Krepšinio specialistai mano, kad sėkmingą „Mažeikių“ komandos žaidimą iš dalies lemia tai, jog didžiąją ekipos dalį sudaro mūsų mieste krepšinio pradžiamokslį pradėję krimsti sportininkai. Po klajonių po kitus klubus į gimtąjį miestą sugrįžo ir jau antrąjį sezoną čia sėkmingai žaidžia 27-erių metų, dviejų metrų ūgio, 95 kg svorio Audrius Čiapas.
SUDARYTOS
SĄLYGOS TOBULĖTI
Žaidėjas pripažįsta, kad šia sporto šaka užsiiminėti pradėjo jau vėlokai – būdamas penkiolikmetis.
„Iki to laiko krepšinį žaidžiau mėgėjiškai, vieną kartą per savaitę. Tėvai nuvedė mokytis į Gabijos gimnaziją ir nusprendė, kad dar turiu laisvo laiko, todėl reikia kokio nors užsiėmimo. Matyt, duomenys buvo neblogi: pirmasis treneris Vladas Šulcas po kelių treniruočių pasakė: „Ateik, nepamaišysi“. Po to taip noriai ėjau, kad net ir mokslai nukentėjo“, – su šypsena kelią į krepšinį prisimena vaikinas.
Kartu su Audriumi vienoje ekipoje tada žaidė vienas iš dabartinių „Mažeikių“ ekipos lyderių Osvaldas Mačernis, Lietuvos krepšinio lygos ir užsienio klubų duonos ragavęs Mindaugas Statkus. Tačiau, kaip pripažįsta pats krepšininkas, didelių laimėjimų moksleivių krepšinyje šiai ekipai pasiekti nepavyko: du kartus komanda pateko į finalo ketverto varžybas, kuriose buvo kovojama dėl dviejų kelialapių į stipriausių šalies tos amžiaus grupės komandų aštuntuką, tačiau abu kartus prasimušti į elitinį šalies moksleivių krepšinio lygos divizioną nepavyko.
Kita vertus, sako krepšininkas, jeigu vaikas nenori žaisti krepšinio, o tai yra tik tėvų noras, tai geriau net nebandyti, eiti ten, kur traukia. Mažeikiuose jauniesiems krepšininkams yra sudarytos visos sąlygos tobulėti: daug trenerių, kurie dirba kryptingai, vienas kitam padeda ir siekia bendro tikslo.
„Gal todėl iki pat mokyklos baigimo nekilo mintis kur nors išvykti žaisti. Utena, kurioje rungtyniavau pustrečių metų, net neturėjo krepšinio trenerio, šiai sporto šakai nebuvo vietos sporto salėje, todėl ten vaikai užsiima dviračiais bei rankiniu. Gal tik dabar, atidarius naująją sporto areną, reikalai pajudėjo į priekį. Tą patį galiu pasakyti ir apie Jonavą, kurioje taip pat žaidžiau pustrečio sezono: ekipoje tik trys vietiniai žaidėjai, visi likusieji – iš Kauno.
Manau, kad toks tradicijų tęstinumas – didžiulis pliusas Mažeikiams, o ką jau kalbėti apie ketinamą pastatyti naująją sporto areną – tikiuosi, ji bus dar didesnis postūmis visoms sporto šakoms“, – sakė krepšininkas.
APSISPRĘSTI
ILGAI NETRUKO
Po mokyklos baigimo, A. Čiapas išvyko mokytis į Lietuvos kūno kultūros akademiją, kur tapo trenerio Edo Nickaus vadovaujamos „LKKA-Atleto“ ekipos žaidėju. Dvejus metus žaidęs šalies studentų krepšinio lygoje, po to Lietuvos krepšinio A lygos (dabartinės NKL) čempionate, mažeikiškis tapo Jonavos SK ekipos nariu, po to persikėlė į Uteną, kur atstovavo vietos „Juventus“ komandai.
„Sunkiausia buvo, kai atstovavau Jonavai. Gyvenau Kaune, dirbau darbą, kuris visiškai nesusijęs su krepšiniu, po jo sėsdavau į mašiną ir kiekvieną dieną skubėdavau į treniruotes. Grįžti namo vidurnaktį, keliesi šeštą valandą ryto ir – į darbą. Gerai, kad pasitaikė krepšinį mėgstantis viršininkas, kuris ir į treniruotes, ir į varžybas išleisdavo. Su šia ekipa iškovojome lygos sidabrą ir bronzą.
Lengviau tapo, kai perėjau į Uteną: keli kauniečiai sėdame į vieną automobilį ir važiuojame tik kartą per savaitę į treniruotes ir varžybas. Kadangi treneris buvo ir Lietuvos kariškių komandos treneris, pasiūlė važiuoti į pasaulio kariškių krepšinio čempionatą, kur pasidabinome antrosios vietos apdovanojimais“, – prisiminė šį laikotarpį ir pasiekimus Audrius.
