Viena iš meilės apraiškų yra davimas, dalijimasis, rūpinimasis kitu. Donorystė – tai labai simbolinė ir konkreti tikrosios Meilės išraiška, todėl nieko nuostabaus, kad apie ją kalbame Šv. Valentino dienos išvakarėse. Labai dažnai kraujo poreikis žmogui tampa tiesiog gyvybiškai svarbus. Tačiau kai kuriuos žmones nuo kraujo donorystės atbaido būgštavimai, kad tai kenkia sveikatai. Dažniausiai tokios mintys tėra tik mitai. Tokiomis mintimis dalijasi donorų organizatorė Mažeikiuose Judita BUTKEVIČIENĖ.
– Kokia yra kraujo paskirtis žmogaus organizme?
– Palaikyti žmogaus gyvybę. Kraujas aprūpina visus žmogaus audinius ir organus būtinomis maisto medžiagomis. Be kraujo audiniai mirtų iš bado. Suaugęs žmogus vidutiniškai turi 4–5 litrus kraujo.
Šis stebuklingas skystis sudaro 6–7 procentus visos kūno masės. Netekus daugiau kaip 20 proc. kraujo, iškyla pavojus gyvybei. Mintis, kad mirštantį nuo kraujo netekimo žmogų galima išgelbėti įpylus naujo kraujo, gimė dar senovėje. Tačiau tik Harvėjui atradus kraujo apytaką, ši idėja pasirodė įgyvendinama.
Kraujo pakeisti negalima niekuo, nes jis yra gyvas organizmas. Gyvybiškai svarbų, daug įvairių funkcijų turintį kraują gamina tik pats organizmas. Iki šiol nepavyko pagaminti kraujo dirbtiniu būdu. Todėl taip svarbu, kad atsirastų žmonių, aukojančių kraujo ligoniams ir sužeistiesiems.
– Kokia situacija yra dabar. Ar donorai patenkina kraujo poreikį?
– Kasdien Lietuvoje kraujo ir jo komponentų reikia 100–120 žmonių. Tam, kad kraujo poreikis būtų patenkintas, kiekvieną dieną kraujo centruose turėtų apsilankyti apie 400–500 donorų. Skaudu girdėti, kad ne tik donorų, bet ir darbo patalpų trūkumas bei kitos problemos – tai tik kraujo centrų „galvos skausmas“. Kažkodėl pamirštama, kad kraujo reikia ne tiesiogiai kraujo centrams, bet tam tikrai mūsų visuomenės daliai – sergantiems, traumas patyrusiems žmonėms.
– Kas gali tapti kraujo donoru?
– Kraujo perpylimui naudojamas kraujas turi būti saugus, paaukotas sveikų donorų. Rekomenduotina, kad donoras būtų ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 65 metų amžiaus. Donoro pulsas turi būti reguliarus – 50–110 kartų per minutę. Arterinis kraujo spaudimas – ne didesnis kaip 180/100 mm/Hg. Hemoglobinas moterims – ne mažiau kaip 125 g/l, vyrams – 135 g/l. Moterims leidžiama duoti kraujo 4, vyrams – 5 kartus per metus. Pertraukos tarp davimų turi būti ne trumpesnės kaip 60 dienų. Vienkartinė standartinė kraujo dozė – 450 ml. Kai donoras duoda tik plazmą, jis vadinamas plazmos donoru.
– Kaip būsimasis donoras turėtų elgtis prieš duodamas kraujo?
– Likus keletui dienų iki kraujo davimo, rekomenduotina tam pasiruošti, nes šis procesas gali susilpninti kūną. Todėl kraujo duoti nepatartina po įtempto darbo ar po naktinės pamainos. Žmogus turi būti pailsėjęs.
Svarbus vaidmuo tenka mitybai. Likus dienai siūloma nevalgyti riebaus, aštraus maisto (riebios mėsos, silkių, keptų ir tarkuotų bulvių patiekalų, kiaušinių, traškučių, picos, majonezo, aštrių padažų, svogūnų ar česnakų). Maisto produktai su dideliu geležies kiekiu yra naudingi, nes mažas hemoglobino kiekis gali laikinai padaryti donorą netinkamu.
