„išaugto“ sportinio inventoriaus kūrė darbelius.
Antradienį baigėsi Mažeikių dailės mokyklos bendruomenės inicijuota kūrybinio įkvėpimo savaitė „ARTstart“. Įvyko šeši šios mokyklos mokinių, miesto visuomenės susitikimai su profesionaliais menininkais iš Mažeikių ir kitų šalies vietų.
PAŽINTIS SU PROFESIONALIAIS MENININKAIS
„ARTstart“ kūrybinio įkvėpimo savaitės iniciatoriai, kalbėdami apie renginių tikslą, teigė: Mažeikių kontekste – tai inovatyvus projektas, nes gilinamasi į kūrybos anatomiją.
„Pagrindinis tikslas buvo supažindinti mūsų mokyklos mokinius, o kartu ir Mažeikių miesto bendruomenės narius su profesionaliuoju menu. Pasikviesti svečių – profesionalių menininkų iš kitų šalies miestų, o taip pat ir mūsų krašte gyvenančių profesionalių kūrėjų. Kalbant apie kolegas, Mažeikių dailės mokyklos mokytojus, jie su vaikais kontaktuoja pamokų metu, skiria užduotis. Tačiau vaikai savo mokytojų, manau, nepažinojo kaip menininkų, kūrėjų. Ar ne visai pažinojo“, – kalbėjo G. Bernotavičienė.
Jos nuomone, išankstiniai lūkesčiai dėl „ARTstart“ renginių ciklo visiškai pasiteisino – įvyko gražūs, jaukūs menininkų ir profesionalųjį meną geriau pažinti norėjusių mažeikiškių susitikimai. O kiekvienas žmogus iš tų susitikimų pasiėmė tiek, kiek norėjo ir kiek gebėjo.
„ARTstart“ sumanytojos ir iniciatorės projektą ketina auginti, plėsti – siekti, kad jis taptų tradiciniu.
TIKSLAS – KŪRYBIŠKUMAS IR AUGIMAS
Mažeikių dailės mokyklos direktorė Laima Mikalauskienė kalbėjo, kad Lietuvos kultūros tarybos ir Savivaldybės finansuoto projekto „ARTstart“ tikslas buvo paskatinti vaikus kurti, suteikti daugiau žinių, plėsti erudiciją.
Kaip pavyzdį ji pasitelkė iliustratorę Liną Itagaki. Menininkė iliustravo knygas: „Sibiro haiku“, kuri buvo išrinkta 2018 m. Lietuvos metų knyga vaikams, ir „Mergaitė su šautuvu“. Pasitelkiant komiksų žanrą, abiejose knygose pasakojamos jautrios lietuviams tremties, partizaninio pasipriešinimo temos.
L. Itagaki su vaikais ir jaunimu bendravo nuotoliniu būdu. Tačiau juos įtraukė, sudomino, papasakojo apie knygų leidybą, komiksų kūrimą, apie tai, kad, norint sukurti komiksus istorinėmis temomis, iliustratorius pirmiausia turi atlikti tyrimą – išsiaiškinti ir daug sužinoti apie to laikmečio žmonių buitį, aprangą, kitas svarbias detales.
RENGIA PARODĄ
Projekto metu garsūs šiuolaikinio profesionalaus meno kūrėjai supažindino dailės mokyklą lankančius mokinius ir suaugusius mažeikiškius su savo kūryba, jos ištakomis, kūrinių pradžios ir tapsmo momentais.
Mintimis, pasakojimais apie kūrybos procesus dalijosi ir trys dailės mokykloje dirbantys mokytojai: tapytojas Virginijus Tamošiūnas, juvelyrė, metalo menininkė Deimantė Kiesutė, tapytoja Simona Merijauskaitė.
„ARTstart“ dalyviai turėjo galimybę susipažinti ir daugiau sužinoti apie pasaulinį pripažinimą pelniusios tekstilininkės Severijos Inčirauskaitės-Kriaunevičienės, tapytojos Eglės Ridikaitės, L. Itagaki požiūrį į kūrybą, prisiliesti prie jos „anatomijos“ – viešnios gyvai arba nuotoliu Dailės mokyklos mokiniams vedė readymad’o (perkūrimo), komiksų ir iliustracijų, eksperimentinės tapybos kūrybines dirbtuves, meistriškumo pamokas.
