Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Nuo sausio 1 d. ugdymo įstaigose įsigalioja naujos vaikų maitinime rekomenduojamos paros maistinių medžiagų normos. Tai patvirtinta Lietuvos sveikatos apsaugos ministro pasirašytu teisės aktu.
Vaikų paros energijos normos nustatytos, atsižvelgiant į amžių, lytį bei fizinį aktyvumą.
Serga nuo menkaverčio maisto ir jo pertekliaus
Vaikų maitinimo organizatoriai, jau pora metų derindami naujus valgiaraščius turėjo atsižvelgti į rekomenduojamas normas, kurios nuo sausio 1 d. tapo privalomos. Tikimasi, kad iš daugelio ugdymo įstaigų raciono išnyks tuščios kalorijos: batonai, riebūs padažai, o meniu nebus vertinamas tik pagal kalorijų kiekį, bus atsižvelgta į įvairumą, sezoniškumą, vitaminų, cukraus, druskos ir skaidulinių medžiagų bendrą kiekį. Tai taip pat numatytas šiame teisės akte.
VšĮ „Sveikatai palankus“ direktorė Raminta Bogušienė teigia, kad XXI a. vaikai serga ne nuo bado, o nuo menkaverčio maisto ir jo pertekliaus, kuris vaiko organizme sukelia uždegiminius procesus, ilgainiui pereinančius į sveikatos sutrikimus (nutukimą, dantų gedimus, alergines reakcijas ir t. t.), todėl būtina, kad ant vaikų stalo atsidurtų sveikatai palankus maistas, užaugintas be sintetinių cheminių medžiagų ir iš jo pagaminti sveikatai palankūs tausojantys patiekalai, kuriuose – ne tik kalorijos (angliavandeniai, baltymai, riebalai), bet gausu kitų vertingų maistinių medžiagų: vitaminų, mineralinių ir skaidulinių medžiagų, omega-3 riebalų r., mažai cukraus, druskos, nėra kancerogeninių ir sintetinių cheminių medžiagų.
Atsižvelgiant į didėjantį vaikų antsvorį ir nutukimą, kiekvienai amžiaus grupei apie 200 kcal per parą sumažintas rekomenduojamas kalorijų kiekis. Dabar 1–3 m. vaikams rekomenduojama paros energijos norma – 1200 kcal, o 4–6 m. – 1500 kcal per 5 valgymus.
Siekiama, kad ant vaikų stalo būtų mažiau tuščių kalorijų, bet daugiau kokybiškesnio ir sveikatai palankesnio maisto.
Kontroliuojamas bendras cukraus kiekis
Su maistu gaunami angliavandeniai yra pagrindinis ir lengviausiai pasisavinamas energijos šaltinis. Nepanaudota energija organizme nedelsiant paverčiama riebalais. Todėl labai svarbu vaikams patiekti tinkamą angliavandenių kiekį. Naujose normose reglamentuotas visas cukrus iš visų šaltinių.
Pagal naujas įsigaliojusias normas angliavandeniai vaikams ir suaugusiesiems turi sudaryti 45–60 proc. paros maisto davinio energinės vertės, iš jų cukrų (mono- ir disacharidų) suvartojimas neturi viršyti 10 proc. paros maisto davinio energinės vertės.
„Tikimės, kad sudarant vaikų meniu bus atsižvelgta į bendrą cukrų kiekio rekomendaciją, nes kontroliuojant tai darželiuose, kur vaikai valgo ne mažiau nei 3 kartus per dieną galime užtikrinti didžiąją dalį sveikatai palankesnės vaiko mitybos. Svarbiausia, kad būtų kuo mažesnis pridėtinio cukraus kiekis produktuose, gėrimai būtų nesaldinti, o vaisių ir uogų porcija būtų teikiama bent 2 kartus per dieną“, – sakė R. Bogušienė.
Skaidulinių medžiagų – daugiau
Pagal naująjį teisės aktą skaidulinių medžiagų nuo 1 metų amžiaus rekomenduojama gauti 8,0–12,5 g 1000 kcal energijos. Su amžiumi vaikų suvartojamų skaidulinių medžiagų kiekis turi didėti ir paauglystėje pasiekti suaugusiesiems rekomenduojamą paros normą.
Suaugusiesiems per parą skaidulinių medžiagų rekomenduojama gauti 25–35 g arba apie 12,5 g 1000 kcal energijos.
Anksčiau skaidulinės medžiagos nebuvo reglamentuojamos, todėl vaikai jų gaudavo tik apie pusę reikiamos normos.
