Taip sutartinai tvirtina vestuvininkus aptarnaujantis personalas. Nors sunkmečiu vestuvių registruojama mažiau, besituokiantieji vaikosi prabangos ir užsienietiškų tradicijų.
Vestuvėse dirbti pasamdyti mažeikiškiai tai vadina banalybe. Jie įsitikinę – gražią šventę galima surengti ir be pompastikos.
SANTUOKŲ
ŠIEMET MAŽIAU
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, santuokų Lietuvoje mažėja. Šiemet jų įregistruota ketvirtadaliu mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Anot specialistų, nerimą kelianti tendencija itin akivaizdi provincijoje.
Savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus duomenimis, nuo šių metų pradžios iki rugpjūčio 1 dienos Mažeikių rajone susituokė 167 (pernai tuo pačiu metu užregistruota 190 santuokų).
Sumažėjo santuokų, bet padaugėjo skyrybų. Iki rugpjūčio išsituokė 127 poros, pernai – 99.
KAS ANTRAS – IŠ UŽSIENIO
Nors sunkmečiu registruojama mažiau santuokų, Civilinės metrikacijos skyriaus specialistai nepastebi, kad vestuvės dabar būtų kuklesnės nei kada nors anksčiau. Finansinė krizė nė kiek nesumažino jaunųjų noro atrodyti prabangiai ar surengti įspūdingos šventės.
Skyriaus vedėja Bronė Nikitina „Santarvę“ patikino, kad besituokiantieji vasaromis santuokai užsiregistruoja prieš metus ar dar anksčiau. Šios poros dirba užsienyje, savo šventę planuoja iš anksto ir skiria tam nemenką biudžetą. Tą „Santarvei“ patvirtino ir gėlių, dovanų ir suvenyrų pardavėjai, tortų kepėjai, spaustuvių, kuriose jaunieji užsisako kvietimus, atstovai.
Kuklesnės vestuvės organizuojamos ne vasaros sezono metu. Dažniausiai jos būna surengtos paskubomis, be palydos, baltos suknelės ir prabangos.
Kad kas antras besituokiantis šią vasarą yra grįžęs iš užsienio, tvirtina ir vestuvėse piršliaujantys bei grojantys mažeikiškiai.
„Visos beveik tokios vestuvės yra, kuriose teko dirbti. Grįžta, susituokia ir vėl išvažiuoja. Neretai ir su užsieniečiais tuokiasi“, – šios vasaros tendenciją įvardijo Kultūros centro renginių organizatorius Paulius Mylė.
PAGEIDAUJA PRABANGOS
Kalbinti pašnekovai sako, kad sunkmetis savo sąlygų vestuvininkams nediktuoja. Atvirkščiai, jei prieš kelerius metus į puotą būdavo kviečiama apie dvidešimt trisdešimt svečių, tai dabar – dvigubai daugiau. Aptarnaujančio personalo taip pat nesumažėjo, visuomet būna iki dešimt žmonių.
„Vestuvės organizuojamos su visais limuzinais, fotografais, operatoriais… Kaip priklauso. Nori ir kelia vestuves. Juk norisi merginoms baltą suknelę apsivilkti. Bet jie galvoja, kad už parsivežtą sumą padarys kažką stebuklingo. Sako, mes norim to ir ano. Bet tas kainuoja… Tai po to atsisako“, – apie jaunųjų įgeidžius pasakojo P. Mylė, neskubantis nuleisti savo įkainių.
Kalbinti iš arčiausiai puotas stebintys restoranų barmenai sako, kad žmonės vestuvėms pinigų netaupo. Visi pageidauja prabangos, kad viskas idealiai būtų paruošta.
„Prašo net ir kėdes, ne tik stalus papuošti, kas anksčiau tikrai retai pasitaikydavo“, – pastebėjo vieno užmiesčio restorano barmenas Vytautas ir pridūrė, kad labiau taupoma kitokių švenčių sąskaita, tik ne vestuvių.
LIETUVIŠKAS TRADICIJAS
KEIČIA UŽSIENIETIŠKOS
Vestuvininkus linksminantys muzikantai taip pat tvirtina, kad šiandieninėse vestuvėse netrūksta pompastikos.
