Neseniai visas pasaulis minėjo Pasaulinę kovos su AIDS dieną, tačiau Mažeikiuose ši diena iš kitų neišsiskyrė. Pavojaus varpais niekas neskambino, nors pagal ŽIV paplitimą skaičiuojant 100 tūkst. gyventojų Mažeikius lenkia tik Klaipėda, o mes – net Vilnių, Kauną. Galbūt šią dieną užgožė kur kas linksmesnis renginys – Kalėdų eglutės įžiebimas. 
STATISTIKA VERČIA SUNERIMTI
Lietuvos AIDS centro duomenimis, Lietuvoje iš viso diagnozuota 1188 ŽIV užsikrėtę žmonės, AIDS – 115. Pagal miestus aukščiausias ŽIV paplitimo rodiklis 100 tūkst. gyventojų metų pradžioje buvo Klaipėdoje – per 150, Mažeikiuose – 59, Druskininkuose – 36, Šiauliuose – 29, Vilniuje – 25, Kaune – 10 atvejų.
Iki gruodžio 1 dienos ŽIV diagnozuota 41 mažeikiškiui: 7 moterims ir 34 vyrams. Net 35 žmonės pavojingu virusu užsikrėtė per švirkščiamuosius narkotikus.
3 žmonėms nustatyta AIDS, vienas iš jų jau mirė.
Šiemet situacija, palyginti su ankstesniais metais, geresnė. Kol kas naujų ŽIV atvejų neišaiškinta, tuo tarpu pernai tokių buvo net 10, užpernai –3. ŽIV protrūkis Mažeikiuose pasireiškė 2002 metais, kuomet buvo išaiškinta 13 naujų atvejų.
Pirmą kartą ŽIV mažeikiškiui diagnozuotas 1998 metais.
AIDS DIENA – BE ŠURMULIO
Situacija dėl ŽIV verčia sunerimti mažeikiškius. Neramu ne tik dėl Lietuvos AIDS centro statistikos, bet ir dėl medikų, sveikata besirūpinančių institucijų pasyvumo. Tai papiktino ir „Santarvės“ skaitytoją.
Nenorėjusi prisistatyti mažeikiškė replikavo, kad rajono Savivaldybės interneto svetainėje apstu informacijos apie valdžios vyrų vojažus, susitikimus, tačiau gruodžio 1ąją, Pasaulinę kovos su AIDS dieną, net neužsiminta apie Mažeikiams opią problemą.
„Nors kartą per metus medikai viešai turėtų kalbėti apie problemą, apie prevencines priemones, raginti žmones pasitikrinti savo sveikatą. Taip, kaip per Pasaulinę lėtinės obstrukcinės plaučių ligos dieną daro gydytoja Kiudulienė. Šiemet buvo kaip niekada ramu, nors pagal ŽIV esame antri. Galbūt mūsų sveikata besirūpinantys valdininkai net nežino tikrosios padėties“, – replikavo pašnekovė.
„Santarvė“ pabandė išsiaiškinti, ar tokie įtarimai yra pagrįsti.
SITUACIJOS NEŽINO NET MEDIKAI
Paklausus, kokią vietą pagal ŽIV paplitimo rodiklį užima Mažeikiai, Savivaldybės gydytoja Irena Vaicekavičienė prisipažino nežinanti. Anot jos, į šį klausimą atsakytų tik pasižiūrėjusi AIDS centro svetainėje skelbiamus duomenis.
„Savivaldybė kiekvieną dieną nekaupia, neanalizuoja tų duomenų. Metai baigiasi, ieškosim, žiūrėsim, stebėsim, kokia situacija per metus susidarė,“ – teigė pašnekovė.
Visuomenės sveikatos centras renka informaciją tik apie rajone nustatytus ŽIV atvejus.
„Tokią informaciją mums pateikia rajono sveikatos įstaigos. Iš AIDS centro jokių pranešimų negauname, apie situaciją sužinome tik iš tinklapio“, – paaiškino Visuomenės sveikatos centro vyriausioji gydytoja Irena Macijauskienė.
Gydytoja dermatovenerologė Adelė Petrošienė „Santarvei“ paaiškino, kad jų kabinetas bene 6 metus nerenka duomenų apie sergančius ŽIV, todėl ji apie situaciją rajone nieko negalinti pasakyti.
