Savivaldybės mero Vilhelmo Džiugelio viešoje erdvėje ištarti žodžiai, kad jis tebesvarsto, ar balsuoti už šių metų nesubalansuotą biudžetą, pykdo koalicijos partnerius. Socialdemokratai, kurių atstovas Bronius Kryžius vadovauja vykdomajai valdžiai, mero ketinimus vadina neetiškais. Esą nepatvirtinus biudžeto, būtų paralyžiuotas biudžetinių įmonių ir įstaigų darbas.
MERAS KRITIKUOJA
Pagal įstatymus, savivaldybės savo biudžetus turi pasitvirtinti ne vėliau kaip per du mėnesius nuo šalies biudžeto patvirtinimo, t. y. iki vasario 24 dienos. Savivaldybės taryba balsuoti dėl biudžeto planuoja dviem dienomis vėliau.
Artėjant šiai datai vis labiau įsiplieskia aistros dėl skurdaus biudžeto. Įtampa įsisuko ne tik į biudžetines įstaigas, bet ir į valdžios struktūras, Tarybos valdančiąją koaliciją.
Savivaldybės meras V. Džiugelis įvairiuose susitikimuose, posėdžiuose, kuriuose aptariamos su biudžetu susijusios problemos, ne kartą mėtė akmenukus į Savivaldybės administracijos daržą. Meras pasigenda ryžtingesnių administracijos žingsnių taupant biudžetą. Esą taupymo programa jau turėjo būti įjungta praėjusiais metais.
„Mano supratimu, be gilių struktūrinių pokyčių, be autoritarinio valdymo elementų mes tikrai finansų nesuvaldysime“, – teigė meras.
DĖL BALSAVIMO
NEAPSISPRENDĖ
Meras negaili kritikos Savivaldybės administracijai ir dėl šių metų biudžeto. Esą biudžeto projekto rengėjai kasdien keičia skaičius, neturi konkrečių atsakymų, kokiai sričiai ir kiek trūksta pinigų, nežino, kaip amortizuos pinigų stygių.
„Kaip aš galiu balsuoti už biudžetą, kol neturiu atsakymų į šiuos klausimus. Kas prisiims atsakomybę, jeigu žmonėms nebus išmokėti atlyginimai?“ – retoriškai „Santarvės“ klausė meras.
Politikas šiomis dienomis ne kartą kartojo savo populiarią frazę. Esą ligonis negyvena su 2,5 litro kraujo, bet jam pagal anamnezę nustatoma diagnozė ir jis gydomas. Kaip gydyti biudžeto spragas, kol kas atsakymo iš administracijos jis negirdi.
„Nereikia mano žodžių interpretuoti. Aš neskatinu už biudžetą nebalsuoti. Noriu tik aiškumo. Reikia žinoti, koks iš tikrųjų yra deficitas, ir ką mes darome, norėdami išgyventi“, – akcentavo meras.
Opozicija taip pat neketina balsuoti už įstaigų veiklą paralyžiuojantį biudžetą.
„Kaip mes galime balsuoti už biudžetą, jeigu jis skylėtas ir per visus metus nebuvo priimta priemonių biudžetui subalansuoti. Ar balsuotum už sprendimą, jei žinai, kad jis yra „smertis“? – samprotavo opozicijos lyderis Kęstutis Bartkevičius.
SOCIALDEMOKRATAI
NEPATENKINTI
Valdančiosios koalicijos partneriai socialdemokratai neslepia nepasitenkinimo dėl viešai išsakomos mero pozicijos, nepalankios jų partijos nario vadovaujamai Savivaldybės administracijai.
„Turi būti politinis sprendimas, kad administracija galėtų dirbti“, – apie būtinumą patvirtinti biudžetą teigia Savivaldybės administracijos direktorius B. Kryžius.
Socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Macijauskienė jokios tragedijos neįžvelgė, kad administracijos pateikiami skaičiai kiekvieną kartą keičiasi. Esą normalu, kad darbo proceso, derinimo metu atsiranda korekcijų.
Politikė sutinka, kad administracija ne viską padarė, taupydama biudžeto lėšas. Ir šiems metams numatytų priemonių nepakanka.
Socialdemokratų frakcijos nuomone, reikėtų peržiūrėti ir Savivaldybės administracijos etatų struktūrą, tuo labiau kad tai daro visos biudžetinės įstaigos.
„Kas būtų, jeigu nepatvirtintume biudžeto? Kas tada prisiimtų atsakomybę ne tik dėl neišmokėtų atlyginimų, bet ir dėl įstaigų darbo paralyžiavimo?“ – klausė politikė.
RENKASI POLITINIUS
DIVIDENDUS
Socialdemokratai mano, kad Savivaldybės meras V. Džiugelis perlenkė lazdą, rinkdamasis politinius dividendus.
„Jis mus stumia į keblią padėtį, viešai kritikuodamas administraciją. Esame koalicijos partneriai, yra susitarimai ir apie trūkumus kalbėkime savame rate, o ne viešai. Toks mero elgesys nekorektiškas“, – mano socialdemokratų frakcijos seniūnė I. Macijauskienė.
K. Bartkevičius replikavo, kad ir plika akimi matoma trintis tarp vykdančiosios ir sprendžiamosios valdžios. Anot jo, situacija palanki merui „išjoti ant balto arklio“.
„Meras sako – administratorius blogas. Administratorius sako – mažai išmanote, viskas čia normalu. Abi pusės nesutarimus turi išlyginti ekonominiais sprendimais. Mes anksčiau trimitavome: darykite sprendimus, esate valdančioji! Visi šypsodavosi. Aštuoneri metai dirba vienoje komandoje ir nieko blogo anksčiau nematė. Tada ir merui viskas buvo gerai“, – šaipėsi politikas.
Anot K. Bartkevičiaus, reikia ne politikuoti, o spręsti, kaip sutaupyti pinigų.
„Gal administracijos direktorius Bronius Kryžius pavargęs, ir dėl šito išskydo visa komanda. Savivaldybės administracijos žmonės nepasiruošę tokiam kriziniam etapui. Politika susimaišė, o čia meras spaudžia. Jie sutriko ir liko iškreiptų veidrodžių karalystė“, – samprotavo pašnekovas.
LĖŠŲ TREČDALIU MAŽIAU
Nuo politikų ginčo pinigų nedaugėja, o finansinė situacija šiemet kritiška. Svarstomo biudžeto projekto apimtis – beveik 129,5 mln. litų, arba 16 proc. (21 mln. litų) mažesnė negu 2009-aisiais.
Savivaldybės Finansų skyriaus duomenimis, biudžetinėms įstaigoms pagal Tarybos patvirtintas tvarkas normaliai išgyventi trūksta 16,5 mln. litų, neįskaitant kreditų. Lyginant su pernykščiais metais šiemet asignavimai vidutiniškai joms mažės apie 30 proc., palyginti su pernai.
Kol kas biudžeto projektas tebėra deficitinis – išlaidos pajamas viršija 2,3 mln. litų.
Ankstesniais metais deficitą paslėpti būdavo bandoma dirbtinai sukeliant pajamas, šiemet imtis tokio žingsnio niekas nesiryžta, nes abejojama, ar pavyks surinkti planuojamas pajamas. Praėjusiais metais nepriemoka siekė 12 milijonų.
Politikų prognozės optimizmo nekelia: verslas iš rajono traukiasi, nemokumo lygis pasiekė aukščiausią tašką, Mažeikių rajonas – vis dar tarp pirmaujančiųjų pagal nedarbą.
METODIKA NEPALANKI
MAŽEIKIŠKIAMS
Esant tokiai situacijai finansavimas iš valstybės biudžeto Mažeikių rajonui tebėra nepalankus.
Iš 60 šalies savivaldybių pagal pajamas, tenkančias vienam gyventojui, mūsų rajonas yra 58 vietoje: savarankiškoms funkcijoms vykdyti vienam gyventojui tenka 757 litai, o nuo šalies vidurkio atsiliekame 149 litais.
Mažeikių rajono valdžia su prašymais ne kartą kreipėsi į Seimą ir Vyriausybę, kad padidintų savarankiškai surenkamo gyventojų pajamų mokesčio dalį, paliekamą savivaldybės biudžetui. Šiais metais rajonui tenka 95 proc. surinkto gyventojų pajamų mokesčio, 5 proc. daugiau negu praėjusiais metais. Tačiau, anot Finansų skyriaus vedėjos Julijos Balvočienės, jeigu rajonui liktų ir 100 proc. gyventojų pajamų mokesčio, situacija nelabai pagerėtų. Pagal šiuometinius rodiklius tokia biudžeto formavimo naujovė būtų jį padidinusi šiek tiek daugiau nei 2 mln. litų. Esą būtina keisti visą biudžeto sandaros metodiką, kuri Mažeikiams nepalanki.
