Daugiabučių namų gyventojai tikėjosi, kad šilti orai kompensuos šilumos pabrangimą. Tačiau lapkričio mėnesį butų šildymo išlaidos, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, šoktelėjo daugiau negu brango šiluma. Šilumos tiekėjai dėl to kaltina gyventojus, pastarieji – lupikaujančius Šilumos tinklus. 
IŠLAIDOS DIDĖJO
Savivaldybės tarybos sprendimu daugiabučių namų gyventojams kaina už šilumą išaugo nuo 12,5 lito iki 14,85 lito už kilovatvalandę, arba beveik 19 procentų. Tačiau UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ duomenimis, už patalpų kvadratinio metro šildymą lapkričio mėnesį gyventojams vidutiniškai tenka mokėti 2,20 lito, tuo tarpu pernai jie mokėjo 1,76 lito, arba ketvirtadaliu mažiau.
Gyventojai paradoksu vadina tai, kad šildymo išlaidos brango daugiau negu šilumos energija. Tuo labiau kad lapkričio mėnuo buvo neįprastai šiltas.
UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ apskaitos ir realizacijos tarnybos vadovas Rimantas Norkus patikslino, kad šių metų lapkričio vidutinė temperatūra siekė 5,3 laipsnio šilumos, o pernai ji tebuvusi plius 3,9 laipsnio.
Anot pašnekovo, lyginti galima tik mėnesius, kuriais temperatūra buvo vienoda. Tačiau jis sutiko, kad teoriškai lyg ir turėjome mokėti mažiau.
„Visi galvoja, kad lauke šilta, ir nieko mokėti nereikės, gali gyventi atsidarę langus. Apskaitos prietaisas juk sukasi“, – netaupumu gyventojus kaltino pašnekovas.
UŽ ŠILDYMĄ MOKA SKIRTINGAI
R. Norkus stebėjosi, kad gyventojai dėl didelių mokesčių už šildymą linkę kaltinti tik šilumos tiekėjus.
„Šilumos tinklai turi užtikrinti, kad namą pasiektų pakankamos temperatūros šiluma, kaip ji paskirstoma viduje – namo gyventojų reikalas“, – teigė jis.
Anot R. Norkaus, kur kas geriau tvarkosi gyventojai tų namų, kur įkurtos bendrijos. Jų nėra daug – šiek tiek per dvidešimt. Tie žmonės už kvadratinio metro šildymą lapkričio mėnesį vidutiniškai moka 2 litus. Pavyzdžiui, P. Vileišio gatvės 3 namo gyventojams kvadratinio metro šildymas nekainuos nė lito.
Žemaitijos g. 19 name kvadratinio metro šildymo kaina tėra 1,55 lito, Pavasario g. 31 b – 1,4 lito, Sodų g. 8 – 1,6 lito, tuo tarpu Sodų g. 11 ir Naftininkų g.42 namuose – net per 3,5 lito.
R. Norkus sakė, kad tokių kontrastų jis galėtų išvardinti daug.
„Išvada viena – gyventojai savo name turi ieškoti didelių šildymo išlaidų priežasčių“, – teigė pašnekovas.
REGULIUOJAMA AUTOMATIŠKAI
„Jeigu daugiau moka, šilčiau ir gyvena“, – mestelėjo UAB „Mažeikių butų ūkis“ generalinis direktorius Vidmandas Stonkus.
Pašnekovas nesiėmė komentuoti, kodėl šildymo išlaidos brango daugiau negu šilumos energijos tarifas. Jis prisipažino nelabai tikįs Šilumos tinklų „Santarvei“ pateiktais duomenimis, o pats šildymo kainų analizės dar neturįs.
Mažeikių butų ūkis administruoja apie 250 daugiabučių namų. V. Stonkus pasidžiaugė, kad baigiama šilumos mazgų rekonstrukcija. Tik 20yje liko įrengti šilumos mazgus su automatiniais reguliatoriais. Jie nustatyti taip, kad butuose šilumos temperatūra būtų ne mažesnė kaip 18 laipsnių, nes to reikalauja Šilumos įstatymas. Jeigu lauke yra daugiau kaip 10 laipsnių šilumos, šildymas automatiškai išjungiamas.
Anot bendrovės vadovo, pagal administravimo nuostatus, galima tiekti ir žemesnės temperatūros šilumą arba taikyti ekonominį režimą (naktį šildymas išjungimas), jeigu to pageidauja daugiau nei pusė gyventojų. Tokių namų – vos vienas kitas.
NEDEKLARUOJA VANDENS
Šilumos tiekėjai įvardija ne vieną priežastį, turinčią įtakos šilumos sunaudojimui. Kaip efektyviai naudojama šiluma, priklauso nuo pastato išorės konstrukcijų – sienų, stogo, langų, rūsio, vamzdynų izoliacijos, kt. Už patalpų šildymą mažiau moka žmonės, gyvenantys tinkamai sutvarkytuose ir apšiltintuose butuose, namuose.
