Kiek ištversime netriukšmavę?

Įsigaliojus Administracinių teisių pažeidimo kodekso pataisoms, pailgėjo ramybės laikas. Jeigu anksčiau jis buvo nuo 22 iki 6 valandos ryto, tai dabar jis prasideda vakare jau nuo 18 valandos. Nuobaudos, kurios už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą, grojimą muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais gatvėse, aikštėse, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešose vietose, buvo skiriamos tik nakties metu, dabar galioja ir už triukšmavimą vakare. Už šių taisyklių pažeidimą gerokai padidėjo ir piniginės baudos.
Mažeikiškių klausėme, kaip jie vertina šias pataisas? Blogos jos ar geros? Ar jie įsitikinę, kad nuo šiol gyvensime ramesnėje aplinkoje. Gražina MICKEVIČIENĖ,
bedarbė:
– Labai gerai, kad priimta tokia pataisa. Vyrui anksti reikia keltis į darbą, jis nori pailsėti, anksčiau atsigulti, tačiau neįmanoma užmigti. Ką ten užmigti! Savo bute televizoriaus negalime girdėti, kai kaimynas už sienos muziką visu garsu paleidžia. Triukšmas toks, kad net sienos dreba. Gal pailginus ramybės laiką, griežčiau baudžiant triukšmadarius, truputį ramiau gyvensime.

Jonas VAŠKYS, pensininkas:
– Gyvename Reivyčių mikrorajone. Mums nėra ramybės dėl kieme išdykaujančių vaikų. Šūkauja, rėkauja iki pat 22-23 valandos. Į jokius mūsų perspėjimus nereaguoja. Negana to, dar viena motina išpuolė į lauką ir pradėjo šaukti ant mudviejų su žmona: esą seni jūs ir nieko neišmanot. Jai keista, kodėl mes nieko nesakom, kai šunys loja. Betgi šunims gerklės tai neužkiši.
Labai gerai, kad priėmė tokią pataisą. Mums, seneliams, reikia ramybės. 18 valanda – laikas gal ir ankstokas, tačiau niekas nedraudžia vaikams žaisti. Bet juk galima žaisti ir tyliai. O tai kamuolį spardo taip, kad antro aukšto gyventojams lango stiklą buvo išdaužę.
Netikiu, kad įsigaliojusi kodekso pataisa sudrausmintų triukšmadarius. Jeigu jie naktimis ramybės neduodavo, tai vakarais – tuo labiau.

Albinas GRABAŽIS ir
Ernestas PAULAUSKAS,
„Ventos“ vidurinės mokyklos vienuoliktokai:
– Girdėjome apie šią naują tvarką. Nelabai ji mums prie širdies. Labai jau anksti 18 valandą „miegoti“. Juk mes, jaunimas, tuo laiku tik išeiname į gatvę. Kol buvo mokslo metai, iki 18 valandos reikėdavo ruošti pamokas, o kada linksmintis? Gyvenamojoje patalpoje negalima, viešoje vietoje – taip pat, tai kur tada galima? Jaunimas tam ir jaunimas, kad išsikrautų reikšdamas emocijas. Iki 18 valandos dabar, vasarą, per daug karšta, kad galėtume eikvoti energiją triukšmingiems susibūrimams. O pavakarį to daryti jau nebegalima. Tai kaip tada turėtume elgtis?

Tomas BAGDONAVIČIUS,
muzikantas:
– Tikrai truputį per anksti skelbti ramybės laiką nuo 18 valandos. Galėjo taip ir palikti nuo 22 arba bent jau nuo 21 valandos. Asmeniškai aš groju vestuvėse, namie to nedarau, tačiau man netrukdo, jeigu kas nors kur nors muzikuoja. Visi esame žmonės, kai kada norisi ir muziką garsiau paleisti, ir svečių pasikviesti, o retkarčiais ir šiek tiek patriukšmauti. Juk svečiai visada renkasi pavakariais. Ką reikės daryti, jei jau 18 valandą turėsime sėdėti kaip pelės po šluota. Negerai, tikrai negerai.

Monika LENKAUSKAITĖ ir Simona KONČIŪTĖ,
Sodų vidurinės mokyklos vienuoliktokės:
– Nepritariame tokiai pataisai. Tampa nebeaišku, kokį laiką turėtume skirti atsipalaidavimui. Per tokius karščius iki 18 valandos ir kojos nekeliame iš namų. Beje, ne tik mes, moksleiviško amžiaus jaunimas, bet ir vyresni žmonės. Juk vasarą po 18 valandos dar niekas nesiilsi, juk dar šviesu ir saulė dangumi ritinėjasi. Žiemą tokiu laiku mes ruošiame pamokas. Tada jau tamsu ir niekas be rimto reikalo gatvėmis nesišlaisto ir triukšmo nekelia. Manytume, kad ramybės laiką reikėtų koreguoti pagal metų laikus, taip būtų teisingiausia.

Reginija RUIKIENĖ,
pensininkė:
– Aišku, kad gerai. Nėra čia ko triukšmauti. Kai neturi ką veikti, norisi anksčiau atsigulti, pailsėti, ypač žiemą. O kaip tu pailsėsi, jei už sienos muzika plyšauja ar bumsi. Sakyk nesakęs kaimynams, jie jokio dėmesio nekreipia. Nekalbu jau apie kokią ten 18 ar 19 valandą. Net ir po 22 valandos ramybės neduodavo.
Turiu pasakyti, kad iš dalies ir dėl nepageidaujamo triukšmo gyvenimą mieste iškeitėme į kaimo tylą. Su vyru esame vyresnio amžiaus, norisi ramybės ir poilsio, tad įsikūrėme vienkiemyje. Mums kodekso pataisos dabar jokios reikšmės nebeturi.
Bernarda PLASTININA
Sigito STRAZDAUSKO nuotraukos