Meras V. Džiugelis giriasi per aštuonerius vadovavimo rajonui metus daug padaręs, kad būtų ištaisyta ši neteisybė. Ir dėl šių metų biudžeto su vicemeru lankėsi pas Seimo pirmininkę, Premjerą, apie tai kalbėjęsis su Vytautu Landsbergiu, kai šis lankėsi Židikuose.
„Tačiau lemiamą žodį taria Savivaldybių asociacija. O ji nieko nenori keisti, nes didiesiems miestams tokia metodika palanki“, – apgailestavo meras.
Opozicijos lyderis K. Bartkevičius mano, kad jeigu asociacija nekreipia dėmesio į rajoną „donorą“, reikėtų suspenduoti narystę Savivaldybių asociacijoje ar apskritai iš jos išstoti.
PIRKTOS PASLAUGOS
GALI BŪTI PIGESNĖS
Paskutiniame biudžeto formavimo etape politikai, verslininkai, visuomeninės organizacijos negaili pamokymų Savivaldybės administracijai, merui. Vieni juos išsako atvirai, kiti tik laido kritikos strėles. Bent kol kas Savivaldybė dėl biudžeto formavimo nesulaukė nė vieno oficialaus siūlymo.
Opozicijos lyderis K. Bartkevičius svarsto, kad galbūt nereikia visų 74 biudžeto asignavimų valdytojų.
„Geriau kokią nors kūno dalį paaukoti, kad viso kūno negangrenuotų. Būtina peržiūrėti, ką reikia ant aukuro sudeginti, kitos išeities nematau. Bet kokios krizės ar nepritekliaus sąlygomis tenka kažką aukoti. Jeigu matom, kad neišgyvename, reikia nestandartinių sprendimų, kurių šiandien iš savivaldos pasigendame“, – teigė politikas.
K. Bartkevičius „Santarvei“ prisipažino domėjęsis, kaip tokiomis sąlygomis ruošiasi išgyventi kiti rajonai. Vienos savivaldybės mažina etatus, kitos – atlyginimus, arba kai kurias paslaugas perka iš šalies. Galbūt ir mūsų švietimo įstaigose valytojų, sargų ir kitas paslaugas galima pigiau pirkti iš kitų?
Anot Mažeikių rajono verslininkų asociacijos prezidento ir politiko, einant tokiu keliu būtų sutaupyta ne tik biudžeto lėšų, bet ir skatinamas verslumas.
„Pirmiausia turi būti gera specialistų komanda, kurios vykdančiojoje valdžioje nėra. Stipriai suremčiau pečius ir peržiūrėčiau situaciją, neatsižvelgdamas į partiškumą, draugystės ryšius. Ir spręsčiau, kaip sutaupyti mūsų pinigėlius. Jeigu niekas nejuda, reikia kaip sugedusio laikrodžio detales pakeisti. Matyt, administracijos struktūra išsikreipė, kai kuriuos žmones reikia pakeisti kitais, mąstančiais“, – į klausimą, ką pats darytų esant tokiai sunkiai situacijai, atsakė politikas.
TAIKINYJE –
IKIMOKYKLINĖS ĮSTAIGOS
Skurdus biudžetas labiausiai į neviltį stumia lopšelius-darželius. Jiems išgyventi pagal projektą trūksta 2,3 mln. litų. Atsakymo, kaip „amortizuoti“ šį trūkumą, tebeieško įstaigų vadovai, Savivaldybės administracija.
„Nebeturime ko mažinti. Visas aptarnaujantis personalas, net materialiai atsakingas, gauna minimumą. Kalbama, kad reikia leisti darbuotojus 2–2,5 mėnesio nemokamų atostogų. Nevarysiu nė vieno žmogaus“, – teigė lopšelio-darželio „Pasaka“ direktorė Zita Siliūnienė.
Ieškant išeičių išryškėjo daug netvarkos, negerų dalykų, keliančių sumaištį. Didžiausias skaudulys – panašios apimties įstaigose – skirtinga etatų struktūra, darbo apmokėjimas. Dėl to skiriasi ir vaiko išlaikymo išlaidos.
„Kuo „Pasaka“ skiriasi nuo „Delfino“ ar „Delfinas“ nuo „Buratino“? Slaugytojų, ūkvedžių darbas vertinamas skirtingais koeficientais“, – lygino lopšelio-darželio „Buratinas“ direktorė Živilė Brazaitienė.
Valdančiosios koalicijos narė socialdemokratė Laima Nagienė taip pat kritikuoja tokią situaciją.
