Paminėtos Marijos Pečkauskaitės mirties metinės

Rašytoja Šatrijos Ragana (M. Pečkauskaitė) tarp artimųjų ir draugų. Iš kairės sėdi: gydytojo žmonos brolis Nikolajus Skriabinas, Sofija Pečkauskaitė, gydytojo sūnelis, gydytojas A. Zarcinas, kunigas Kazimieras Bukontas ir Stefanija Martišauskaitė. Stovi: Židikų pašto viršininkas Racevičius, gydytojo žmona Nina Zarcinienė, B. Vaitkevičius ir Marija Pečkauskaitė. Nuotr. iš Maironio lietuvių literatūros muziejaus archyvo

Kovo mėnesį, minint rašytojos Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos gimimo metines, Mažeikių rajone turėjo įvykti rašytojos vardo premijos įteikimo ceremonija. Dėl koronaviruso pandemijos renginys tąkart neįvyko.
Dalį savo gyvenimo Židikuose praleidusios, dirbusios ir kūrusios rašytojos atminimas pagerbtas praėjusią savaitę, antradienį ir ketvirtadienį, vykusiuose renginiuose. Šios datos renginiams pasirinktos neatsitiktinai. Liepos 24 dieną minimos 90-osios rašytojos mirties metinės.

Renginiai Židikuose, Užventyje, Mažeikiuose

Antradienį Užventyje, Kelmės rajone ir Židikuose, kur po kelerius metus gyveno rašytoja, surengtas kūrėjos mirties metinių paminėjimas „Sidabrinės rožių akys“. Jį organizavo vilniečių įkurta Šatrijos Raganos bendrija ir Mažeikių kultūros centras.
Juozo Vaičkaus „Skrajojamojo“ teatro aktoriai šio minėjimo metu atliko ištraukas iš teatrinio koliažo „Sidabrinės rožių akys“.
Ketvirtadienį taip pat surengtas rašytojos mirties metinių paminėjimas. Iš pradžių tradiciškai buvo lankomas Židikuose esantis M. Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos kapas.
Vėliau minėjimas tęsėsi Mažeikių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje. Čia pranešimus, kurie vienaip ar kitaip susiję su rašytojos asmenybe bei gyvenimu, skaitė Užvenčio kraštotyros muziejaus, Mažeikių viešosios bibliotekos darbuotojos. Literatūrinę-muzikinę programą „Vakarojimas su knyga ir muzika sename dvare“ atliko aktorė Virginija Kochanskytė ir pianistė Inga Machnavičienė.
Nukelta į 8 p.
Atkelta iš 7 p.

Įteikta rašytojos vardo premija

Bibliotekoje vykusio renginio metu mažeikiškei Jūratei Norvaišienei įteikta Rašytojos Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos pre- mija. Tai Mažeikių rajono savivaldybės skiriamas apdovanojimas Mažeikių rajono kultūros, meno, švietimo veikėjams, literatams, visuomenininkams. Premija buvo įsteigta ir pirmąkart įteikta 1997 metais – rašytojos 120-ųjų gimimo metinių proga.
Premija skiriama už rašytojos M. Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos atminimo puoselėjimą, labdaringos, altruistinės veiklos tęsimą, aktyvų dalyvavimą rajono bendruomenės kultūrinėje veikloje, literatūrinius pasiekimus, šviečiamąją veiklą.
Kaulų čiulpų donorystę propaguojanti, kultūros renginius globojanti, poeziją kurianti J. Norvaišienė yra 23-ioji šios premijos laureatė.

Rašytojos biografijos faktai

M. Pečkauskaitė, žinoma Šatrijos Raganos slapyvardžiu, gimė 1877 metų vasario 24 dieną Medingėnų dvare, Telšių apskrityje, lenkiškos kultūros bajorų šeimoje. Tėvų tarpusavio santykiai darė teigiamą įtaką Marijos asmenybės formavimuisi. Mokytis ji pradėjo namie, o nuo 1891 metų, šeimai persikėlus į Užvenčio dvarą, mokėsi pas rašytoją, lietuvybės populiarintoją Povilą Višinskį. 1892 metais M. Pečkauskaitė įstojo į Petrapilio Šv. Kotrynos gimnazijos trečią klasę. Dėl silpnos sveikatos ir lėšų stokos gimnazijos kursą pabaigė privačiai Užventyje. Be to, 1895 metais būsimoji rašytoja dar baigė bitininkystės kursus Varšuvoje.

Marija Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana. 1929 m. Nuotr. iš Mažeikių muziejaus archyvo

Užventyje P. Višinskis paveikė Marijos tautinį apsisprendimą ir paskatino įsijungti į patriotinį sąjūdį bei literatūrinį darbą. Iš pradžių ji rašė lenkiškai, P. Višinskis šiuos kūrinius vertė ir laikraščiuose „Varpas“, „Ūkininkas“ spausdino Šatrijos Raganos slapyvardžiu. Vėliau M. Pečkauskaitė pradėjo rašyti lietuviškai ir spausdinti kūrinius įvairiuose laikraščiuose ir žurnaluose.

Pedagogikos mokėsi Šveicarijoje

Mirus tėvui, 1898 metais, šeima persikėlė į Šiaulius. M. Pečkauskaitė vertėsi pamokomis bajorų šeimose.
1905 metais P. Višinskio ir kitų lietuvių švietėjų pastangomis M. Pečkauskaitei buvo išrūpinta „Motinėlės“ draugijos pašalpa ir ji išvyko į Šveicariją studijuoti pedagogikos. 1909 metais M. Pečkauskaitė išlaikė mokytojos egzaminus ir pradėjo dirbti Marijampolės „Žiburio“ mergaičių progimnazijoje. Per savo darbo metus progimnaziją ji pavertė modernia auklėjimo įstaiga. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui pedagogė 1915 metais atvyko į Židikus. Pašlijus sveikatai, ji savo pedagoginę veiklą tęsė rašydama straipsnius leidiniams „Naujoji Vaidilutė“, „Moteris“, „Lietuvos mokykla“, dalyvaudama įvairių draugijų ir organizacijų veikloje.
Už nuopelnus Lietuvos pedagogikai 1928 metais Lietuvos universitete M. Pečkauskaitei suteiktas garbės daktaro laipsnis.
Rašytoja mirė 1930-ųjų liepos 24 dieną Židikuose.
Nida PUKELIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto