Tik du mėnesiai liko iki Laikinojo ginklų, šaudmenų ir sprogmenų savanoriško atidavimo ir įteisinimo įstatymo galiojimo pabaigos.
Nuo praėjusių metų spalio pirmosios įsigaliojus šiam įstatymui, šalies gyventojai gana aktyviai atiduoda ginklus. GRESIA ILGI NELAISVĖS METAI
Įstatymu Lietuvos gyventojai nuo baudžiamosios atsakomybės yra atleidžiami jau trečiąjį kartą per septynerius metus.
Iki šių metų sausio pirmosios šalies gyventojai perdavė teritorinėms policijos įstaigoms 513 ginklų, iš jų 329 – lygiavamzdžiai šautuvai, 106 graižtviniai šautuvai, 77 pistoletai bei vienas arbaletas ir sprogmuo.
Asmuo, įstatymo galiojimo laikotarpiu savanoriškai atidavęs ginklus, šaudmenis ar sprogmenis, kuriuos jis neteisėtai įsigijo, laikė ar nešiojo, yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės.
„Bausmės už neteisėtą ginklo laikymą Baudžiamajame kodekse yra numatytos nemažos: baudžiama arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Tiems, kurie nelegaliai laikė didelį kiekį ginklų (dideliu kiekiu laikoma daugiau kaip trys vienetai ginklų), gresia laisvės atėmimas nuo ketverių iki aštuonerių metų. Tikiuosi, kad tie, kurie dar turi nelegalių ginklų, spės pasinaudoti likusiais dviem įstatymo galiojimo mėnesiais, nes vėliau tokio įstatymo gali tekti ilgai laukti“, – sakė rajono Policijos komisariato licencijavimo grupės vadovas Linas Kašinskas.
NUSIGINKLAVO
1999 m. įsigaliojus laikinajam įstatymui (jis tada galiojo tik tris mėnesius) lietuviai atidavė 1255 ginklus, po metų, kai įstatymas galiojo šešis mėnesius, buvo įteisinta 712 ginklų. Mažeikiškiai 2000-aisiais įteisino šešiolika ginklų.
„Šįkart iki vasario pirmosios mūsų rajono gyventojai į Policijos komisariatą pristatė penkiolika ginklų. Du asmenys atnešė į įstaigą po du turėtus šautuvus. Iš viso yra pristatyti devyni lygiavamzdžiai ir penki graižtviniai šautuvai, kurių gamybos metai – nuo 1953-iųjų iki 1956-ųjų. Vienas mažeikiškis atnešė vokišką pistoletą „Erma Werke“, kurį jam prieš mirtį paliko uošvis. Palyginimui, Telšiuose iki vasario pradžios buvo atnešta dešimt nelegaliai laikytų ginklų“, – sakė L. Kašinskas.
Pasak pareigūno, didžioji dalis atnešusiųjų ginklus nurodo panašias jų įsigijimo istorijas: rado darydami remontą senelių ar tėvų paliktose sodybose ir laukė įsigaliojančio įstatymo, kuris leidžia, jeigu ginklas tinkamas naudoti, jį, atlikus visas reikiamas procedūras, oficialiai įteisinti savigynai ar medžioklei.
Buvo net du atvejai, kai žmonės atnešė ginklus, kuriuos jiems perdavė senyvi kaimynai.
„Apie turimus ginklus ar sprogmenis mus galima informuoti telefonu 112. Asmuo turi nurodyti savo vardą, pavardę, ginklų, šaudmenų ar sprogmenų buvimo vietą, kada ir kokiu būdu juos įsigijo“, – priminė tvarką grupės vadovas.
SPROGMENŲ GERIAU NEJUDINTI
Pareigūnas primena, kad nuo baudžiamosios atsakomybės žmogus yra atleidžiamas tik tada, kai jo pranešimas užregistruojamas policijoje. Pasak L. Kašinsko, asmuo, neteisėtai laikantis sprogmenis, pirmiausia su rašytiniu ar žodiniu pranešimu privalo kreiptis į policiją, jų nejudinti. Sprogmenis draudžiama pernešti, pervežti ar kitaip gabenti, juos iš laikymo vietos paima policija arba kariuomenė.
Ankstesnių įstatymų galiojimo laikotarpiu buvo kai kurių išlygų. Tada galiojusios Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatos neleido įsigyti ir laikyti didesnio galingumo ginklų: „Makarov“, „TT“ sistemos pistoletų, ginklų, šaudančių „Para Luger“ tipo šoviniais, bei didesnio nei 9 mm kalibro pistoletų. Dabar pagal pakeistas įstatymo nuostatas tokius ginklus savininkai galės įteisinti ir užregistruoti savo vardu.
