Pagarba šimtamečiams ir vyresniems

Nugyventi iki 100 metų: svajonė ar realybė? Tokį „kapitalą“ sukaupė 8 Klaipėdos rajono gyventojai. Tarp jų 101-uosius metus skaičiuoja 3 ilgaamžiai. Tokią sukaktį jau paminėjo viena sukaktuvininkė, o 4 – sulaukusios 102-ejų. Beje, iš šimtamečių – tik vienas vyras. Ne visus antrojo šimtmečio naštos slegiamus ilgaamžius gali globoti artimieji – kai kurių vaikai jau atgulę amžino poilsio. Anot mąstytojo Senekos, niekas nėra toks senas, kad negalėtų tikėtis dar vienos gyvenimo dienos. Bet šalies įstatymai nenumato specialios paramos šimtamečiams ir vyresniems.


Pragyveno be vaistų
Šią vasarą per Onines su 102-uoju gimtadieniu artimieji pasveikino Oną Žadeikienę, kilusią iš Kapstatų, o gyvenimą praleidusią toje pačioje Endriejavo seniūnijoje, Pyktiškės kaime. Jau kelerius metus ji gyvena Rietave pas dukrą Elytę, medikę. Tačiau senolė save tebelaiko endriejaviške ir pasiruošusi amžino poilsio atgulti šio miestelio kapinėse šalia sūnaus Vytauto, kuris išėjo amžinybėn sulaukęs 68 metų.
Šią ilgaamžę aplanko ne tik gargždiškė duktė Aldona, jauniausias sūnus Steponas, bet ir anūkai, proanūkiai, kurie ją „babyte“ vadina ir labai myli.
„103-iuosius skaičiuojanti mama prilaikoma vaikšto kambaryje, bet reikia padėti išlipti iš lovos. Dar ir laikraščius pavarto, kuriuos mėgo skaityti“, – pasakojo Aldona.
Be daktarų, vaistų visą gyvenimą nugyvenusi Ona Žadeikienė ir dabar jų nenorinti vartoti. „Mama valgo viską – jai silpna nuo košės, todėl prašo mėsiško patiekalo“, – pasakojo gargždiškė duktė. Pasak jos, ilgaamžiškumas paveldėtas – O. Žadeikienės mama išgyvenusi iki 92 metų.
Be darbo nesėdi – kalba poterius
Gargžduose, Viliaus Gaigalaičio globos namuose, gyvenančios Pelagėjos Memkienės 102-asis gimtadienis buvo paminėtas sausio 5 d. Jai labiau įsiminusi šimto metų jubiliejaus šventė salėje. Dabar kasmet vyriausią savo globotinę į jos kambarį pasveikinti su gimtadieniu ateina administracijos atstovai, socialinė darbuotoja.
Taip jau susiklostė, kad 88-erių Pelagėja buvo įkurdinta šiuose globos namuose. Taigi jau prabėgo 14 metų. Abu sūnūs mirę, bet turinti porą anūkų, 10 proanūkių. O visai neseniai susilaukė proproanūkio. Ilgaamžė mėgsta tvarkytis, puoštis, kad graži būtų. Įsikibusi į stalą, sienos vaikšto kambaryje. Bet vieną naktį lipdama iš lovos susmuko ir susilaužė šonkaulį. Šnekėtis su globos namų gyventojais ji nemėgstanti – ausys jau „užsikimšusios“, todėl susikalbėti jai sekasi ne su kiekvienu. „Turėdama laisvo laiko, aš poteriauju – juk nesėdėsi be darbo“, – linksmai šnekėjo moteris.
Ir pati Pelagėja stebisi, kaip sulaukusi tokio amžiaus. „Ne kokia mano sveikata buvo visą laiką. Galvodavau, ar sulauksiu Kalėdų, po to – Velykų, – ir šimto su viršum metų sulaukiau“, – guviai kalbėjo ilgaamžė. Ji prisiminė, kad gimusi Pažvelsio kaime, o po to su tėvais persikėlę į Vėžaičius. Tėvas dirbęs dvare meistru, o mama buvusi siuvėja. „Aš vaikus mokiau poterių, o vėliau tarnavau Klaipėdos krašte, Kretingoje, Skuode“, – prisiminimais dalijosi 103-iuosius baigianti Pelagėja.
Šeimoje – 4 ilgaamžiai