Būtina vartoti daug skysčių. 2–3 dienas prieš duodant kraujo reikia išgerti iki 3 litrų per dieną. Geriausiai tinka vanduo, sultys arba negazuoti gėrimai. Reikėtų vengti produktų su kofeinu. Keletą dienų prieš kraujo davimą draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus, bent 10–12 valandų nerūkyti.
– Kokiomis ligomis sergantys žmonės negali būti kraujo donorais?
– Absoliučios donorystės kontraindikacijos yra: AIDS, autoimuninės, onkologinės ligos, epilepsija, cukrinis diabetas, širdies ydos, išeminė širdies liga, aritmija, trombozė, TBC, venerinės ligos, hepatitas, alkoholizmas, narkomanija, lėtinės inkstų, kvėpavimo sistemos ligos. Laikinas kontraindikacijas nustato gydytojas.
Donorų kraujas tiriamas dėl hepatitų C ir B, AIDS, sifilio. Tačiau net ir moderniausia aparatūra negalima nustatyti ligos pačioje jos pradžioje. Šito negali žinoti net pats donoras. Nors dažnai tik dėl atlygio duodantys kraujo asmenys nėra linkę sakyti visos tiesos apie savo sveikatą ar gyvenimo būdą. Tiriant donorų kraują ieškoma antikūnų ligą sukeliantiems virusams, tačiau ne visada juos galima nustatyti, nes kraujyje jie pradeda gamintis tik po tam tikro laiko. Ką tik užsikrėtęs donoras pats dar neserga, bet per savo kraują jau gali platinti ligą.
– Ką Jūs galėtumėte pasakyti apie atlygintiną ir neatlygintiną kraujo donorystę? Kaip į tai žiūrima Vakarų Europos šalyse?
– Daugelyje pasaulio šalių atlikti tyrimai rodo, kad žmonės, aukojantys kraują laisva valia ir be atlygio, yra mažiausiai linkę slėpti informaciją apie savo sveikatą ar gyvenseną, nes jų motyvas – padėti kitam. Todėl pasaulyje jau niekam nebekyla klausimų, kodėl donorystė privalo būti tik savanoriška. Neatlyginama donorystė – vienas pagrindinių kraujo produktų saugumo veiksnių.
Pas mus ilgą laiką egzistavusi tik mokama donorystė žmonių sąmonėje suformavo klaidingą suvokimą, kad kraujas gali būti parduodamas. Tikriausiai niekam nekyla mintis prašyti piniginės kompensacijos užpildžius organų donoro kortelę. O juk kraujas taip pat yra organizmo sudėtinė dalis, bet vis dar tikimasi piniginio atlygio už jo davimą. Savanoriškos kraujo donorystės idėjos Vakarų šalyse puoselėjamos dešimtmečiais, todėl ir požiūris į ją yra šiek tiek kitoks. Neatlyginama donorystė ten sudaro beveik 98 procentus.
– Ką reikėtų daryti, kad pas mus būtų įdiegta neatlygintina donorystė?
– Pirmiausia reikėtų priimti įstatymą, draudžiantį mokamą donorystę. Vyriausybė turėtų užtikrinti savanoriškų donorų asociacijų finansavimą. Pakankamai finansuojami turėtų būti ir kraujo centrai. Labai svarbu, kad kitos organizacijos, tokios kaip skautų, sporto, religinės, „Rotary“, būtų įtraukiamos į donorystės veiklą. Lietuva yra visateisė Europos Sąjungos narė, tad ji turi vadovautis ES direktyvomis. Jose yra griežtai apibrėžtas neatlyginamos donorystės įgyvendinimo tikslas, kuris turi būti pasiektas ir Lietuvoje.
Kalbėjosi
Bernarda PLASTININA
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: J. Butkevičienė sako, kad žmonių sąmonėje susiformavęs klaidingas supratimas, kad kraujas gali būti parduodamas.