„Būkime biedni, bet teisingi. Jei pažiūrėsime į ankstesnę tvarką, kas priėjo, tas gavo“, – mįslingai kalbėjo politikė ir pridūrė, kad įstaigose būtina nustatyti etatų normatyvus.
KEIČIAMA ETATŲ
STRUKTŪRA
Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus „Santarvę“ informavo, kad negerų faktų išryškėjo praėjusių metų pabaigoje atlikus lopšelių-darželių etatų analizę. Jau parengtas etatų sąrašo projektas. Etatai suvienodinti atsižvelgiant į įstaigą lankančių vaikų, grupių skaičių, plotą. Taip pat suvienodinamas darbo laikas ir pagalbinių darbininkų skaičius.
Planuojama teikti siūlymą, kad visuose lopšeliuo-sedarželiuose būtų palikta tik po vieną 12 val. dirbančią grupę, o kitos dirbtų po 10,5 val.
„Iki kovo 1 dienos susitikrinsime vaikų skaičių grupėse, ir jei bus galimybės, siūlysime jungti mažai vaikų turinčias grupes“, – kalbėjo vedėjas.
Švietimo skyriaus vedėjas A. Stonkus prisipažino, kad imtis tokių drastiškų priemonių nėra lengva. Derinant veiksmus gali kilti problemų su socialiniais partneriais.
„Socialinė įtampa bus didesnė, jei algų neišmokėsime. Reikia imtis skubių veiksmų. Jei turime per mažai pinigų, visuomenei tai ir pasakykime. Nevyniokime tiesos į vatą. Juk neišgyvensime iš oro“, – neslėpė susierzinimo Savivaldybės meras V. Džiugelis dėl to, kad atidėliojami sprendimai.
TAUPYMO PRIEMONĖS
NEPAKANKAMOS
Dėl taupymo prie sienos remiamų įstaigų darbuotojai replikas laido Savivaldybės administracijos pusėn. Ne tik eiliniams žmonėms, bet ir kai kuriems politikams atrodo, kad darbuotojų valdžios pastate per daug.
Praėjusiais metais valdininkai ėjo nemokamų atostogų ir dėl to darbai nesugriuvo.
Mažeikiškiams smalsu, kaip valdžia praėjusiais metais prisidėjo taupydama biudžetą. Tačiau kad ir kiek naršytum po Savivaldybės tinklalapį, tokios informacijos rasti nepavyksta.
„Reikėtų suskaičiuoti. Aš negaliu taip iš karto atsakyti“, – į „Santarvės“ klausimą nepasiruošęs negalėjo atsakyti Savivaldybės administracijos direktorius B. Kryžius. (Naivuoliai, galvojome, kad tokį skaičių krizės metu vadovas ir iš miego prikeltas turėtų žinoti.)
Skyrėme laiko suskaičiuoti. Suskaičiavo. Savivaldybės administracijoje atsisakant trijų automobilių, apribojant jų ridą, pokalbius telefonu, atsisakius kai kurių leidinių prenumeratos, kompiuterinės įrangos, pakeitus tarnybinių komandiruočių apmokėjimo taisykles, sutaupyta apie 150 tūkst. litų. Darbo užmokesčio fondo ekonomija su įmokomis „Sodrai“ – 563 tūkst. litų, kuri pasiekta panaikinus 16 etatų.
ETATŲ MAŽINTI NESKUBA
2009 m. gruodžio 31 duomenimis, Savivaldybės administracijoje buvo 278,75 etato (vienas laisvas).
„Santarvei“ pasiteiravus, kaip Savivaldybės administracija planuoja susiveržti diržus šiemet, jos direktorius B. Kryžius atsakė labai nekonkrečiai – „žadama minimalizuoti visas veiklos išlaidas“.
Be to, numatyta sutaupyti 10 proc. paskaičiuoto mokos fondo, t. y. 423 tūkst. litų. Sutaupyti ketinama sutrumpinant administracijos darbo savaitę 4 arba 8 val.
„Etatų sąrašas toliau analizuojamas“, – nekonkretus buvo B. Kryžiaus atsakymas ir į klausimą apie valdininkų skaičiaus mažinimą.
Savivaldybės meras V. Džiugelis mano, kad esant tokiai sunkiai situacijai, kai jau planuojant biudžetą pritrūksta lėšų vieno mėnesio atlyginimams išmokėti, Savivaldybės administracija turėtų rodyti pavyzdį. Ne išimtis – ir etatai.
Sigito STRAZDAUSKO nuotrauka.: Savivaldybės administracijai šiuo metu rengiamas pagrindinis dokumentas – šių metų biudžeto projektas.
