Šiais metais rajone esančių valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių priežiūros, remonto darbams iš valstybės biudžeto sulaukta aštuonis kartus mažiau lėšų, nei yra poreikis. Dėl tokios situacijos prastėja statinių būklė, lėšų užtenka tik vamzdynams palopyti.
Kaimo reikalų ir gamtos apsaugos komitetas, susipažinęs su Žemės ūkio skyriaus pateikta informacija, pasiūlė kreiptis į Tarybą, kad melioracijos darbams būtų skirta dalis surenkamo žemės mokesčio. Kai kurios savivaldybės tokią pagalbą teikia ne vienus metus.
Valstybės lėšų mažėja
Melioracijos sistemų priežiūra savivaldybėms yra valstybės deleguota funkcija. Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus duomenimis, mūsų rajone valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių yra už 30 mln. eurų.
Melioracijos turtą sudaro 1053 km magistralinių griovių, beveik 1740 km drenažo tinklo, 36 tiltai, 1603 pralaidos, 12 tvenkinių užtvankų ir kt.
Politikams informaciją pateikusi Žemės ūkio skyriaus vedėja Aleksandra Lukošaitienė pabrėžė, kad statinių būklė kasmet prastėja, tačiau skiriamų lėšų jų priežiūrai mažėja. Pavyzdžiui, 2020 metais iš valstybės gauta 366 tūkst. eurų, 2021 ir 2022 metais atitinkamai – 246 ir 245 tūkst. eurų.
Poreikis aštuonis kartus didesnis
Melioracijos statiniai, kaip ir bet kuris kitas nekilnojamasis turtas, veikiami gamtinių sąlygų, kasmet dėvisi.
„Atliekant kasmetinius melioruotos žemės ir melioracijos statinių būklės vertinimus, nustatoma blogos būklės melioruotos žemės plotų bei melioracijos statinių, tačiau valstybės biudžeto lėšos, skiriamos melioracijos statiniams eksploatuoti, įskaitant melioracijos statinių remonto darbus, yra nepakankamos“, – kalbėjo A. Lukošaitienė.
Ypač situacija pablogėjo nuo 2013 metų, nes Valstybės investicijų programoje melioracijos statinių rekonstrukcijai lėšos neskiriamos, o norint įvykdyti Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklėse nustatytus reikalavimus melioracijos statiniams rekonstruoti, remontuoti ir prižiūrėti, lėšų poreikis yra 1,8–2 mln. eurų per metus – aštuonis kartus didesnis, nei skiriama.
Gelbsti europiniai pinigai
A. Lukošaitienės teigimu, situaciją šiek tiek gelbsti tik „europiniai“ projektai. Pastaraisiais metais vis aktualesniais tampant melioracijos sistemų priežiūros ir atnaujinimo darbams, senstantys melioracijos statiniai tvarkomi pasinaudojant Europos Sąjungos paramos fondais. Vienas toks projektas įgyvendinamas Purvėnų kadastro vietovėje – bus rekonstruoti valstybei nuosavybės teise priklausantys blogos būklės melioracijos statiniai: magistralinių melioracijos griovių – 21,40 km, pralaidų – 32 vnt. Projektas finansuojamas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai numatytomis, valstybės biudžeto ir savivaldybės biudžeto lėšomis. Projekto vertė – beveik 266 tūkst. eurų, iš jų savivaldybės biudžeto lėšos – 54 tūkst. eurų.
Kapėnų kadastro vietovėje įgyvendinamo kito projekto vertė – 226 tūkst. eurų, savivaldybės biudžeto lėšos – 56,6 tūkst. Bus rekonstruota 15 kilometrų magistralinių melioracijos griovių, 18 pralaidų ir vienas tiltas.
Abu projektus numatyta užbaigti iki metų pabaigos.
„Europinės lėšos – praktiškai vienintelė galimybė realiai rekonstruoti melioracijos statinius ir pagelbėti žemės ūkio vandentvarkai“, – pabrėžė vedėja.
Po susitikimo ministerijoje optimizmo neatsirado
Melioracija lyg įdukros vietoje yra visoje Lietuvoje ir jokios geresnės perspektyvos nenusimato. A. Lukošaitienė prisipažino, kad optimizmo daugiau neatsirado ir po neseniai Žemės ūkio ministerijoje vykusio susitikimo, į kurį buvo pakviesti savivaldybių žemės ūkio skyrių vedėjai ir specialistai. Jame daug dėmesio skirta melioracijos problemoms, apžvelgiant situaciją, pastebėta, kad nemelioruotų žemės plotų derlingumas sumažėja iki 30 proc., itin daug melioracijos įrenginių yra pasenę, prastos būklės. Pabrėžta, kad būtina rekonstruoti melioracijos inžinerinius statinius, tačiau kokia galima išeitis, koks stabilaus finansavimo užtikrinimas, nieko konkretaus savivaldos atstovams išgirsti nepavyko.
„Vis sudėtingiau vykdyti valstybės deleguotas funkcijas, tuo labiau kad visų darbų, paslaugų kainos jau dabar yra pabrangusios du ar tris kartus. Ir niekas nežino, kaip bus ateityje. Ypač kvailio vietoje pasijaučiame, kai žmonės kviečia, sako: atvažiuokite, mes tvinstame. O ką mes galime, tik patarinėti“, – situaciją komentavo Žemės ūkio skyriaus vedėja.
Kreipsis į Savivaldybės tarybą
A. Lukošaitienė pastebėjo, kad kitos savivaldybės kasmet melioracijos statiniams remontuoti skiria ir biudžeto lėšų. Pavyzdžiui, Marijampolės savivaldybė – 250 tūkst. eurų, Kauno rajono – 300 tūkst., Vilkaviškio – 50 tūkst. eurų.
Kaimo reikalų ir gamtos apsaugos komiteto pirmininkas Vytautas Visminas per komiteto posėdį kreipėsi į jo narius, klausdamas, kad galbūt, kai bus formuojamas naujas biudžetas, reikėtų iki penkių procentų žemės mokesčio, kurį sumoka ūkininkai, skirti melioracijos darbams. Toks siūlymas sulaukė palaikymo.
„Jeigu susidarytų 20–30 tūkst. eurų suma, ir tai mums būtų saldainiukas“, – džiaugėsi A. Lukošaitienė.
Galutinį žodį dėl paramos melioracijai iš biudžeto turėtų tarti Savivaldybės taryba, į kurią kreiptis su prašymu Žemės ūkio skyriaus vedėjai patarė Kaimo reikalų ir gamtos apsaugos komitetas.
