Iš Mažeikių kilusios dainininkės Jūratės MILIAUSKAITĖS rytas prasideda kokteiliu iš vandens, citrinos ir medaus – tai moteriai suteikia žvalumo.
Energijos, anot dainininkės, suteikia ir pozityvus mąstymas. Bet kad to pasiektum – reikia su savimi dirbti.
– Kokia Jūratė Miliauskaitė yra namuose? Viešumoje mes matome Jus visada pasitempusią, besišypsančią, žavią…
– Žmogus niekada nebūna vienodas. Žinoma, kai esi žmonėse, labiau pasitempi, stengiesi, kad dėl mano blogos nuotaikos netektų kitiems nuliūsti. O ypač kai dirbi su vaikais, tai neturi teisės dejuoti, kad tau kažkas skauda ar esi susinervinęs dėl blogo oro.
Tas pasitempimas pasidaro tarsi įgūdis.
Aš manau, kad geros savijautos pagrindas – pozityvus mąstymas, suteikiantis energijos ir gerai nuteikiantis.
– Jei gerai suprantu, patariate dirbti su savimi?
– Be abejonės! Nesvarbu, ar žmogus verslininkas, ar paprastas darbuotojas. Tikrai tas gyvenimas yra banguotas, bet nuo paties žmogaus priklauso, kaip save susidėlios, kaip save nuteiks ir kaip kitiems pristatys. Juk ir tokius pat žmones aplink save buri: kokią energiją pats spinduliuoji, tokie ir žmonės renkasi. Jam šypsaisi, ir jis šypsosi.
– Populiaru gyvenimo išminties ir patarimų darbui su savimi semtis Rytų filosofijoje. Ar pati žvalgotės į Rytus?
– Aš mėgstu literatūrą apie Rytus, bet nesu žinovė. Kol kas labai paviršutiniškai ją skaitinėju, nors knygų šia tema turiu daug. Gal ir laiko tam pritrūksta…
– Ar lieka laiko sportui, mankštai?
– Kiek įmanoma, stengiuosi prižiūrėti save. Kartais lankau sporto klubą – palankau, palankau, kol atsibosta. Ir vėl gal to laiko pritrūksta… Bet tas bukas sportas nelabai patinka. Labiau patinka įvairūs žaidimai – badmintonas, lauko tenisas, krepšinis. Arba dviračiu pasivažinėti, arba tiesiog pasivaikščioti miške, su šuniuku palakstyti.
– O kaip su laiku grožio procedūroms, masažams, soliariumams?
– Soliariume nesu buvus nė karto gyvenime. Kai susimąsčiau nueiti, kosmetologė patarė atsisakyti tokių minčių. Užtenka tos saulės. Niūrų rudenį reikia pačiam daugiau šviesti, geros nuotaikos kaupti.
Masažą mėgstu. O štai grožio procedūroms retai skiriu laiko, tik kirpykloje tenka lankytis itin dažnai. Profesija reikalauja atrodyti tvarkingai, o mano plaukai nėra tokie geri, kad galėčiau eiti į viešumą tik juos išsiplovus. Kai išsitrenku galvą, pasišiaušiu ir pasidarau tokia „mama Afrika“.
– Vadinasi, nesate iš tų moterų, kurios po įtemptos dienos atsipalaiduoti eitumėte į grožio saloną…
– Pats geriausias atsipalaidavimo būdas – gamta. Pasivaikščiojimai bet kokiu oru. Sakoma, nėra blogo oro, yra tik bloga apranga ir bloga kompanija.
– Pakalbėkime apie mitybą. Ar turite ypatingų reikalavimų maistui? Ar atidžiai renkatės produktus?
– Nesu tas žmogus, kuris labai mėgtų valgyti. Labai retai pasitaiko, kad maistas man būtų skanus. Nesu išranki, tiesiog maistui neskiriu tiek daug reikšmės. Pagal galimybes, stengiuosi valgyti namuose. Paprasta grikių košė yra vertingesnė už kavinėje ruoštą karbonadą. Per visą gastrolių laikotarpį kavinės ir jų maistas yra tiek įgrisę!
