Per šventes prie Mažeikių prekybos centrų ypač pagausėjo išmaldos prašančių nepilnamečių. Dažniausiai žmonės patiki mažųjų elgetų pasakojamomis graudžiomis istorijomis ir duoda pinigų.
Specialistų teigimu, paaukotus pinigus vaikai išleidžia ne tik fiziologiniams poreikiams tenkinti, bet ir žalingiems įpročiams. Neretai už mažamečių išmaldos prašytojų slypi suaugusių žmonių savanaudiški poreikiai.
IŠMALDA NE TIK MAISTUI
Prieš Kalėdas ir Naujuosius metus į prekybos centrus plūstančius pirkėjus stabdė skurdžiai apsirengę vaikai ir prašė pinigų. Kai kurie jų prie parduotuvių užsibūdavo iki vėlumos.
Paklausti, kodėl jie elgetauja, mažamečiai tikino labai norį valgyti, o namuose maisto visiškai nesą. Beje, dažniausiai jie būdavo taip „nusilpę“, jog „pamiršdavo“ namų adresą, mokyklą, kurioje mokosi.
Visuomenės apklausos liudija, kad dauguma žmonių linkę tikėti badaujančio, šąlančio, tėvų ir valstybės palikto likimo valiai vaiko paveikslu, todėl nuoširdžiai jam aukoja.
Įvairių tyrimų duomenimis, elgetavimas yra neatsiejama gatvės vaikų gyvenimo dalis. Gautą išmaldą jie išleidžia ne tik maistui. Daugelis jų rūko, svaiginasi klijais, alkoholiu. Į pasiūlymus nupirkti maisto, šie mažamečiai elgetos paprastai sureaguoja prašymu ar net reikalavimu duoti pinigų.
TĖVAI NUSTEMBA
Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Liudvika Lapienė „Santarvei“ sakė, jog per šventes skyrius negavo pranešimų apie išmaldos prašančius mažamečius. Tačiau apskritai tokios informacijos gaunama nemažai.
„Iš karto vykstame aiškintis. Važiuojame į elgetaujančio vaiko namus ar įstaigą, kurioje jis gyvena. Dažniausiai randame gana neblogas gyvenimo sąlygas, nustebusius tėvus ar globėjus, tikinančius, jog net nenujautė, kad vaikas gali prašyti išmaldos. Viena mama negalėjo atsitokėti, išvydusi taip skurdžiai apsirengusį savo vaiką. Šis paaiškino, kad šie drabužiai skirti kelti žmonių gailestį“, – pasakojo vedėja.
L. Lapienė akcentavo, kad pagrindiniais vaiko poreikiais privalo pasirūpinti už tai atsakingi asmenys: tėvai, globėjai ar valstybės įstaigos. Tačiau būna atvejų, kai tėvai patys siunčia vaikus į gatvę prašyti išmaldos, kuri išleidžiama išgertuvėms.
Vedėjos teigimu, apie mažamečius elgetas žmonės turėtų pranešti Vaiko teisių apsaugos skyriui arba policijai.
„Manau, dabar yra pakankamai išvystyta socialinė sistema, galinti pasirūpinti kiekvienu vaiku, suteikti jam maitinimą“, – sakė L. Lapienė.
GYVENIMO BŪDAS
Kai kuriems to rūpesčio visai nereikia, nes elgetavimas tapo jų gyvenimo būdu. Pavyzdžiui, Vaiko teisių apsaugos ar Socialinės rūpybos skyrių darbuotojams ne kartą skambino sunerimę mažeikiškiai dėl jaunuolio, kuris nuolat prašo išmaldos prie Laisvės gatvėje esančios „Maximos“ ar centrinės turgavietės.
Vizualiai gana jaunai atrodantis vaikinas jau seniai yra pilnametis, tačiau dirbti nenori. Prie parduotuvės nuolankiai nuleidęs galvą jis klūpo darbo dienomis (pietų metu, kai prie prekybos centro būna didžiausias judėjimas – V. S.), o turgavietę renkasi šeštadieniais. Į susirūpinusių praeivių klausimus vaikinas neatsakinėja. Klūpo, ir tiek. Jokių maldų, jokių istorijų.
„Sutvarkėme visus jo dokumentus, pasirūpinome, kad gautų pašalpas. Žmonės siūlo įvairiausių darbų, tačiau jam to nereikia. Sklandė kalbos, kad elgetaudamas jis susirenka gana daug pinigų. Nemanau, kad tai – tiesa, tačiau išgertuvėms pinigų tikrai užtenka. Neseniai turėjome paimti jo vaikelį, nes su drauge visai juo nesirūpino“, – pasakojo L. Lapienė.
GERI PSICHOLOGAI
Socialinės rūpybos skyriaus vedėja Aldona Gagienė sakė niekada nepraeinanti pro išmaldos prašančius žmones.