„Mes nekalti, jei gyventojai šilumą paleidžia vėjais. Daugiabučių gyventojai tvarkosi nepagirtinai. Labai lėtai keičiasi jų mąstymas“, – teigė Šilumos tinklų inžinierius šilumininkas Aleksas Steponavičius.
Kiekvieno namo sunaudotas šilumos kiekis apskaičiuojamas pagal apskaitos prietaiso rodmenis. Iš jų atimamas deklaruotas karšto vandens kiekis, likęs yra paskirstomas šildymui.
„Ne paslaptis, kad kai kurie gyventojai vagia vandenį, savo butuose įvairiai sustabdydami ar atsukdami atgal vandens apskaitos prietaisus. Galbūt jie galvoja, jog skriaudžia Šilumos tinklus, bet iš tikrųjų jie skriaudžia savo kaimynus“, – akcentavo R. Norkus.
RENOVACIJA ATPIGINO
Anot šilumos tiekėjų, ypač daug problemų yra senuose daugiabučiuose namuose. Be jų renovacijos, sunku pasiekti efektyvesnio šilumos naudojimo.
„Ateitis – daugiabučių namų bendrijos. Jos turi galimybę imti paskolą namo renovacijai. Tačiau mūsų mieste ir bendrijų mažai, ir tokia galimybe pasinaudojo tik keletas“, – kritiškai situaciją vertino R. Norkus.
Pašnekovas prisipažino pats gyvenantis renovuotame daugiabutyje. Stogo apšiltinimas kainavęs 140 tūkstančių litų, rūsio vamzdynų pakeitimas ir izoliavimas – 27 tūkstančius litų.
„Namui renovuoti bendrija ėmė paskolą. Vyriausybė yra patvirtinusi daugiabučių namų renovavimo programą, pagal ją kompensuojama iki 30 proc. išlaidų. Kol kas panaudojamos ne visos skirtos lėšos, nes visoje šalyje daugiabučių namų gyventojai yra pasyvūs“, – teigė pašnekovas.
Anot R. Norkaus, nereikėtų baimintis dėl kreditų. Socialiai remtini žmonės paskolą išsimokėjo iš kompensacijų už šildymą, o turintiems darbo ši našta nėra tokia didelė. Trijų kambarių bute gyvenančiai jo šeimai teko sumokėti 1400 litų, panašiai tiek kainuoja vienas plastikinis langas.
„Iki renovacijos už šildymą mokėdavome 10–11 proc. daugiau negu vidutiniškai mieste, po jos –20 proc. mažiau. Už lapkritį kvadratinio metro šildymo kaina buvo 1,80 lito“, – teigė pašnekovas.
KAINOS NUOLAIDŲ NĖRA
„Santarvė“ sulaukė ne vieno skambučio dėl nevienodos temperatūros to paties namo skirtinguose butuose. Gyventojai mano, kad dėl šito Šilumos tinklai jiems turėtų taikyti kainos nuolaidas.
Gamyklos gatvės 3 namo gyventoja net atnešė pažymą, kurioje juodu ant balto parašyta, kad prieš porą metų jos bute oro temperatūra tebuvo 14 laipsnių šilumos. Anot jos, tokia pat padėtis ir šiemet.
Šio namo gyventojams už kvadratinio metro šildymą lapkričio mėnesį tenka mokėti tik 1,64 lito. „Dirbtinai tikrai nesistengėme taupyti. Daugelyje butų oro temperatūra yra 21 laipsnis šilumos. Tik penkto aukšto kai kuriuose butuose temperatūra mažesnė“, – pripažino bendrijos pirmininkas Vytautas Rimiškis.
Anot jo, bendrijos valdyba jau nutarusi keisti pastato stogą, tik tam reiksią gyventojų pritarimo. Susirinkimą žadama šaukti sausio mėnesį. V. Rimiškis kitos išeities, kaip padėti penkto aukšto gyventojams, nemato.
Mažeikių buto ūkio vadovo V. Stonkaus teigimu, nedidelius šilumos nuostolius patiria ne tik pirmųjų ir penktųjų aukštų, bet ir devynaukščių namų ar mažiau laiptinių turinčių namų gyventojai, tačiau Šilumos įstatymas nenumato kainų nuolaidų. Kad visiems namams ir butams taikoma vienoda šilumos kainos skaičiavimo metodika, patvirtino Šilumos tinklų apskaitos ir realizavimo tarnybos vadovas R. Norkus.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.:
Gautos sąskaitos už šildymą lapkričio mėnesį daugelį mažeikiškių apstulbino.
