Sveikatos specialistai atkreipia dėmesį: į Lietuvą užplūdusius karščius tinkamai reaguoti turėtume patys – nuo nepageidautinų pasekmių apsaugoti save, šeimos narius, darbuotojus.
KENKIA ALKOHOLIS
Savaitgalį Lietuvą užklupus karščiams, padaugėjo darbo medicinos darbuotojams. Mažeikių ligoninės priėmimo-konsultacinio skyriaus vedėja Zina Jakštienė „Santarvei“ sakė, kad vienintelę laisvą dieną, sekmadienį, skyriaus darbuotojai priėmė apie penkiasdešimt pacientų. Tai beveik dvigubai daugiau nei įprastą dieną.
Medikė atkreipė dėmesį, kad didžiausia bėda, kai tokiu karščiu geriamas alkoholis.
„Iki nelaimės labai netoli. Šeštadienio vakarą vienas įpūtė keturias ir devyniolika, kitas – keturias ir devynias promilės. Taip pat kreipėsi daug traumuotų žmonių“, – pasakojo Z. Jakštienė.
Mažeikių greitosios medicinos pagalbos centro direktorė Virga Domeikienė patikino, kad karštasis savaitgalis nebuvęs labai kuo išskirtinis, bet su nerimu laukia šios savaitės. Sinoptikai pranašauja ją itin karštą.
„Aišku, yra karščiuojančių žmonių, bet karščio aukų kol kas neturime. Perkaitusių nėra taip daug. Gal dėl to, kad nėra tokių didelių vandens telkinių?“ – samprotavo medikė ir priminė, kad žmonės turėtų patys saugoti savo sveikatą.
PAŪMĖJA ŠIRDIES LIGOS
Aukšta oro temperatūra labiau veikia vyresnio amžiaus žmones, ypač sergančius širdies ir kraujagyslių ligomis, turinčius kepenų bei inkstų problemų, nėščias moteris bei mažus vaikus.
Tiek priėmimo-konsultacinio skyriaus, tiek Greitosios medicinos pagalbos centro darbuotojai sulaukė vadinamųjų „širdininkų“.
Karštomis dienomis padaugėjo besikreipiančiųjų dėl pakilusio kraujo spaudimo, paūmėjusių širdies kraujagyslių ligų. Primenama, kad, esant dideliems karščiams, paskirtų vaistų poveikis gali keistis, todėl dėl jų vartojimo verta pasitarti su gydytojais.
Kalbėdama apie širdies ligų kankinamus vyresnio amžiaus žmones, ligoninės priėmimo-konsultacinio skyriaus vedėja Z. Jakštienė pridūrė, kad pas medikus tėvai atveža ir mažamečių.
„Grįžta iš pajūrio, perkaitę saulėje, karščiuojantys. Tėvams reikėtų atkreipti dėmesį, kad vaikai būtų su kepurytėmis, kad karštyje nebūtų, kad neperkaistų. Apskritai šiuo metu nereikėtų veržtis į tuos pliažus“, – vaikų sveikata rūpintis patarė gydytoja.
Medikai juokauja, kad Lietuvoje šiuo metu taip pat turėtų būti siesta kaip šiltuosiuose kraštuose: nuo 10 iki 16 valandos rekomenduojama likti namuose.
PASIRŪPINTI SAVIMI
Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai primena, kad, išsiruošus į gamtą, poilsiauti turėtų būti pasirinkta vieta pavėsyje, siūloma būti po skėčiais, riboti buvimo atviroje vietoje laiką. Jei ruošiamasi būti tiesioginiuose saulės spinduliuose, primygtinai rekomenduojama naudoti apsauginį kremą nuo saulės.
Patalpose siūloma naudoti ventiliatorius ar oro kondicionierius, tik atkreipiamas dėmesys – oro temperatūra čia negali būti žemesnė nei 18 laipsnių šilumos.
Specialistai siūlo dažnai naudotis šaltu dušu ar vonia. Atsigaivinti geriamu vandeniu rekomenduojama dažniau nei ima troškinti – skysčius reikia vartoti nuolat, po truputį visą dieną. Geriausiai tam tinka mineralinis ar geriamasis vanduo. Vengti skysčių su kofeinu, alkoholiu ir gėrimų su cukrumi bei saldikliais. Visi šie gėrimai skatina didesnį skysčių išsiskyrimą.
Atsargiau siūloma rinktis ir maisto produktus: nepatartina valgyti riebaus ir sunkiai virškinamo maisto. Verčiau rinktis skystus produktus, lengviau pasisavinamus, liesus pieno produktus, vartoti daugiau vaisių ir daržovių.
UŽTIKRINTI SAUGŲ DARBĄ
Medikai „Santarvei“ pasakojo kol kas susiduriantys daugiau su poilsiaujančiais ir pramogaujančiais mažeikiškiais. Iki šiol jie nesulaukė iš darbovietės atvežtų nukentėjusiųjų nuo saulės ir karščio.
Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojai perspėja, kad Darbo kodeksas darbdavius įpareigoja saugiai organizuoti ir vykdyti darbus.
Inspekcijos Telšių skyriaus vedėjo pavaduotojas Jonas Liekis atkreipė „Santarvės“ dėmesį, kad karštis vertinamas kaip kenksmingos sąlygos, užtat darbuotojams reikalingos specialios pertraukos, organizuojamos ne rečiau nei kas pusantros valandos. Tokiomis dienomis darbovietėse turėtų būti pasirūpinta ir galimybe darbuotojams gauti daugiau skysčių.
Karštis ypač pavojingas lauko sąlygomis dirbantiems žmonėms: jų apranga turėtų būti natūralaus pluošto, šviesi, lengvai ir gerai praleidžianti prakaitą, galva pridengta natūralaus pluošto apdangalu, o akys būtinai apsaugotos akiniais.
Statybvietėse darbuotojams neleistina dirbti išsirengus iki pusės ir net karštymečiu – be šalmų. Darbdaviams rekomenduojama, esant galimybei, darbus organizuoti daugiau pavėsyje.
Vyriausiasis darbo inspektorius J. Liekis „Santarvei“ teigė kol kas nesulaukęs skundų, kad Mažeikiuose darbdaviai nesilaikytų šių reikalavimų ir rekomendacijų. Dėl didelės darbo apkrovos specialistai neorganizuoja prevencinių patikrinimų. „Bet jei bus bent mažiausias signalas, tai mes reaguosime“, – užtikrino J. Liekis.
Sigito STRAZDAUSKO nuotrauka.: Vyresnio amžiaus žmonės, ypač sergantys įvairiomis lėtinėmis ligomis, per karščius turėtų būti atsargesni – karštuoju paros metu jiems geriau likti namuose.