Arčiausiai tiesos buvo Savivaldybės meras Vilhelmas Džiugelis. Nors konkrečių skaičių įvardinti negalėjo, tačiau nedvejodamas pasakė, kad pagal ŽIV paplitimą Mažeikiai turėtų būti antri po Klaipėdos.
PASIGEDO KOORDINATORIAUS
Šie metai bene pirmieji, kai nebuvo rajoninio renginio, skirto kovos su AIDS dienai. Šią dieną individualiai minėjo tik kai kurios mokyklos.
Savivaldybės specialistė darbui su jaunimu ir nevyriausybinėmis organizacijomis Loreta Rubežienė yra įrodžiusi, kad mažeikiškiams reikalingi renginiai, skirti AIDS ir narkomanijos prevencijai. Bene penkerius metus ji drauge su nevyriausybinėmis organizacijomis, mokyklomis, Raudonuoju Kryžiumi rengdavo seminarus, apie narkomanijos, ŽIV ir kitokias priklausomybes būdavo kalbama su moksleiviais, tėvais. O vėliau vykdavo baigiamasis forumas, kuriame dalyvaudavo AIDS, Priklausomybių ligų centrų ir kitų institucijų specialistai.
„AIDS centre Rubežienė buvo gerai žinoma. Mes nuolat su ja bendravome kelerius metus. Kas dabar užsiima šiomis problemomis, nelabai ir žinome, nes nėra jokio bendradarbiavimo“, – apgailestavo šio centro atstovė spaudai Vilma Budėnienė.
Pašnekovei keista atrodo tai, kad mieste, kur AIDS problema tokia opi, nors kartą per metus nerasta būdų, kaip į ją atkreipti mažeikiškių dėmesį.
„Galbūt atskiros grandys ir dirba, bet nėra tos „kepurės“, – replikavo pašnekovė.
V. Budėnienė teigė, kad kalbėti apie problemą būtina nuolat.
„Nereikėtų manyti, kad ji aktuali tik narkomanams ir prostitutėms. ŽIV braunasi į visus visuomenės sluoksnius“, – pastebėjo AIDS centro atstovė.
TRŪKSTA INICIATYVOS. TIK KAM?
„Privėsome. Nėra koordinatoriaus“, – prevencinio darbo trūkumus pripažino Visuomenės sveikatos centro vyriausioji gydytoja Irena Macijauskienė.
Gydytojos iniciatyva praėjusiais metais buvo surengta AIDS dienai skirta mokyklų viktorina.
„Moksleiviai aktyviai ruošėsi, surinko nemažai informacijos apie narkomaniją ir AIDS. Manau, kad neturime likti abejingi problemai, būtina atkreipti mažeikiškių dėmesį“, – samprotavo I. Macijauskienė.
Kas tuo turėtų užsiimti? Galbūt jaunimas, nevyriausybinės organizacijos, svarstė pašnekovė.
„Pernai iniciatyvą organizuoti rajoninį renginį, skirtą AIDS dienai, iš mūsų perėmė Visuomenės sveikatos centras. Manėme, kad jis šią tradiciją tęs ir toliau“, – teigė su jaunimu dirbanti Savivaldybės specialistė L. Rubežienė.
Specialistė nemano, kad rajone nėra kam koordinuoti prevencinio darbo, nes ne pirmi metai veikia narkomanijos prevencijos komisija.
„Narkotikai ir AIDS – neatskiriami“, – akcentavo pašnekovė, buvusi šios komisijos narė.
REIKIA NUOLATINIO DARBO
Narkomanijos prevencijos komisijos pirmininkas, vicemeras Viktoras Bugnevičius teigė, kad geriau jau kad ir nedideli, bet nuolatiniai darbai, negu vienkartinis šurmulys.
„Negaliu teigti, kad labai daug dirbame. Vyriausybė yra patvirtinusi 20032008 metų valstybinę ŽIV/AIDS programą. Kiekviena rajono mokykla yra paruošusi savo planelius. Darėm reidą, visos dirba normaliai“, – paklausus apie „nuolatinius“ darbus, aiškino pašnekovas.
Pastebėjus, kad kai kurie komisijos nariai pasigedo jos veiklos, susirinkimų, pirmininkas pripažino, jog šiemet tebuvęs vienas susirinkimas. Anot jo, dėl šito kalti artėjantys rinkimai. Artimiausias susirinkimas planuojamas tik… vasario mėnesį.