Praėjusio sezono pradžioje krepšininkas gavo du pasiūlymus: persikelti gyventi į Uteną, arba grįžti į Mažeikius.
„Abu su žmona Laima (draugavome nuo mokyklos laikų, jau Kaune kartu gyvenome) – mažeikiškiai, čia tėvai, giminės ir draugai, todėl pasirinkimas buvo aiškus. Tiesa, apsisprendžiau ne iš karto: pradėjus verslą, nebeliko laiko rimtam krepšiniui (Mažeikiuose į treniruotes buvo žiūrima rimtai), todėl iš pradžių atsisakiau. Atsistojus ant kojų liko laiko, ir todėl, gavęs pakartotinį pasiūlymą, sutikau“, – pasakojo žaidėjas.
TRENERIO
INDĖLIS – DIDŽIULIS
Krepšininko teigimu, Nacionalinės krepšinio lygos komandų žaidimo lygis yra gana aukštas.
Jauni krepšininkai šioje lygoje nori ir stengiasi kuo geriau pasirodyti, patekti į elitinės krepšinio lygos komandų akiratį, todėl netrūksta atkaklių kovų ir žiūrovams tikrai nėra kada nuobodžiauti.
„Sutinku, LKL komandos kol kas lenkia mus greičiu, fizine ištverme ir meistriškumu, tačiau pažiūrėkime – Kėdainių „Nevėžyje“ yra daug žaidėjų, kurie prieš metus rungtyniavo Nacionalinėje krepšinio lygoje. Manau, kad ir mūsų komanda, pusmetį pažaidusi aukštesnėje lygoje, visai neblogai atrodytų ir LKL“, – samprotavo Audrius.
Didelę įtaką geram mažeikiškių žaidimui turi du veiksniai: aukštos klasės treneris ir beveik nepakitusi komandos sudėtis.
„Aloyzas Rudys mūsų žaidimui turi didžiulę įtaką: jis pamato, kada mūsų žaidimas buksuoja arba tampa chaotiškas, keitimais arba minutės pertraukėlėmis žaidėjus apramina, sustato viską į savo vietas. Tuo tarpu stabili sudėtis leido komandai suaugti, atmosfera joje – puiki, suprantame vienas kitą iš pusės žodžio ar mosto, ir tai lemiamais momentais leidžia sužaisti pergalingai“, – dalijosi mintimis žaidėjas.
Pats Audrius mano, kad šis sezonas jam yra geresnis nei pernykštis, kai dar žaidė nedrąsiai.
„Niekada nė vienoje ekipoje nebuvau taškų darymo „mašina“, mano vidurkis buvo per dešimt pelnomų taškų, nors ir vadovaujuosi taisykle: esi laisvas – mesk. Mane labiau vertina kaip gynybos specialistą“, – sakė krepšininkas.
SIEKS
AUKŠČIAUSIŲ VIETŲ
Krepšininkas važinėja 1995 metų laidos automobiliu „VW Golf“, pomėgis – žvejyba.
„Esu aistringas žvejys, su pirmuoju treneriu Vladu ne kartą esame aplankę Platelių ežerą ir kitus aplinkinius vandens telkinius. Šiuo metu laiko tam yra mažiau, tačiau pavasariui meškeres jau ruošiu“, – prisipažino mažeikiškis.
Pasak Audriaus, ateitis aiški – žaisti krepšinį, kol leis jėgos ir kol bus reikalingas komandai.
„Draugams esu pajuokavęs – tikiuosi, ir būdamas penkiasdešimties dar įdėsiu į krepšį, todėl stengsiuos šio žodžio laikytis. Laimei, dėl traumos tik vienintelį kartą, kai buvo skilęs pėdos kaulas, mėnesį nežaidžiau krepšinio.
Kokia vieta nudžiuginsime šiais metais mažeikiškius? Tai pats sunkiausias klausimas. Į LKL išėjo vieni iš pernykščio čempionato lyderių prieniškiai ir uteniškiai, iš prizininkų likome mes ir Pakruojo „Meresta“, todėl iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad dėl tauriausių medalių kovosime tik mes.
Manau, kad po reguliariojo čempionato būsime pirmajame ketverte, o tai sudarytų visas galimybes kovoti dėl aukščiausių vietų. O ten matysime – esame gera komanda ir turime geras galimybes“, – įsitikinęs A. Čiapas.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Pasak A. Čiapo, komandos sėkmę lemia du veiksniai: geras treneris ir beveik nepakitusi sudėtis.
Dvikovoje su buvusiais draugais iš Jonavos klubo Audrius pelnė 11 taškų ir buvo antras pagal rezultatyvumą mūsų ekipoje.
Nors mažeikiškis taikliai atakavo Kėdainių „Nevėžio“ krepšį, aukštesnės lygos komandos barjero įveikti nepavyko.
