Redaktoriaus skiltis: Ereliai ar žvirbliai?

Audronė MALŪKIENĖ. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Geriau žvirblis rankoje negu erelis padangėje. Arba briedis girioje. Yra keli šio liaudiško posakio variantai.
Mažeikiškiai linkę išlikti ereliais ir briedžiais, – taip tenka galvoti, įsiklausius į pastarųjų dienų sportinės-politinės-pilietinės intrigos, kilusios dėl krepšinio klubo rėmimo, peripetijas.
Tiesa, kartais viskas atrodo suprantama iš pirmo žvilgsnio. Kartais – ir metęs dešimtąjį gali klaidžioti patamsiuose. Panaši situacija, manyčiau, susiklostė ir dabar. Teiginys prieš teiginį, nuomonė prieš nuomonę, tad eiliniam mažeikiškiui nelengva, o gal net neįmanoma suvokti, kas tas žvirblis, kas briedis, o kas medžiotojas.
Juk norint kažkuo patikėti visu šimtu procentų, turi suvokti ne tik istorijos kulminaciją, bet ir jos prologą, siužetinių linijų principus, kūrinio veikėjų elgesio vidinę motyvaciją.
Štai europarlamentaras Antanas Guoga sako labai norėjęs paremti mažeikiškius. Teiginio motyvas lyg ir aiškus – šito norėta ir pasakyta buvo prieš rinkimus. Paskui verslininkui sutrukdžiusios vietos ir šalies politikų intrigos – faktas, kurį labai sunku patvirtinti ar paneigti. Kas dabar prisipažins pakišęs koją svarbiam reikalui, šventąjį krepšinį iškeitęs į juodą politinį žaidimą? Kam atiteks bauda, o kam – baudos metimai?
Toks politinių rungtynių rezultatas – minusinis: klausimų daugiau nei atsakymų.
Krepšinio klubo vadovas Giedrius Petrulevičius įsitikinęs, kad verslininkas iš Briuselio troško daugiau, nei turėjo teisę norėti už menką paramą – net nelietuviško ir nežemaitiško komandos pavadinimo. Galima būtų patikėti, kad užrašas ant marškinėlių vertas kelių milijonų litų. Tikėti galima daug kuo ir Konstitucija to nedraudžia.
Kita vertus, šios istorijos prologas primena apie nuolatines diskusijas – didieji rėmėjai traukiasi, visa našta gula ant mokesčių mokėtojų pečių, valdžia abejoja, kad krepšinis – vienintelė sporto šaka Mažeikiuose, kuriai reikėtų paaukoti visą sportinio biudžeto maišą… Buvo tai, tikrai buvo.
Ir tai, kad krepšinio klubo vadovas šį pavasarį tapo valdžios „saviškiu“ – o jam patikėta merui patarinėti jaunimo bei sporto reikalais, – suteikia istorijai šiek tiek politizuotą atspalvį. Nebent pasakytume – jaunas dar, neapsiplunksnavęs, todėl ir nesvarstys: ar žvirblis, ar erelis…
Tuo labiau kad tas, kuriam reikėtų patarti, pats patarė: palikime viską ne politikams. Tuomet kam? Istorikams? Tautosakininkams? Kurie atrinktų, kas ir kiek šiais laikais kainuoja – iš nematerialiųjų vertybių. Gal jis ir teisus – laikas parodys, istorija aprašys.
O koks galutinis ir šiandieninis rėmimo turnyro rezultatas? Komanda toliau treniruojasi, klubas toliau ieško rėmėjų, o mitinis Antano „paukštis“ ir toliau sklando padangėse, nešiodamasis snape neprarastus milijonus. Viskas dar prieš akis ir būtent Jums – kaip sako kiekvienos loterijos ar kitokio azarto organizatoriai. Tik nusipirk bilietą!