Ona Lygnugarienė irgi šių namų gyventoja, bet tik nuo liepos mėnesio: iš lovos nebeišlipanti, o namuose nesą kam ją prižiūrėti. Jau seniai palaidojusi sūnų, o perkopusi į antrąjį šimtmetį – ir savo dukrą bei žentą. Šimto metų jubiliejaus sulaukusi ji buvo guvi, vaikščiojo po kiemą. Atrodo, tokia trumputė laiko atkarpėlė nuo 100 iki 102 metų, o jau slenkstis neįveikiamas. Ir mintis sunkiau dėlioti.
Senolė pasakojo, kad iš vienuolikos tėvų Jakučių šeimos vaikų gyvi tebėra 4. Ji – vyriausia, broliui Vaclovui – 94-eri, Benediktui – 91-eri, seseriai Konstancijai – 89-eri. O. Lygnugarienė sakė, jog šiuose namuose jai gerai.
Pavyzdys vaikams
Veiviržėnų seniūnijos socialinė darbuotoja Aldona Dėringienė pasakojo, kad šiame miestelyje gyvena dvi itin garbaus amžiaus moterys. „Birželio mėnesį mes, seniūnijos darbuotojai, pasveikinome Eugeniją Padagienę, sulaukusią 102 metų“, – kalbėjo ji.
Du sūnus užauginusi, susilaukusi 4 anūkų ir 7 proanūkių, ši ilgaamžė gyvena 19-20 amžiaus sodyboje – valstybės saugomame kultūros paveldo objekte. Tai jos tėvų sodyba, kurią puoselėjo, saugojo su vaikais ir anūkais.
Šalia gyvena 68 metų sūnus Remigijus, kuris savo mama rūpinasi nuo ryto iki vakaro. Atsikėlusi ilgaamžė, padedant sūnui, nusiprausia, susišukuoja. Ir pavalgiusi atsisėda savo mėgstamoje vietelėje – prie krosnies. Per kambarį pereinanti ir be vaikštynių. Pasak anūko Kęstučio, močiutės atmintis puiki, tik ji prastai girdinti. „Koks nuostabus žmogus mūsų močiutė, skleidžianti šiltą energiją. Man ji – antroji mama. Visi ją mylime ir globojame, – nuoširdžiai kalbėjo anūkas. – Mano vaikams tai pavyzdys, kaip reikia prižiūrėti savo artimuosius.“
Stiprina artimųjų rūpestis
Liepos 20 d. veiviržėniškei Juozefai Uznienei sukako 101-eri. Ir ją pasveikino seniūnijos darbuotojai.
Senolę radome besišildančią vasariškai rudeniškos saulės spinduliuose. Ja rūpinasi jauniausias 61 metų sūnus Jonas, kurio sveikata ne itin stipri. Taigi slaugyti senolę padeda socialinio darbuotojo padėjėja Genė Jankauskienė. Iš 7 Juozefos vaikų vyriausiam – 75-eri, o jauniausiam – 61-eri. „Visi esame pasiligoję“, – prasitarė Jonas. O antrą šimtmetį užkabinusi senolė, prilaikoma, su lazdele vaikšto po kambarį. Iš 13 savo brolių ir seserų ji vienintelė likusi šiame pasaulyje. „Skauda kelius – negaliu paeiti, – kartais skundžiasi ilgaamžė. – Ir kada aš išgysiu, į parduotuvę nueisiu.“
Sūnus pasakojo, kad mama labai rūpinasi – jai perka brangius vaistus, vitaminus. Su dėkingumu jis kalbėjo apie veiviržėniškę šeimos gydytoją Vidą Bieliauskienę.

Klaipėdos rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Dalia Gumuliauskienė akcentavo, kad rajono gyventojus, sulaukusius 100 metų, atvyksta pasveikinti rajono valdžios, „Sodros“, seniūnijos atstovai. Įteikiama gėlių, dovanėlių. “Tačiau Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato specialios paramos šimtamečiams ir vyresniems. Įkopusius į antrąjį šimtmetį kasmet pasveikina, pagerbia seniūnijų bendruomenės“, – kalbėjo D. Gumuliauskienė.
Ji pridūrė, kad namuose gyvenančius ilgaamžius gražiai prižiūri, myli artimieji. Tai irgi pailgina jų gyvenimą. „Mes turime progą pasidžiaugti jų amžiumi, sukaupta išmintimi, gerai išauklėtais vaikais“, – sakė D. Gumuliauskienė.

Virginija LAPIENĖ
A. VALAIČIO nuotr.: Veiviržėnų seniūnijos atstovai pasveikino J. Uznienę su 101-uoju gimtadieniu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto