Nelaimės darbe: akivaizdžios ir nutylimos

Šią savaitę „Mažeikių naftoje“ apdegė remonto darbus atlikęs lenkas. Nelaimė įvyko dėl sprogimo, pažeidus saugaus darbo taisykles.
Nelaimingų atsitikimų darbe daugėja – per praėjusius metus Mažeikiuose jų pagausėjo 15 proc.
Nuo šių metų pradžios Mažeikiuose jau užregistruota daugiau nei 30 nelaimingų atsitikimų darbe. Pripažįstama, kad tie skaičiai ne itin tikslūs – dalis nelaimingų atsitikimų nuslepiama arba kitaip įforminama.
TYRIMAS UŽTRUKS
Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį nelaimę patyrė AB „Mažeikių nafta“ dirbantis Lenkijos bendrovės „Naftoremont“ darbuotojas. Trečią dešimtį perkopęs lenkas apdegė, įvykus sprogimui.
Šįkart ugniagesių pagalbos nereikėjo, nes ugnis neišplito. Lenkijos pilietis gydomas Mažeikių ligoninėje. Dėl šio įvykio policija pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Pasak Mažeikių rajono policijos komisariato organizacinio poskyrio viršininko Antano Garalio, tyrimas užtruks keletą mėnesių. „Sprogimas įvyko montavimo ir suvirinimo darbų metu, dabar tiriama, kas pažeidė darbų saugos reikalavimus. Kadangi darbuotojas sužeistas, reikia sulaukti ir medikų išvadų,“ – teigė pareigūnas.
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Telšių skyriaus vedėjas Stanislovas Ričkus „Santarvei“ sakė, kad pas juos šis nelaimingas atsitikimas neužregistruotas: „Šiuo atveju turėtų domėtis Lenkijos specialistai. Mūsų pareiga tirti tuos nelaimingų atsitikimų atvejus, kuriuose nukenčia lietuviai – dirbantys tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse.“
DALIS ĮVYKIŲ
NUSLEPIAMA
Pagal „Sodros“ Mažeikių skyriaus pateiktus duomenis, nelaimingų atsitikimų padaugėjo tik šiemet – užregistruota 113 atvejų. Iki tol keletą metų skaičius buvo stabilus ir nesiekė 100.
VDI Telšių skyriaus vedėjas S. Ričkus teigia, kad Mažeikių savivaldybė Telšių apskrityje nėra išskirtinė. Statistika panaši: 2006 m. darbe užregistruotų lengvų nelaimingų atsitikimų skaičius Mažeikiuose buvo 53, Plungėje – 99, Telšiuose – 48, o Rietave – vienas (pasak vedėjo, tai visiškai nerealu). Jei skaičiuotume sunkius įvykius, Mažeikiai pirmauja – 4, kituose miestuose po 2, Rietave – nė vieno. Mirtinų atvejų daugiausia Telšiuose – 3, toliau mažėjančia tvarka eina mūsų rajonas, Plungė, ir Rietave – nė vieno.
VDI Telšių skyriaus vedėjas tikina, kad apskritai nelaimingus atsitikimus rodantys skaičiai netikslūs: „Kai kolegoms iš užsienio pasakau, jog pagal statistinius duomenis Lietuvoje iš viso įvyko, grubiai tariant, 3000 nelaimingų įvykių, jie pasitikslina, ar nepraleidau dar vieno nulio. Nelogiška, kai mirtinų atvejų – 100, o visų kitų, žiūrint į santykį, ne tiek ir daug. Todėl aš manyčiau, kad didelė dalis įvykių yra nuslepiami – ypač lengvi. Tarkim, jei žmogus susidaužia koją ar plaktuku pirštą prisiploja, ką jis daro? Dažniausiai net pas medikus nenueina, darbdavys tą dieną atleidžia nuo darbo ir viskas. Tokie atvejai neužfiksuojami ir iškreipiama statistika.“
PASITAIKO SUKČIAVIMO
Daugumai darbe arba pakeliui į darbą nukentėjusių žmonių gydytojai nustato lengvus sužalojimus – tokių lengvų nelaimingų atsitikimų būna daugiausia. Bet kasmet po truputį mažėja skirtumas tarp nelaimingų atsitikimų darbe ir pakeliui į jį ar iš jo. Specialistai pabrėžia, kad pastarųjų visgi turėtų būti gerokai mažiau.
„Sodros“ Mažeikių skyriaus direktoriaus pavaduotoja Nijolė Sutkienė tokiais atvejais kartais įžiūrinti darbdavių nesąžiningumą. Praktikoje jau yra buvę atvejų, kai nelaimingas atsitikimas įvyksta darbe, bet su darbuotoju susitariama ir įvykis įforminamas, kaip įvykęs pakeliui į darbą. Darbdaviams tai labai naudinga, kadangi socialinio draudimo įmoka priklauso nuo to, kiek per metus įvyko nelaimingų atsitikimų darbe – į tą skaičių neįeina įvykiai, nutikę pakeliui.
„Turėdami nemažą darbo praktiką jaučiame, kur yra tikri faktai, o kur bandoma simuliuoti. Bet tai sunku įrodyti. Dažniausiai kaip tyčia niekas nemato nelaimingo įvykio – vadinasi, liudininkų nėra. Žmogus ėjo, nugriuvo, niekas nematė, tad darbdavys niekieno netrukdomas gali surašyti jam palankesnį pakeliui į darbą aktą. Bet jei kyla įtarimas, tikriname visus duomenis, ar atitinka atskirų įstaigų parodymai. Deja, dažnai darbdaviai suranda reikalingas pažymas ir faktiškai prikibti nebegalime“ – sakė N. Sutkienė.
Visgi specialistė patikslino, kad dauguma darbdavių sąžiningai tvarko dokumentus.
VERTĖTŲ NEPASIDUOTI
DARBDAVIŲ SPAUDIMUI
Darbdavių siūlymui pakeisti nelaimingo įvykio aplinkybes darbuotojai turėtų atsispirti ir reikalauti tiesos, perspėja teisininkai ir paaiškina, kad išaiškėjus tiesai nukentėtų pats žmogus – negautų jokių kompensacijų.
„Sodros“ Mažeikių skyriaus vyriausioji specialistė juriskonsultė Vaida Pakalniškytė žmonėms siūlo elgtis pagal taisykles.
„Jei nelaimė atsitiko darbe, tad taip ir turi būti forminama. Jei būtų nustatytas pažeidimas ir išaiškinta apgaulė, tada žmogus negautų nė vienos išmokos, susijusios su nelaimingu atsitikimu – nei šimtaprocentinės ligos pašalpos, nei periodinės kompensacijos tuo atveju, jei jis būtų sunkiai sužalotas. Apgaulė dažniausiai paaiškėja, pakalbėjus su gydytojais, nes, kaip sakoma, žmogus įvardija teisingas aplinkybes, kol jam skauda. Žmonės turėtų sakyti tik tiesą, nes, neduokdie, viskas atsisuks prieš juos pačius,“ – patarė V. Pakalniškytė.
Teisininkė sutinka, kad iki šiol dar pasitaiko atvejų, kai darbuotojai iš savo viršininkų sulaukia spaudimo, grasinimo atleisti iš darbo. Lietuviai dar dažnai bijo paprieštarauti viršininkui.
Tačiau specialistė sako, jog žmonės turi suvokti, jog šiais laikais darbo tikrai nėra taip sunku rasti, tereikia noro dirbti. Todėl jie, nieko nebijodami, gali nesutikti su darbdavio reikalavimu duoti melagingus parodymus.
ATSAKINGIAUSI –
DARBDAVIAI
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas įpareigoja darbdavius sudaryti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas. VDI specialistai pabrėžia, kad darbdaviai turėtų užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams. Viena iš rizikingiausių darbo sričių – transporto įmonės. Jose užregistruojama labai daug nelaimingų atsitikimų.
UAB „Mažeikių autobusų parkas“ direktorius Juozas Kelmelis sako darbuotojams skiriąs daug dėmesio – nori, kad darbo vietoje būtų laikomasi griežtos drausmės. Jis teigia, kad neužtenka duoti perskaityti saugaus darbo taisykles – darbuotojui reikia padėti jas perprasti, jį instruktuoti.
„Tokia ta mūsų darbo specifika. Suvokdami, kad nuo vieno darbuotojo priklauso kitų žmonių gyvybės, turime užtikrinti, kad jie dirbtų saugiai ir, žinoma, atsakingai. Visą parą budi mechanikai, kurie yra atsakingi už parką – priima ir išleidžia autobusus. Jei kyla įtarimų, kad vairuotojas apsvaigęs nuo alkoholio, mechanikai gali jį patikrinti alkoholio tikrintuvu. Negalėčiau pasakyti, kad dažnai pasitaiko atvejų, kai į darbą ateina neblaivus darbuotojas. Bet, deja, pasitaiko. Užtat stengiamės užkirsti kelią nelaimei nuo pat pradžių – uždrausdami jam dirbti,“ – sakė J. Kelmelis ir patikino, kad visada budi ekipažas, kuris gali pakeisti neblaivų ar sunegalavusį vairuotoją.
DARBININKAI
NESILAIKO TVARKOS
Vienoje iš Mažeikių statybos įmonių dirbantis Jonas P. džiaugiasi, kad neteko susidurti su darbdavių spaudimu. Vyras prieš pusę metų susižalojo koją – kūju susitrenkė kelį.
„Nieko ten ypatingo nebuvo, net nenorėjau pas daktarą eiti. Juk ne pirmas kartas, kai susitrenkiau. Negi dabar dėl kiekvieno „šūdniekio“ važiuosiu į polikliniką. Bet nuvažiuoti privertė darbų vykdytojas. Teko beveik mėnesį voliotis lovoje ir nieko neveikti,“ – pasakojo Jonas, nemėgstantis tinginiauti.
Statybose dirbantis vyras pastebėjo, kad kiekvienais metais vis labiau rūpinamasi darbuotojų saugumu: „Juk dabar ir įstatymai reikalauja ypač griežtos tvarkos. Tai kur pabėgsi? Reikia dirbti tvarkingai. Nesakau, kad situacija ideali – būna atvejų, kai suabejoji, ar nenukrisi bedirbdamas, bet taip būna retai. Be to, didelė atsakomybės dalis kliūva ir patiems darbininkams. Jei ateitumėte į statybos aikštelę, pamatytumėte elementarų pavyzdį – šalmus užsidėję tikrai ne visi.“
SAUGUMU TURĖTŲ
RŪPINTIS IR DARBUOTOJAI
Specialistai įvardijo, kad pas mus daugiausia nelaimingų atsitikimų, kaip ir visoje Lietuvoje, įvyksta statybos ir transportavimu besiverčiančiose įmonėse.
VDI Telšių skyriaus vedėjas S. Ričkus patikslino, kad statybose dažniausiai nelaimingi atsitikimai įvyksta, nukritus iš didelio aukščio.
„Nustatant pažeidimus ir priežastis, dažniausiai nustatome, kad taisykles pažeidė darbdavys – arba jis pažeidė kokį norminį dokumentą, arba nesuteikė apsaugos priemonių ir pan. Bet iš kitos pusės žvelgiant, pirmiausia turėtų saugotis pats žmogus. Geriau visai nedirbti nei dirbti nesaugiai. Pažvelkime į situaciją užsienio šalyse – darbuotojas nedirbs, jei jam bus nesaugu. Jis skųsis saugos departamento darbuotojams, tie eis aukščiau ir tikrai nedirbs toje darbinėje aplinkoje, kol ji nebus saugi. O ką daro mūsų darbuotojai? Kol kas nesame sulaukę nė vieno skundo dėl darbo saugumo. Viliuosi, kad situacija keisis, nes didėjant emigracijai, trūksta dirbančių žmonių. Tada gal pradės apie juos, jų saugumą galvoti ir darbdaviai,“ – saugesne ateitimi tiki S. Ričkus.
Jis prisiminė praėjusiais metais Mažeikiuose mirtimi pasibaigusį nelaimingą atsitikimą, kai gruntas užgriuvo darbuotoją.
„Juk aplinkiniai galėjo suprasti, kad taip dirbant gresia didelė nelaimė – tiek ekskavatorininkas, tiek kartu dirbę žmonės, tiek darbų vykdytojas. Visi žino, kad gruntas Mažeikiuose kaip tortas – sluoksniuotas ir byrantis. Tai kodėl nesaugiai dirbo?“ – retoriškai klausė S. Ričkus.
Viena iš priežasčių, kodėl lietuviai nesiskundžia dėl blogų darbo sąlygų – baimė prarasti darbą. Specialistas primena, kad darbuotojai, pagrįstai atsisakę dirbti ir nurodę saugaus darbo pažeidimus, yra apsaugoti įstatymo.
DALIS NELAIMIŲ –
DĖL ALKOHOLIO
Valstybinė darbo inspekcija išsiuntinėjo darbdaviams laiškus, kuriuose akcentuojama, kad net 30–33 proc. visų žuvusiųjų, o statybos bendrovėse beveik pusė – neblaivūs asmenys.
Mažeikiuose, pasak „Sodros“ direktoriaus pavaduotojos, praėjusiais metais nustatytas tik vienas nedraudiminis įvykis (iš viso nedraudiminių – 8), kurio kaltininkas buvo girtas darbuotojas.
„Bet tų įvykių, kuriuose atsidūrė neblaivūs darbuotojai, tikrai būta daugiau. Tik ne visada gydytojai tiria alkoholio kiekį kraujyje. Ypač jei darbuotojas nukentėjęs nesunkiai ir akivaizdžiai nekyla jokių įtarimų. Žinoma, kitaip yra su sunkiais ir mirtinais atvejais – tada jau nenuslėpsi nieko,“ – dėl netikslumų apgailestavo N. Sutkienė.
Jono STRAZDAUSKŲ nuotrauk.:
Įmonėse, kurių akcininkai ir vadovai diegia naujas, saugesnes technologijas, rūpinasi darbų sauga, nelaimingų atsitikimų rizika minimali, – teigia darbo priežiūros tarnybų specialistai.