„Vaikai turėtų gauti daugiau daržovių, vaisių, visagrūdžių produktų, tikimės, kad sumažės rafinuotų miltinių gaminių, kuriuose nėra arba yra labai mažai skaidulinių medžiagų, vartojimas. Tai prisidės prie vaikų sveikatos stiprinimo, nes vartojant daugiau nerafinuotų produktų, daržovių, vaisių ir uogų su jais gaunama ne tik skaidulinių medžiagų, bet ir vitaminų, mineralinių medžiagų, ilgiau išlieka sotumo jausmas, geriau funkcionuoja virškinimo sistema“, – akcentvao mitybos specialistė R. Bogušienė.
Transriebalams – raudona šviesa
Riebalai 7‒12 mėn. amžiaus vaikams turi sudaryti 30–35 proc. paros maisto davinio energinės vertės, 12‒24 mėn. amžiaus – 30–35proc., 2 metų amžiaus ir vyresniems ‒ 25–35 proc. paros maisto davinio energinės vertės, atsižvelgiant į kiekvienos rūšies riebalų rūgščių suvartojimo rekomendacijas.
Sočiosios riebalų rūgštys visoms amžiaus grupėms turėtų sudaryti iki 10 proc. paros maisto davinio energinės vertės, pagrindiniai vaikų gaunami riebalai turi būti iš nesočiųjų riebalų, daugiausiai – augalinės kilmės šaltinių, o riebalų rūgščių transizomerų vaikams rekomenduojama nevartoti.
Pasak R. Bogušienės rengiant vaikų maitinimo valgiaraščius verta įvesti nerafinuotų augalinės kilmės aliejų (ypač tyrą alyvuogių aliejų, saulėgrąžų ir kt.) šaltų patiekalų praturtinimui.
Pusryčių košes rekomenduojama gardinti nerafinuotais augalinės kilmės aliejais arba sviestu. Terminiam apdorojimui naudojamas tam skirtas augalinės kilmės aliejus.
Mėsa naudojama liesesnė, žuvis pakaitomis liesa ir riebi, o pieno produktai pusriebiai. Didžioji dalis patiekalų tausojantys, negruzdinti ir neskrudinti, užkandžiai be „iš dalies hidrintų“ riebalų, kas tikėtina neleidžia susidaryti transriebalams.
Dėmesys druskos vartojimui
Lietuvoje vienas gyventojas su maistu per dieną vidutiniškai suvartoja 8,75 g druskos, nors remiantis sveikos mitybos rekomendacijomis per parą reikėtų suvartoti vidutiniškai 1 arbatinį šaukštelį (ne daugiau kaip 5 g). Valgomosios druskos iki 2 metų amžiaus turi būti suvartojama ne daugiau kaip 2 g 1000 kcal energijos, 2–10 metų amžiaus – ne daugiau kaip 3–4 g per parą, 10 metų amžiaus ir vyresniems ‒ ne daugiau kaip 5–6 g per parą.
Pasak R. Bogušienės reikia nepamiršti, kad daugelyje maisto produktų natūraliai yra druskos. Jei atkreiptume dėmesį į ženklinimo etiketes pirkdami maisto produktus, pamatytume, kad 100 g duonos yra daugiau nei 1 g druskos. Vartodami maisto produktus su daug druskos realiai ir nepatariame tikro maisto skonio.
Tik rekomendacinio pobūdžio?
Naujame teisės akte pateiktos ir vitaminų bei mineralinių medžiagų rekomenduojamos normos. Jas vertinti nėra taip paprasta.
„Vertinti vitaminų, mineralinių medžiagų rekomenduojamas normas sudėtinga, tačiau įtraukus į valgiaraščius kiekvieno valgymo metu šviežias ir tausojančiu būdu pagamintas sezonines daržoves, uogas, vaisius, taip pat įvairias sėklas ir jų produktus, kuriuose gausu vertingų maistinių medžiagų ir atlieka tarsi maisto praturtinimo funkciją – vaikų organizmai gauna visų rekomenduojamų maistinių medžiagų ir jų nereikia skaičiuoti.
Žinoma, menkaverčio maisto – manų košių, gausybės bulvinių patiekalų, menkaverčių sriubų sumažinimas racione taip pat pasieks efekto. Ne tik pietums skirti patiekalai, bet, apskritai, visi turi būti ruošiami ir gaminami laikantis tausojančių gamybos principų. Jie negali būti prikepę, pridegę ar pervirti – svarbi technologinio proceso kontrolė, kurios metu turi būti išlaikoma maistinė patiekalo vertė ir siekiama, kad nesusidarytų kenksmingų žmogaus organizmui medžiagų. Rekomenduojama pradėti valgiaraščius keisti, įvertinant patiekalų sezoniškumą, įvairumą ir subalansuotumą, kas siekiama vaikų maitinime iniciatyvos „Sveikatai palankus“, – sakė R. Bogušienė.
Parengta pagal VšĮ „Sveikatai palankus“ pranešimą
