ir valdžios veiksmai.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Kaetana Leontjeva „Santarvei“ tvirtino, kad dauguma mokesčių surenkama apmokestinant gyventojų bei ūkio subjektų pajamas, prekių ir paslaugų vartojimą. Mažėjant šioms pajamoms, mažiau mokesčių sumokama į biudžetą.
Naujausios instituto rinkos dalyvių apklausos duomenimis, 26 procentai ekonominės veiklos sumažėjimo nulemta valdžios veiksmų, o 66 procentai – rinkos aplinkybių. Mokesčių pajamos gali mažėti dar ir dėl to, kad vis didesniam įmonių arba individualią veiklą vykdančių gyventojų skaičiui patrauklesnė tampa „šešėlinė“ veikla, tai yra bandymas išvengti mokesčių. Tokių įmonių ir žmonių skaičius turėtų stipriai augti – nuo ketvirtadalio (tiek, kaip manoma, yra dabar) iki 40 procentų.
„Visai tai reiškia, kad biudžeto planai nebus įvykdyti. Didinti mokesčius jau nebėra kur. Dar didesnė mokesčių našta dar labiau pablogintų gyventojų ir įmonių padėtį, todėl būtina imtis skubių veiksmų mažinant biudžeto išlaidas“, – pabrėžė ekspertė.
Laisvosios rinkos instituto specialistai prognozuoja, kad „Sodros“ biudžetas šiemet nesurinks apie 2,2, o nacionalinis biudžetas – 3,8 milijardo litų pajamų.
Nuotrauka: Vyriausybė, padidinusi mokesčius, tikisi subalansuoti biudžetą, o ekspertai teigia, kad mokesčių našta dar labiau pablogins gyventojų ir įmonių padėtį.