Esą prieš penkiolika metų būdavę, kad, nuvažiavus groti kur nors į kaimą, sodyboje palapinė pastatyta, vestuvės trukdavo kelias dienas. O dabar – būtinai pačioje geriausioje kaimo turizmo sodyboje, restorane. Dar išlikusi tradicija švęsti dvi dienas, tačiau dažniausiai puota rengiama vieną vakarą.
„Amerikietiško stiliaus vestuvės“, – patikino muzikantas Augustinas Petkus ir pridūrė, kad madų tendencijoms nepasiduoda tik senų, gerų lietuviškų dainų repertuaras.
Anot dainininko, vestuvėse nebėra tradicinių sutiktuvių, kai jaunieji grįžta, nebeliko ir išlydėjimo: visi svečiai renkasi tiesiai į bažnyčią, piršlius pakeitė vakaro vedėjai.
Tą patį tvirtino visi kalbinti pašnekovai: lietuviškos tradicijos vestuvėse nebemadingos.
„Nėra lėlių prausimo, rąstų pjovimo, lėkščių daužymo, kopūstų lukštenimo, piršlio korimo. Seniai bebuvo ir vestuvės su piršliu. Dabartinės nuo anksčiau buvusių vestuvių skiriasi kaip diena nuo nakties. Visi per daug televizijos prisižiūrėjo“, – juokėsi barmenas Vytautas.
LINKSMINA ŽVAIGŽDĖS
IŠ TELEVIZIJOS
Visi pašnekovai tikino, kad šiuolaikinėse vestuvėse liko tradicijos, kai tėvai jaunuosius pasitinka su duona ir druska ir dvyliktą valandą vaikams perduoda šeimos židinį.
Esą visai nebepopuliaru pasidarė tėvus per vestuves prie stalo sodinti priešais vaikus. Šiuo metu itin madinga į puotą susirinkusius svečius sodinti prie atskirų staliukų. Dažniausiai serviruojamas didelis „švediškas“ stalas, visi prieina ir įsideda ko ir kiek nori. Atskiras stalas dengiamas ir karštiesiems patiekalams.
Taip susėdusius vestuvininkus neretai linksmina ir žvaigždės iš televizijos – Egidijus Sipavičius, Simonas Donskovas, kviečiami populiarūs šokėjai.
Vestuvėse dirbti samdomi mažeikiškiai sako, kad specialiai tai progai parengti šokiai yra naujausia tendencija vestuvėse. Anot jų, tuo užsikrėtusi visa Lietuva.
„Turbūt nusižiūrėję iš televizijos vienose vestuvėse pamergės su pabroliais svečiams parengė jaunatvišką šokį, įtraukė ir jaunuosius. Žmonės patys fantazuoja, juk niekur nėra prašyta, kaip ką reikia daryti vestuvėse“, – teigiamai jaunimo išmonę įvertino P. Mylė.
ŽMONĖS IŠMOKO ŠVĘSTI
Kalbinti vestuvių pokylių organizatoriai ar jų vedėjai įsitikinę, kad prabanga – ne būtiniausias šventės akcentas. Devyniasdešimt procentų šventės sėkmės priklauso nuo pačių svečių.
„Galima viską parengti labai pompastiškai, dažnai jauti, kad viskas „ohoho“. O visi sėdi vienas kitu nepatenkinti… Džiaugiuosi žmonėmis, kurie sugeba būti linksmi“, – apie savo patirtį linksminant puotaujančiuosius kalbėjo P. Mylė.
Vestuvininkus aptarnaujantis personalas pastebi, kad pastaruoju metu žmonės tapo kultūringesni, o jaunimas moka linksmintis ir be alkoholio. Nors dainininkai per vestuves visada užraukia „Karti, karti…“ arba „Po stikliuką…“, jie pastebi, kad žmonės vis mažiau vartoja alkoholio.
„Nebėra taip, kad tik gertų ir persivalgytų. Anksčiau būdavo: kol jaunieji grįžta, trys jau „nulūžę“. Dabar nebėra nusigėrusių“, – sutartinai tvirtina pašnekovai. Jų teigimu, per vestuves nebepageidauja girdėti ir nešvankybių ar dviprasmių dainuškų. Viskas turi būti gražiai ir kultūringai pateikta.
