Istoriniams Sedos Didžiosios bažnyčios herbams sugrąžinta jų pirminė prasmė

Dar antikos laikų filosofas Aristotelis yra pasakęs, kad progresas vienoje srityje yra tolygus regresui kitoje srityje. Dėl COVID-19 pandemijos mūsų kasdieninius įpročius pakeitė įvairūs apribojimai. Vieni puolė maištauti, kiti – į depresiją, treti susitaikė su esama padėtimi.
Įprastomis sąlygomis su Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto „Heraldikos įvado“ studentais keliaudavome į Rundalės rūmų muziejų Latvijoje. Šiais metais didesnį dėmesį buvome priversti skirti vietiniams paveldo objektams.
Vienas mūsų maršrutų buvo per įdomesnius Mažeikių ir Telšių rajonų paveldo objektus.

Priimtas iššūkis

Pasirinkimą nulėmė tema ir prie mūsų prisidėję restauravimo specialybės studentai, todėl į maršrutą reikėjo įtraukti tas kultūros vertybes, kur galėtume ne tik apžiūrėti herbus, bet ir būtų vykdomi ar neseniai atlikti paveldo tvarkymo darbai. Kertiniais mūsų maršruto taškais tapo Seda–Renavas–Pikeliai–Tirkšliai.
Sedoje mus domino ne tik viena gražiausių Lietuvoje liaudies baroko šventovių – Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, bet ir ant jos sienų esantys popiežiaus bei vyskupo herbai. Studentams paaiškinau, kad virš dešiniosios zakristijos yra popiežiaus herbas. To įrodymas – virš skydo nutapyti raktai ir popiežiaus kepurė, vadinamoji tiara, su triguba karūna. Ji simbolizuoja trigubą popiežiaus valdžią: Dievo vietininko žemėje, Katalikų bažnyčios ir Vatikano valstybės valdovo.
Virš kairiosios zakristijos esantis herbas yra vyskupo, nes yra pavaizduota jo kepurė – mitra, ganytojo lazda ir kryžius.
Abu skydai puošti barokinėmis skraistėmis ir sukryžiuotomis palmės šakelėmis. Pati skydo forma taip pat yra barokinė, bet juose nėra jokių heraldinių figūrų. Kai pasikeisdavo vyskupas ar popiežius, skyde būdavo pertapomi jų pasirinkti simboliai.

Nežinoma, kada Sedoje buvo atsisakyta šios tradicijos. Dabar bažnyčiose herbai nenaudojami, o kabinamos popiežiaus ir vyskupo nuotraukos, nes religinių simbolių kalba dabartiniam žmogui yra sunkiai suvokiama.
Studentams užsiminiau, kad būtų galima nesunkiai atstatyti istorinę tiesą, nes kiekvienas popiežius ir vyskupas ir dabar turi savo herbus, o simboliai rodo jų pasirinkimą. Apie šiuos visus dalykus esu kalbėjęs ne vienam kursui, bet šiemetiniai ketvirtakursiai jau ekskursijos metu pareiškė, kad jie norėtų iššūkio – t. y. pabandyti į istorinius skydus įkomponuoti dabartinius popiežiaus ir vyskupo herbus. Po mėnesio paklausus, ar jie nepersigalvojo, supratau, kad žodis taps kūnu.

Pasiruošimas darbams

Suprantama, pirmiausia šį reikalą reikėjo aptarti su Sedos parapijos klebonu Modestu Ramanausku, nes jis yra atsakingas už liaudies barokiškojo šedevro išsaugojimą.
Klebonui išaiškinus mūsų norus, supratau, kad iš jo pusės turėsime puikų pagalbininką. Jis prižadėjo šį klausimą suderinti su Telšių vyskupu dr. Algirdu Jurevičiumi, o aš – su Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vyriausiąja specialiste paminklosaugai Rūta Končiute-Mačiuliene.
Su klebonu taip pat pasvarstėme ir apie idėjos įgyvendinimo būdus. Lengviausias kelias būtų sename skyde vandeniniais dažais nutapyti dabartinio popiežiaus ir vyskupo simbolius. Pasikeitus vienam iš jų, būtų galima dažus nuplauti ir pavaizduoti reikiamus ženklus. Tik neaišku, kaip šiuolaikiniai dažai reaguos į senuosius dažus ir vandenį. Dar buvo svarstytas variantas, kad viską galima nutapyti ant faneros ir išpjautą skydą prisukti dviem mažais varžteliais. Nors iš apačios medžiagiškumas nesimatytų, bet vis dėlto nutarėme, kad tai gali būti nesolidu.