V. Bugnevičius negalėjo atsakyti, kodėl komisijoje nebeliko su jaunimu dirbančios L. Rubežienės. Anot jo, problemos nesą – reikalui esant, specialistę galima pasikviesti į susirinkimus.
Kaip skelbia AIDS centras, ŽIV labiausiai plinta per švirkščiamuosius narkotikus. Narkologė Regina Zakarauskienė „Santarvei“ sakė, kad narkomanijos problema Mažeikiuose gilėja. Oficialiai registruota 90 narkotikus vartojančių mažeikiškių, nors iš tikrųjų gali būti gerokai daugiau. Gydytoja nieko negalėjo pasakyti apie rajone įgyvendinamas prevencines programas, komisijos darbe ji nedalyvauja.
V. Bugnevičiaus teigimu, visuomeniniais pagrindais dirbanti narkomanijos prevencijos komisija negali išspręsti visų problemų.
„Valstybė turėtų ne tik deklaruoti kovą su narkomanija, bet ir skirti lėšų problemai spręsti. Savivaldybėje turėtų atsirasti etatinis koordinatorius, kuriam už darbą būtų mokamas atlyginimas. Prieš gerus metus dėl šito kreipėmės į Vidaus reikalų ministeriją, tačiau jokio atsakymo negavom“, – teigė vicemeras.
TIKSLAS – SKATINTI SAUGŲ GYVENIMO BŪDĄ
Savivaldybės gydytojos Irenos Vaicekavičienės manymu, vienkartinis šurmulys problemos neišspręs. Anot jos, orientuotis reikia į sveikatos išsaugojimą, į saugų gyvenimo būdą, į žinias, kaip neužsikrėsti. Šia linkme ir dirbančios mokyklų bendruomenės. Savivaldybė prisideda, kai kuriuos projektus paremdama iš Visuomenės sveikatos specialiosios programos.
Ne pirmi metai iš šios programos finansuojamas švirkštų keitimo projektas. Šiemet tam bus išleista apie 20 tūkst. litų. Narkotikus vartojantys žmonės švirkštus gali pasikeisti Psichikos sveikatos centre.
Kaip vieną sėkmingiausių projektų, Savivaldybės gydytoja įvardijo nėščiųjų patikrinimą dėl ŽIV ir kai kurių lytiniu keliu plintančių ligų. Kraujo mėginiai Specialiosios programos lėšomis tiriami AIDS centre.
5 tūkstančiai litų šiemet buvo numatyti narkotikų testams įsigyti. Tačiau nė viena sveikatos priežiūros įstaiga nenorėjo dalyvauti šiame projekte.
„Sunku tiksliai pasakyti, kiek pinigų skirta narkomanijos ar ŽIV prevencijai. Kai kuriuose remiamuose projektuose šių žodžių nėra, tačiau jų tikslas – propaguoti sveiką gyvenimo būdą, gerus tarpusavio santykius, kurie saugo nuo minėtų problemų“, – paklausus apie pinigus, atsakė I. Vaicekavičienė.
TIKRINASI DĖL DOKUMENTŲ
Ne visi „Santarvės“ pašnekovai žinojo, kad dėl AIDS išsitirti galima ir Mažeikių ligoninės klinikinės diagnostikos laboratorijoje. Visos reikalingos informacijos nepavyko išgirsti net ligoninės priėmimo skyriuje.
Laboratorijos vedėja Irena Griciuvienė sakė, kad tokie tyrimai atliekami ne pirmi metai, tačiau profilaktiškai dėl ŽIV pasitikrinti kreipiasi labai mažai žmonių. Gruodžio 1ąją, Pasaulinę kovos su AIDS dieną, buvę taip pat tylu ramu.
Dažniausiai šių tyrimų prireikia žmonėms, vykstantiems į kitas šalis, kurios dėl ŽIV reikalauja sertifikato.
Turint gydytojo siuntimą, už tyrimą mokėti nereikia – sumoka siuntusi įstaiga. Jeigu žmogus į laboratoriją kreipiasi pats, jam tenka mokėti 8,30 lito.
Ar laboratorijos tyrimai patikimi? Kilus įtarimui, kraujo serumas siunčiamas į AIDS centrą.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.:
AIDS centras akcentuoja, kad ŽIV nėra tik narkomanų ar prostitučių problema, virusas plinta į visus visuomenės sluoksnius.