SU TAUTIŠKU PRIESKONIU
Už paprastumą, subtilumą ir tradicijas, o ne pompastiką vestuvėse pasisako ir į vestuves svočios vaidmenį atlikti kviečiama dovanų ir suvenyrų parduotuvės savininkė Silva Mikužienė.
„Manau, kad kiek mūsų Lietuva gyvens, tegu dar palieka mūsų tradicijos“, – mintis dėstė mažeikiškė ir pridūrė, kad tradicijų puoselėjimas priklauso nuo vestuvių organizatoriaus ir nuo pačių jaunųjų noro.
Kai vestuvėse dalyvauja S. Mikužienė, šventė niekada neapsieina be lietuviškų tradicijų. Pavyzdžiui, jaunajai svočia visada sukrauna kraičio skrynią, į kurią sudeda jos vaikystės daiktus: lėlę, krikšto žvakę, pirmus darbelius, pirmus batukus, lininį rankšluostį ašarai ar prakaitui nušluostyti, netgi Šventąjį Raštą…
„Merginos pamiršta kur esančios, ima raudoti. Svarbu, kaip ir kiek tu jaunimui pateiksi tautiško prieskonio vestuvių puotoje. Jei atsistojęs skaitysi kaip per pamoką mokiniui, tada jis nesidomės, o atsistos ir eis parūkyti“, – susirūpinusi jaunimo išprusimu kalbėjo pašnekovė. Ji pati su svečiais per dukros vestuves vilkėjusi tautiniais drabužiais.
NIEKALUI GALIMA
SUTEIKTI PRASMĘ
Moteris nėra nusiteikusi ir prieš naujoves. Jos organizuojamose vestuvėse palyda važiuoja ir su limuzinais, ir balandžius, degančius žibintus į dangų leidžia…
Tačiau moteris tikina, jog bet kokį nieką paverčianti gražiu simboliu, kad tai nebūtų vien fejerverko pokštelėjimas. Pavyzdžiui, su degančiu žibintu prieš tai sudeginus jaunosios mergautinę pavardę paleisti visas susituokusios poros svajones į viršų, kad jos išsipildytų.
Kai kurių nelietuviškų tradicijų ar pramanų, kuriems galima suteikti prasmę, moteris jauniesiems siūlo atsisakyti. Dar šį pavasarį per vieną renginį atsitiko skaudus įvykis, kurį visi priėmė tarsi ženklą. Vienas šventės dalyvių paleistas balandis trenkėsi į pastato sieną ir krito.
„Visi sustingo. Gal nereikia žaisti su gyvūnais. Tas pats būtų, kad katei pririštum skardinių ir paleistum“, – įsitikinusi S. Mikužienė.
NAUJOVES PRIIMA
NE IŠKART
Iš pradžių moteris žavėjosi ir atsiradusia mada, kai jaunąją prie altoriaus atveda tėvas. Tačiau viešėdama Amerikoje ji sužinojo, kad tai iš musulmoniškų kraštų atėjęs paprotys. Tėvas atvedęs dukrą tarsi „parduoda“ ją vyrui.
„Pagalvokim, juk tikrai tėvai dukrų niekada nevesdavo prie altoriaus. Vyriškis vesdavosi savo moterį“, – prisiminė savo laikų vestuves mažeikiškė.
Vestuvėse piršliaujančio P. Mylės nuomone, visi nelietuviški ir mūsų vestuvėse populiariais tapę banalūs dalykai, tokie kaip jauniosios nešimas per tiltą, keliaraiščio nuėmimas, prigijo per ilgą laiką. Dabar be šių tradicijų nepaeina nė vienos vestuvės.
Pašnekovas samprotauja, kad per gerą dešimtmetį įsigalės ir mada tuoktis neįprastose vietose. Tokia galimybė šalyje įteisinta nuo praėjusių metų rudens.
Kol kas mažeikiškiai jaunavedžiai neskuba rinktis originalios vietos santuokos ceremonijai – ne Civilinės metrikacijos skyriaus patalpose tuokėsi vos kelios mažeikiškių poros.
Nuotr. Sigito STRAZDAUSKO: Populiariausios tarp jaunavedžių – jungtuvės bažnyčioje.