Darbą pasirinko du studentai

Įgyvendinti šį sumanymą ryžosi Metalo meno ir juvelyrikos specialybės studentai Viktorija Golikova ir Lukas Tomkus.
Prieš pradėdami praktinius darbus jie išsistudijavo ne tik dabartinio popiežiaus ir Telšių vyskupo herbus, bet ir analizavo prielaidas, kokio istorinio laikotarpio palikimą turi sediškiai.
Barokinė meninė išraiška neprieštaravo istoriniams faktams. Dabartinė bažnyčia yra perstatyta ar pastatyta 1770 m., o gražieji šoniniai altoriai buvo padaryti 1794 m. vietinio drožėjo Juozapo Diglevičiaus.
Kanauninkas Vincentas Juzumas mini, kad bažnyčią pirmą kartą išdažė Sedos klebonas Livonijos kanauninkas Jonas Rimdeika (Rymdeiko). Jis parapijai, preliminariais duomenimis, vadovavo 1789–1809 m.
Viską aukštyn kojomis apvertė Čiurlionio dailės muziejuje saugomas Antano Tamošaičio 1927 m. nufotografuotas šventovės vaizdas (Ng 16424). Žinant A. Tamošaičio pasisakymus, abejočiau dėl negatyvo autorystės, bet tai yra šalutinė tema. Negalima tiksliai pasakyti, kada buvo nutapyti patys herbai ir kurio popiežiaus bei vyskupo ženklai yra uždažyti. Tam jau reikalingi detalūs istoriniai ir polichrominiai (uždažytų sluoksnių atidengimo) tyrimai.
L. Tomkus, kuris pernai tarptautinėje Baltijos juvelyrikos parodoje Amber Trip su darbu „Tarp sienų“ tapo nugalėtoju Objektų kategorijoje, pasiūlė ant organinio stiklo heraldinius ženklus ne tapyti, o spausdinti ant matinės stiklo plėvelės. Jo argumentacija buvo paprasta: Sedos bažnyčios langai yra dideli, todėl patenka daug šviesos, o saulės spinduliai gali duoti įvairių atspindžių.
Šiam variantui pritarė ir Telšių fakulteto dekanas profesorius Ramūnas Banys. Liko svarbiausias uždavinys – sumaketuoti herbus pagal senąjį skydą ir juos perkelti į medžiagą.

Popiežiaus ir Telšių vyskupo herbų simbolika

Heraldikoje kiekvienas simbolis, jo patalpinimo vieta (laukelis), spalva yra svarbūs. Jie deramai turi pristatyti herbo laikytoją ir kalbėti apie jo statusą, siekius.
Trumpai priminsime popiežiaus Pranciškaus ir Telšių vyskupo A. Jurevičiaus herbų simbolius ir spalvas.
Popiežiaus herbo skydas yra vientisas, mėlynos spalvos. Jame yra pavaizduota saulė, kurioje įrašyta IHS (lot. Jesus Hominum Salvator, lietuviškai tai būtų: Jėzus žmonių Gelbėtojas) – t. y. Kristaus monograma. Ji yra taip pat ir Jėzaus Draugijos simbolis. Tai rodo, kad popiežius yra jėzuitas.
Žvaigždė simbolizuoja Mergelę Mariją – Kristaus ir Bažnyčios Motiną. Nardo šakelė – šv. Juozapą, visuotinės Bažnyčios globėją. Mėlyna spalva heraldikoje reiškia ištikimybę, dieviškąją išmintį, pastovumą ir sąžiningumą. Krikščionys ją sieja su Švč. Mergele Marija, pamaldumu ir nuoširdumu. Auksas reiškia kilnumą, dorumą, protingumą. Žvaigždės, nardo simboliai ir mėlyna spalva rodo popiežiaus pamaldumą Švč. Mergelei ir šv. Juozapui.

Telšių vyskupo skydas yra ketvirčiuotas kryžiumi. Pirmas ir ketvirtas laukeliai yra mėlyni, o antras ir trečias – raudoni. Raudona spalva heraldikoje reiškia drąsą, narsą ir meilę. Herbo centre esantis auksinis kryžius yra perjuostas sidabrine juosta, reiškiančia diakono stulą. Šis simbolis vaizduoja rankšluostį, kuriuo apsijuosęs Kristus plovė apaštalams kojas. Sidabras heraldikoje reiškia dorumą, skaistumą, nekaltumą ir turtingumą.
Pirmame laukelyje yra pavaizduota atversta knyga, kuri reiškia Dievo žodį – Bibliją. Ji, kaip ir Eucharistija, tampa kasdienine duona. Virš Biblijos pavaizduota saulė, o joje – Kristaus monograma. Ji primena, kad Jėzus yra žmonių Gelbėtojas. Ketvirtajame laukelyje yra supintos dvi pirmosios Dievo Motinos Marijos vardo raidės MA (mariograma).
Abu herbai turi ir kaspinus, kuriuose įkomponuoti popiežiaus ir vyskupo šūkiai. Saugant istorinių skydų autentiką, jų atsisakyta.
Herbų skydai buvo užbaigti Trijų karalių dieną. Simboliška, nes ji sediškiams seniau buvo labai svarbi, mat sutapo su pirmąja metine muge. Kitą dieną skydai buvo pritvirtinti bažnyčioje. Sekmadienį per šv. Mišias klebonas M. Ramanauskas abu herbus pristatė parapijiečiams, išaiškindamas simbolių prasmes, atkreipdamas dėmesį į šios Sedos šventovės išskirtinumą.
Menkas, bet profesionalus prisilietimas prie praeities iškėlė nemažai mįslių ir užminė jų ateities tyrėjams. Pasirodo, kad kuklioji Viktorija ant savo darbo nepažymėjo autorystės. Lukas įsiamžino, todėl po kiek laiko gali atrodyti, kad jis padarė abu skydus.
Todėl „Santarvė“ dabar bus ne tik šios žinios nešėja, bet ir istorinės tiesos saugotoja.
Povilas ŠVEREBAS
Autoriaus nuotraukos