„Sušelpiu, pasakau, kas esu, kviečiu ateiti į skyrių, kur jie gautų paramą. Tikrai padėtume! Tačiau jie iš karto dingsta. Įtariu, kad ne maistui ta išmalda reikalinga. Pavyzdžiui, tam Laisvės gatvėje klūpančiam vaikinui siūlėme ateiti į labdaros valgyklą, įvairią paramą. Bet jam to nereikia“, – tikino vedėja.
Pasak nepilnamečių reikalų specialistės Irenos Nacienės, Policija gerai pažįsta kai kuriuos nepilnamečius, kurie ne tik prašo išmaldos, bet ir vagiliauja. Tokie vaikai gana agresyviai elgetauja: atsisako siūlomos bandelės ir įkyriai reikalauja pinigų.
Beje, nepilnamečiai „elgetos“ yra gana geri psichologai – iš karto mato, kuris praeivis yra potencialus išmaldos davėjas, o kuris – ne.
„Prie prekybos centrų pinigų prašinėjantys vaikai tikrai nėra elgetos. Juk elgeta yra žmogus, išmaldos prašantis tam, kad galėtų pavalgyti. Tuo tarpu šiems vaikams elgetavimas yra žaidimas, teikiantis pinigų pramogoms ar žalingiems įpročiams. Jie žaidžia žmonių jausmais, tikina esą vargšai, o paskui leidžia laiką boulinge ar pietauja kavinėse“, – sakė specialistė.
NĖRA TAISYKLIŲ – NĖRA TVARKOS
I. Nacienės teigimu, nėra teisinio pagrindo bausti elgetaujančių žmonių ar imtis kitokių poveikio priemonių – jie ne vagia, o prašo. Žmonės savo valia duoda pinigus.
Policija nieko negali padaryti ir tiems, kurie vėlų vakarą šlaistosi apie prekybos centrus ar kavines – Vyriausybė dar nepriėmė nutarimo dėl nepilnamečių buvimo naktį viešose vietose be suaugusiųjų, todėl negali sulaikyti naktį gatvėse besišlaistančių vaikų.
„Mano šešiolikmetė dukra privalo būti namuose iki vienuoliktos valandos vakaro. Tokia tvarka. Tačiau ne visose šeimose yra nustatytos taisyklės. Kai nėra tvarkos, vaikas daro, ką nori, eina, kur nori ir kada nori. Yra ne kartą buvę, kad, naktį parvežę vaiką į namus, sulaukdavome tėvų priekaištų, jog psichologiškai jį traumuojame, nes jie esą leido vaikščioti naktimis“, – kalbėjo I. Nacienė.
AUKA – ASMENINIS REIKALAS
Pedagoginės psichologinės tarnybos direktorės Marijos Jukštienės nuomone, daugelis gatvėse išmaldos prašančių vaikų turi emocinių sutrikimų, traukiančių lengvu būdu susirinkti pinigų.
„Jiems per daug svarbūs materialūs dalykai. Kitų vertybių jie neturi. Tikriausiai todėl, kad šeimoje jų nemato. Juk jeigu vertybė būtų darbas, jie siektų tuos pinigus užsidirbti. Tačiau jiems geriau susirinkti. Dabar ir greitai“, – apgailestavo direktorė.
Pasak M. Jukštienės, ne kartą buvo kalbėtasi su išmaldos prašančiais nepilnamečiais bei jų tėvais ar globėjais. Pastarieji tikindavo nieko nežinoję apie savo vaikų užsiėmimą. Tačiau po kurio laiko paaiškėja, kad kai kurie patys siunčia savo atžalas elgetauti.
Direktorė sakė nežinanti, ar žmonės turėtų aukoti savo pinigus išmaldos prašantiems. Kiekvienas turi spręsti individualiai.
„Žinoma, dažnai protą nugali gailestis. Matyt, kiekvienas pagalvojame: „O gal tas vaikas iš tikrųjų neturi ko valgyti“. Tačiau pinigų nereikėtų duoti, geriau pasiūlyti maisto produktų. Kita vertus, paaukojus gal ir nebereikėtų galvoti, kur tie pinigai išleidžiami…“ – svarstė M. Jukštienė.
BAUDĖ APSIMETĖLIUS
Anot psichologo Mindaugo Radušio, elgetavimą galima būtų priskirti prie seniausių pasaulyje profesijų. Išmaldos prašymas itin paplito krikščionybės laikais, kai išganymo vardan žmonės buvo raginami pasidalinti savo turtu su labiau vargstančiais ir skurstančiais.
Nuo pat elgetavimo atsiradimo iškilo būtinybė atskirti tikruosius elgetas nuo apsimetėlių, nes pasitaikydavo nemažai asmenų, linkusių pasinaudoti žmonių gerumu ir patiklumu. Įvairiais istoriniais laikotarpiais valstybės politika elgetų atžvilgiu buvo skirtinga, tačiau vis tik galima išskirti kelias bendras tendencijas. Viena jų – apsimetėliai buvo griežtai baudžiami.
Nuotr. iš redakcijos archyvo
Pasak specialistų, kai kuriems vaikams elgetavimas yra žaidimas žmonių jausmais.