Lapkričio 30 d. Henriko Nagio viešojoje bibliotekoje bus atidaryta Dailės mokyklos mokinių darbų, sukurtų šiuose užsiėmimuose, paroda. Planuojama parodyti vaizdo filmuką apie kūrybinio įkvėpimo savaitę, apibendrinti veiklas.
KŪRYBA, KŪRYBIŠKUMAS. KAS TAI?
S. Inčirauskaitė-Kriaunevičienė: „Mane domina tikrumas, egzistuojanti realybė, joje gyvenantys žmonės, jų sėkmės ir nesėkmės. Todėl kūryboje naudoju kasdienius, gerai visiems atpažįstamus daiktus, kaip tos kasdienybės liudininkus ir citatas. Nemėgstu elitizmo, hierarchijos, todėl kūryboje naudoju unifikuotas siuvinėjimo schemas iš moteriškų rankdarbių žurnalų. Mano kūrybos įkvėpimas – rutina, judėjimas joje, sportas, bėgimas be rekordų, be tikslo iš įpročio, dėl jo monotoniškumo, dėl pasikartojančio veiksmo, dėl sunkaus fizinio darbo…“
D. Kiesutė: „Esu nesibaigiančiu etatu dirbanti stebėtoja. Kasdienius procesus, emocijas, pokalbius, istorijas, frazes nešiojuosi su savimi tol, kol tai įgauna kūną konceptualios juvelyrikos lauke.“
V. Tamošiūnas: „Kūrybiškumas yra ne padaryme, bet vyksme. Menas visada yra aktyvus ir nepabaigiamas. Nuolat atsinaujinantis ir ateinantis. Tai procesas… Sąmoningai ar ne, vis tik savo tapybos darbais siekiu harmonijos. Vidinės harmonijos su savimi ir pasauliu. Grožis slypi kiekvienoje netobuloje būties detalėje ir ji turi būti priimama kaip natūralus gimimo ir pabaigos rezultatas.“
S. Merijauskaitė: „Kūrybos procesas – nuolat kintanti sąvoka, šiuo metu man tai – mąstymo būdas.“
E. Ridikaitė: „Viskas susiję, jei nedirbsi – netobulėsi. Darbo reikia tikrai nemažai įdėti, nes privalai eiti pirmyn, domėtis, apskritai stebėti, kas mene vyksta. Kalbiesi su savimi ir stebi, giliniesi ir ieškai. Užsispyrimo reikia ir tikėjimo…“
L. Itagaki: „Per susitikimus moksleiviai neretai manęs klausia, kur rasti savyje jėgų kasdien piešti ilgą komiksų istoriją. Nupiešti knygą užtrunka apie metus. Aš jiems sakau, kad kai išsikeliu tikslą, tai važiuoju jo link užsispyrusi kaip traukinys.
Aš pati nesirinkau piešti istorinių knygų, leidyklos mane pasirinko. Turbūt dėl to, kad pirmoji knyga „Sibiro haiku“ buvo istorinė, leidykloms susidarė įspūdis, jog ši iliustruotoja gali piešti tokiomis temomis. Todėl antroji knyga buvo apie Valdovų rūmus ir Lietuvos kunigaikščius, paskui pasirodė kiti istoriniai komiksai. Pati nepajutau, kaip tapau istorinių knygų piešėja. Kita vertus, suprantu, kad tai svarbi misija. Kalbant su vaikais paaiškėja, kiek daug jie nežino praeityje nutikusių dalykų ir kiek daug jiems reikia paaiškinimų. Jaučiu viso to svarbą. Bet reikia daryti pertraukas, nes psichologiškai keliauti nuo vieno istorinio komikso prie kito sudėtinga. Dabar norėčiau piešti knygą, kurioje nebūtų karo, kraujo ir šautuvų.“
Nida PUKELIENĖ
Nuotr. iš Mažeikių dailės mokyklos archyvo