Kitas dalykas – mano skrandis jautrokas, tai tenka prie jo prisitaikyti. Visada pusryčiauju, visada pietauju. Atsakau visus darbus ir susitikimus, kad galėčiau papietauti, ir tai darau jau kokius septynerius metus. Vakare stengiuosi neprisivalgyti.
Apskritai stengiuosi valgyti neprisivalgydama, nuo stalo atsistoju dar jausdama alkį. Juk vos tik pasijustum sotus, apsunktum, kraujas subėgtų virškinti maisto, o smegenys liktų tuščios… Aš negaliu badauti, bet ir nepersivalgau.
– Ar turite kokią priklausomybę, pavyzdžiui, nuo kavos?
– Aš geriu kavą, bet tuo nepiktnaudžiauju. Gal anksčiau daugiau gerdavau… Man užtenka vieno puodelio ryte. Tai tarsi taisyklė – diena neprasideda be kavos. Mano kraujo spaudimas žemas, tai jei neišgeriu kavos, paskui prastai jaučiuosi.
Bet čia turbūt pripratimo reikalas. Juk galėčiau puodelį kavos išmainyti į žaliąją arbatą. Bet ryte man skanu gerti kavą. Tiesa, prieš kavą kiekvieną rytą išgeriu stiklinę kokteilio iš vandens, citrinos ir medaus. Šis gėrimas suteikia žvalumo – ir vitamino C gauni, ir imunitetą stiprina.
Vakarais renkuosi visokių žolelių arbatas. Iš kelionių parsivežu įvairių žolių, draugai parveža. Vaistažoles mėgstu, kad ir paprasčiausią čiobrelių arbatą.
– Ką dažniau renkatės – turgų ar prekybos centrą?
– Jeigu turėčiau daugiau galimybių ir laiko, rinkčiausi turgų. Čia ir pigiau apsipirktum, ir produkcija kokybiškesnė. Bet dažniausiai būna taip: pažiūri vakare – šaldytuvas tuščias, tai ir važiuoji į artimiausią maisto prekių parduotuvę…
– Prakalbote apie badavimą. Ar kada esate laikiusis dietos?
– Taip, kai dar buvau moksleivė. Tada buvau užsibrėžusi tikslą, kiek norėčiau sverti, ir skaičiavau kalorijas. Bet už visą dienos kalorijų normą nusipirkdavau šokoladukų ir daugiau nieko nevalgydavau! Kitą dieną, žinoma, persivalgydavau. O dabar dietų nesilaikau.
Saldumynų paprasčiausiai nenoriu. Draugė klausia – tu gal užsikodavusi? Taip, tai labai panašu! Pažiūriu į saldainį, ir man saldu burnoje. Vietoj saldainių renkuosi medų, razinas, nesaldžius ledus.
– Ar saldus tas gyvenimas sunkmečiu?
– Sunkmetis – daugiau išpūstas reikalas, tai žmones labai psichologiškai veikia. Kad būtų daugiau pozityvių minčių, švelnesnės, intelektualesnės muzikos! Vertinkime tai, kas yra aplinkui. Nekreipkime dėmesio į smulkmenas, esminiai dalykai yra patys svarbiausi.
Žinoma, koncertų sumažėjo, bet juk gali apkarpyti poreikius. Užtat į kiekvieną koncertą nueini „šviežesnis“, kitas dalykas – lieka laisvi savaitgaliai, aha, vadinasi, galima aplankyti draugus, praleisti daugiau laiko su šeima, gal namus susitvarkyti. Galima iš viso to išbristi. Pinigų vis tiek visų neuždirbsi… Sunku realiai neturintiems darbo, bet tai nėra taip masiška, kaip trimituojama.
Nuotraukos iš asmeninio archyvo
Sumažėjus koncertų, laisvais savaitgaliais J. Miliauskaitė daugiau laiko skiria šeimai ir draugams.
